„Jei Rusija išsiderės ir privers ukrainiečius suteikti išskirtinį statusą Donbasui, Ukraina bus priversta finansuoti iš esmės de facto Rusijos kontroliuojamą teritoriją“, – teigia L. Kasčiūnas.
Kalbos apie švelnesnes sankcijas – per anksti
RESC analitiko manymu, Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai iš tikrųjų turi poveikį, nors kai kurie rusų analitikai skaičiuoja, kad tiesioginis jų poveikis šalies ekonomikai nėra pats didžiausias – vos vieno kito bendrojo vidaus produkto (BVP) procento kritimas. Tačiau, anot L. Kasčiūnio, praeitų metų pabaigoje prasidėjo įdomi sąveika tarp Vakarų sankcijų Rusijai ir krintančių naftos kainų.
„Tai ypač smogė toms aplink Vladimirą Putiną esančioms elito grupėms, kurios valdo naftos kompanijas. Ir ne tik jas valdo, bet iš jų ir maitinasi. Sankcijos iš esmės privertė tas grupes būti atribotas nuo Vakarų finansų rinkų ir po to, kai jie nori kreditų iš Vakarų, spausti V. Putiną, kad jis iš Rusijos rezervo jiems duotų pinigų“, – aiškina RESC analitikas.
Pasak jo, ES ir Amerika skaičiavo ir planavo, kad tai gali sukelti įtampą tarp skirtingų elito grupių pačioje Rusijoje, ir įtampos užuomazgos išties matyti. L. Kasčiūno manymu, galima sakyti, kad sankcijos jau davė rezultatų, tačiau problema ta, kad jų poveikis pasireiškia per ilgesnį laiką.
„Kai metų pabaigoje Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as jau pradėjo kalbėti apie tai, kad galbūt galime sušvelninti sankcijas, manau, buvo padaryta pagrindinė klaida, nes jis pasiuntė signalą Rusijai – žinote, praeis metai, baigsis sankcijų galiojimas, kai vyks svarstymas dėl naujų sankcijų, tikėtina, jos gali būti nebepratęstos. Taip buvo uždegta žalia šviesa Rusijos veiksmams Ukrainoje“, – sako L. Kasčiūnas.
RESC analitiko įsitikinimu, kalbos apie galimas švelnesnes sankcijas Rusijai prasidėjo per anksti. L. Kasčiūno manymu, reikėtų tikėtis, kad dabartinės sankcijos artimiausiu metu būtų bent jau pratęstos, tačiau vargu ar atsiras naujų.
„Kalbėti apie tai, kad gali atsirasti naujų realių, pabrėšiu – realių sankcijų, – vargu ar galima. Žinoma, kalbama apie tai, kad Rusija gali būti pašalinta iš SWIFT (angl. Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication), kas visiškai paralyžiuotų jų finansinę sistemą, visų įmonių veiklą. Kalbama, kad galbūt ES nuspręstų išvis nebepirkti Rusijos dujų ir naftos, kas, žinoma, labai sunkiai įmanoma. Tai yra teoriniai pasvarstymai, bet apie tai reikia kalbėti“, – mano politologas.
ES rasti kompromisą bus be galo sunku
L. Kasčiūno nuomone, pasiekti bendrą ES sutarimą dėl sankcijų bus sunku. Esą Graikijos naujojo premjero, kairiųjų lyderio Alexio Tsipro pareiškimas būtent tai ir rodo. Antradienį naujasis Graikijos vyriausybės vadovas atsiribojo nuo ES perspėjimų Rusijai, kad jai gali būti sugriežtintos sankcijos dėl karo Ukrainoje, nurodęs, jog šis Bendrijos žingsnis nebuvo derintas su Atėnais.
„Tai rodo, kad rasti kompromisą dėl naujų sankcijų bus be galo sunku. Žinoma, yra Vokietija, yra Angela Merkel, yra jos lyderystė, ji turi daug svertų ir tos pačios Graikijos atžvilgiu, nuo jos daug kas priklauso. Bet, žinote, bus labai sudėtinga“, – mano L. Kasčiūnas.
Paklaustas, ar dar galima reanimuoti faktiškai žlugusį taikos planą – Minsko susitarimą, politologas aiškina, kad kelias taikos link bus labai ilgas, o šis susitarimas, jei ir būtų įgyvendintas, būtų tik ilgo kelio pradžia. L. Kasčiūnas svarsto, kad, net jei Rusija ir sustabdys savo veiksmus, ES viduje prasidės diskusijos, ką reiškia Minsko susitarimo įgyvendinimas.
„Lietuvos požiūriu, sveiko proto požiūriu, kol Ukraina nekontroliuos savo išorinės sienos su Rusija, tol apie jokius tvarius taikos susitarimus kalbėti nebus įmanoma. O kai kurioms ES šalims gali paprasčiausiai užtekti, kad Rusijos kontroliuojami teroristai atitrauktų sunkiąją ginkluotę keletą kilometrų“, – sako analitikas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad taika gali net pasitarnauti Rusijos naudai. „Taika gali būti net palanki Rusijai. Jei Rusija išsiderės ir privers ukrainiečius suteikti išskirtinį statusą Donbasui, Ukraina būtų priversta finansuoti iš esmės de facto Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Taigi dar laukia dideli darbai“, – teigia L. Kasčiūnas.
Svarstys galimas naujas sankcijas
ES įspėja Rusiją dėl naujų sankcijų. Bendrijos vyriausybių vadovai pavedė savo šalių užsienio ministrams per ketvirtadienį Briuselyje numatytą susitikimą apsvarstyti galimas naujas sankcijas Rusijai, atsinaujinus smurtui Ukrainos rytuose.
Šiomis priemonėmis turėtų būti skatinamas „greitas ir visokeriopas Minsko susitarimo įgyvendinimas“. Taip teigiama antradienį paskelbtame 28 ES šalių vadovų pareiškime.Pagal ES procedūras užsienio reikalų ministrai paves Europos Komisijai (EK) parengti naujas sankcijas, kurioms tada turės pritarti lyderiai. Ukrainos parlamentas antradienį priėmė pareiškimą, kuriame Rusija įvardijama kaip šalis agresorė, o įstatymo leidėjai paragino tarptautinę bendruomenę sutelkti didesnę pagalbą Kijevui bei sugriežtinti sankcijas Maskvai.
