Rusija kuria ir tobulina visą elektroninės karybos (electronic warfare, EW) sistemų spektrą. Šios sistemos apima tradicines užduotis, tokias kaip sekimas, gynyba ir pasipriešinimas. Vienas jų tikslų – elektromagnetinio diapazono, kuriame dirba Rusijos ryšio priemonės, apsaugojimas. Šie kompleksiniai įrengimai pasižymi dideliu mobilumu ir gali būti nugabenti paprasčiausiu dronu.
Anot minėtos ataskaitos autorių, Rusijos elektroninės karybos priemonės sugeba pažeisti ar nutraukti NATO ryšių kanalų, dronų, radarų ir kitų jutiklių sistemos įrengimų darbą. Po įvykių Ukrainoje daug kalbant apie aljanso pasirengimą ginti Baltijos valstybes nuo galimo Rusijos išpuolio, problemos gali atsirasti jau pradinėje stadijoje – saugantis nuo šios šalies elektroninio puolimo pritaikius A2/AD (angl. anti-access and area denial) schemas. Ekspertai baiminasi, kad Rusijai blokavus tam tikrą zoną, sąjungininkai netektų galimybės vystyti komunikacinių ir informacinių sistemų veiklą. Vakarų analitikų duomenimis, Rusijoje A2/AD zonų yra daugiau nei dešimt, įskaitant ir šalia Lietuvos esančias Kaliningrado ar Sankt Peterburgo zonas.
Rusija į elektroninę karybą investuoja milijardus
Ataskaitoje, kurią paviešino Estijoje įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo problemų centro ekspertas Rogeras McDermottas, ypatingas dėmesys yra skiriamas grėsmėms, kurias Rusijos elektroninės karybos priemonės kelia Baltijos regionui. Tačiau, autorių išvados gali būti taikomis ir visai rytinei NATO sienai su Rusija, nes šios šalies EW įrengimai pasižymi itin dideliu mobilumu.
Rusijos EW pokyčiai pasireiškia ne tik ginkluotųjų pajėgų, valdymo sistemų, pasirengimo ir taktikos, metodų ir veiksmų tvarkos reorganizacija. Jie taip pat nėra tik oro gynybos ar patekimo į zoną užkardymo patobulinimai, atsiranda ir tokios sąvokos kaip psichologinės operacijos ir kibernetiniai išpuoliai. Ataskaitoje prognozuojamas augantis EW, kibernetinio ir informacinio karo priemonių suderinamumas Rusijos ginkluotose pajėgose. Ši tendencija jau pastebima ir Vakaruose.
Nepaisant tokių Rusijos EW galių įvardijimo, ataskaitos autoriai perspėja nepervertinti šios šalies galimybių suduoti smūgį NATO sistemoms. Pavyzdžiui, ataskaitoje yra išsklaidomas mitas apie tai, kad rusų kariuomenė 2014-aisiais sugebėjo „apakinti“ JAV karinio laivo priešraketinę sistemą AEGIS Juodojoje jūroje. Ataskaitoje šią istoriją pavadino dezinformacija, kuri jau anksčiau buvo išsklaidyta ir paneigta Šiaurės Atlanto tarybos teismo medicinos laboratorijos tyrime.
Nepaisant to, ilgametis Rusijos planas, numatantis milijardines investicijas į elektroninio karo priemones liudija tai, kad Maskva nėra nusiteikusi lėtinti jų vystymo tempų. Ši strategija pradėta vystyti dar iki karo Ukrainoje, tačiau čia gautos pamokos paveikė tolimesnį planavimą ir leido Kremliui patobulinti veiksmus, o taip pat sukurti šiuolaikiškas elektroninės kovos priemones.
Kuriami naujos elektroninės karybos priemonės
Rusijos kariuomenės vadai nacionalinę EW strategiją vadina „asimetriniu NATO karinių operacijų sistemos atsaku“. Rusijos EW sistemą sudaro trumpųjų bangų radioelektroninės kovos pakrančių sistemą „Murmansk BN“, kurios veiklos spindulys yra 5 tūkst. kilometrų ir gali būti sumontuota septyniuose „Kamaz“ sunkvežimiuose. Jis geba susekti objektų aktyvumą eteryje ir turi ryšio blokavimo galimybes. Rusai tvirtina, kad „Murmansk BN“ kompleksas yra nukreiptas į JAV globalią ryšio sistemą, kuri yra NATO ir JAV karinių jūrų ir oro pajėgų pagrindas.
Dar viena Rusijoje kuriama elektroninio karo priemonė yra automatinis elektroninės kovos kompleksas RB-109A „Bylina“, kuris brigados lygyje vykdys automatinį EW valdymą. Įrengimas turės dirbtinį intelektą elektromagnetinio spektro analizei ir prioritetų nustatymui realiu laiku. „Bylina“ kompleksus planuojama pradėti naudoti jau 2018-aisiais, o Rusijos kariuomenei tiekti bus pradėti 2025 metais.
Ukraina – bandymų poligonas
Ukraina, o ypač Krymas, tapo puikiu Rusijos elektroninės karybos bandymų poligonu. Rusijos specialistai, vykdydami pusiasalio aneksijos planą, visiškai „atjungė“ Ukrainos kariuomenės vadavietės ir kontrolės sistemą. Kuomet Rusijos kariuomenė buvo dislokuota Donbase, ji pritaikė EW sistemas ir apmokė vietos smogikus jomis naudotis. Ataskaitoje teigiama, kad didelė Rusijos naudojamos EW ginkluotės dalis buvo įslaptinta ir sunku ją tiksliai įvertinti. Yra žinoma tik tai, kad Ukrainos rytuose buvo eksperimentuojama su naujais EW algoritmais.
Tačiau, Ukrainos kariuomenė taip pat turėjo išmokti veikti priešui naudojant elektroninės karybos metodus. Ji gavo tam tikrą techninį ir teorinį pasirengimą iš Vakarų instruktorių bei radijo sistemas SINCGARS. Viena pamoka, kurią jiems pavyko išmokti, buvo tai, kad Rusijos kariuomenė sukūrė nepriklausomų taktinių EW grupių veiklos metodą, kuris leidžia jiems dirbti nuolat keičiant savo buvimo vietą, teigiama ataskaitoje. Maža to, Rusijos vadovybė, akivaizdu, taiko prioritetinę pirmenybę būtent EW išbandymui Ukrainoje, įskaitant ir naujausių technologijų pritaikymą nustatant artilerijos taikinius vykdant psichologines operacijas.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad, sprendžiant iš patirties, NATO pirmasis Rusijos karinio aktyvumo požymis prieš rytines aljanso nares bus, greičiausiai, EW priemonių panaudojimas. Aljansui dar reikia atlikti daug darbų, kad sumažintų atsilikimą, prie kurio privedė Rusijos karinio potencialo augimo šioje sferoje ignoravimas.
