„Ta tvora labai domina ne tik todėl, kad ji gali tapti atgrasančiu faktoriumi, tačiau ir todėl, kad joje įrengti jutikliai ir technologijos, kurios leidžia aptikti žmones, judančius netoli sienos“, – „The Moscow Times“ cituojama E. Mehl.
Ji taip pat pridūrė, kad valdžia svarsto ir kitus būdus, kurie leistų „uždaryti sieną per trumpiausią įmanomą laikotarpį“. Ministrės manymu, tai gali būti pajėgų perskirstymas, stebėjimo stiprinimas ir judėjimo ribojimas Storskogo pasienio patikros punkte, šalies šiaurėje.
Teisingumo ministrę palaiko ir pasienio su Rusija teritorijos policijos vadovė Ellen Hetta, atsakanti už 198 kilometrų sienos su Rusija apsaugą. Jos teigimu, tvorą galima būtų įrengti keliose vietose, tačiau ji nekonkretizavo tikslių vietų. „Aš manau, kad tai būtų atgrasymo priemonė žmonėms, kurie nori nelegaliai patekti į Norvegiją arba nelegaliai išvykti iš Norvegijos į Rusiją“, – vietos žiniasklaidoje cituojama ji.
Šiuo metu fizinis barjeras yra įrengtas tik 200 metrų Norvegijos ir Rusijos pasienio atkarpoje. Jis buvo įrengtas dar 2015-aisiais, kuomet 5 tūkst. žmonių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos užplūdo tolimoje Šiaurėje esantį Storskogo pasienio patikros punktą prašydami prieglosčio.
Europa atsitveria nuo Rusijos ir Baltarusijos
Nuo Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios Norvegija užfiksavo tris nelegalaus patekimo į šalį iš Rusijos atvejus.
Apie sienos su Rusija ir Baltarusija statybas kalba, arba jau pradėjo statybų darbus, ne tik Norvegija ir Suomija – pirmiausiai apie tai prabilo Baltijos šalys ir Lenkija. Pastarosios šalys susidūrė su Maskvos ir Minsko organizuojama migracijos krize, įsileidžiant į šalį „tranzitinius pabėgėlius“, kurie jau eilę metų plūsta per Rusiją ir Baltarusiją į Europą.
