Maskvoje ir Kijeve laukiama tolesnių aukšto lygio diplomatinių susitikimų, tvyrant dideliam netikrumui dėl Kremliaus ketinimų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo šalies sostinėje priima derybų kolegą turką Recepą Tayyipą Erdoganą. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje susitinka su kolega iš Argentinos Alberto Fernandezu.
Rusija prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų yra dislokavusi jau daugiau kaip 100 tūkst. karių, todėl Vakarai nerimauja, kad Maskva surengti antrą nuo 2014 metų įsiveržimą ir destabilizuoti kaiminės šalies ekonomiką. Tačiau rusų pareigūnai neigia, kad ruošiamasi invazijai.
„Pastarosiomis dienomis stebėjome gausių rusų karinių pajėgų perkėlimą į Baltarusiją. Šioje šalyje dislokuotas didžiausias Rusijos kontingentas nuo Šaltojo karo laikų“, – NATO būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Anot jo, rusų karių skaičius Baltarusijoje tikriausiai išaugs iki 30 tūkstančių. Juos palaiko specialiosios pajėgos, modernūs naikintuvai, trumpojo nuotolio balistinės raketos „Iskander“ ir oro erdvės gynybos sistemos S-400.
„Taigi, kalbame apie platų šiuolaikinių karinių pajėgumų spektrą. Visa tai bus derinama su kasmetinėmis Rusijos branduolinių pajėgų pratybomis, kurios turėtų vykti šį mėnesį“, – nurodė J. Stoltenbergas.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį atvyko į Minską patikrinti, kaip rengiamasi vasario 10–20 dienomis numatytoms didelėms rusų ir baltarusių karinėms pratyboms. S. Šoigu susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Kalbėdamas apie būsimus manevrus, A. Lukašenka pabrėžė, kad jų tikslas – „sustiprinti sieną su Ukraina“.
J. Stoltenbergas paragino Maskvą „deeskaluoti“ padėtį, taip pat atkartojo Vakarų perspėjimus, kad „bet kokia tolesnė Rusijos agresija turės rimtų pasekmių ir brangiai atsieis“.
NATO neketina siųsti karių į Ukrainą, jei Rusija įsiveržtų, tačiau pradėjo stiprinti netoliese esančių šalių narių – visų pirma Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos – gynybą. Trisdešimt narių turintis karinis aljansas taip pat planuoja sutvirtinti savo gynybos potencialą Juodosios jūros regione netoli Bulgarijos ir Rumunijos.
J. Stoltenbergas taip pat pasveikino JAV prezidento Joe Bideno trečiadienį priimtą sprendimą pasiųsti 2 tūkst. JAV karių į Lenkiją ir Vokietiją, taip pat perkelti dar 1 tūkst. karių iš Vokietijos į Rumuniją. Šiuo žingsniu Vašingtonas siekia parodyti tiek sąjungininkams, tiek priešininkams savo įsipareigojimą NATO rytiniam flangui.
„Esame pasiryžę rasti politinį krizės sprendimą, tačiau turime būti pasirengę blogiausiam“, – sakė J. Stoltenbergas, sveikindamas kelių sąjungininkių neseniai pateiktus kitus pasiūlymus dėl karių ir įrangos.
Rusija nepritaria NATO karių perkėlimui ir vadina jį „destruktyviu“.
R. T. Erdoganas, svarbus Aljanso sąjungininkas Juodosios jūros regione, pozicionuoja save kaip galimą tarpininką. Kalbėdamas prieš išvykdamas į Kijevą, jis pareiškė, kad Ankara remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir pasirengusi padaryti viską, kad sumažintų įtampą.
„Atidžiai stebime iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, taip pat įtampą regione, – nurodė prezidentas. – Visose platformose kalbame, kad remiame mūsų strateginės partnerės ir kaimynės Ukrainos teritorinį vientisumą bei suverenitetą.“
„Kaip Juodosios jūros valstybė, kviečiame visas šalis laikytis santūrumo ir palaikyti dialogą, kad regione įsivyrautų taika, – sakė R. T. Erdoganas.
„Dar kartą pabrėžiu, kad esame pasirengę prisidėti prie pastangų mūsų regione sukurti taikos ir pasitikėjimo atmosferą“, – pridūrė jis.
