Portalas „The Sun“ skelbia, jog NATO Baltijos šalių lyderiai teigė, kad V. Putino karas Ukrainoje jiems kelia „tamsiausius prisiminimus“ apie okupaciją valdant Stalinui.
Saugumo garantijos
Estija, Latvija ir Lietuva įstojo į NATO 2004 m., kad užsitikrintų oficialias saugumo garantijas, reikalingas atremti būsimas Rusijos grėsmes.
Tai įvyko po to, kai 1991 m. gruodžio 26 d. žlugo SSRS.
Tačiau, nepaisant to, kad šios trys šalys turi „stipresnį kolektyvinį saugumą“ nei bet kada anksčiau, ambasadoriai teigia, kad jos niekada „nesusidūrė su didesne grėsme“.
Atmesti perspėjimai
Estijos ambasadorius Viljaras Lubis, Latvijos ambasadorė Ivita Burmistre ir Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Lina Zigmantaitė atskleidė savo nuogąstavimus 20-ųjų savo šalių įstojimo į NATO metinių proga.
„Kai kurie pernelyg lengvai atmetė mūsų perspėjimus apie užslėptą ir augančią grėsmę iš Rytų. Tada, kaip ir šiandien, žinojome, kad tik kolektyvinė gynyba gali užtikrinti saugumą Europoje. To trūko 1930-aisiais ir už tai sumokėjome didelę kainą, kurią dabar moka ukrainiečiai“, – jie sakė portalui „Telegraph“, pabrėždami, kad kitos Europos šalys menkina Rusijos keliamą pavojų
V. Putinui kol kas nepavyko laimėti jau trečius metus trunkančio karo prieš Ukrainą, tačiau žiaurumai, vykdomi prieš opoziciją ir civilius, privertė Baltijos šalių ambasadorius imtis veiksmų.
Tai, ką šiuo metu patiria Ukraina (deportacijos, kankinimai ir vaikų grobimas) pažadino jų šalių „tamsiausius prisiminimus ir baimes“.
Užgrūdinta karo ekonomika
„Mes puikiai žinome, kad Rusijos karo ekonomika ir mūšiuose užgrūdinta kariuomenė gali greitai persiorientuoti iš pietų į vakarus. Sutinkame su žvalgybos vertinimais, kad aštrus strateginis iššūkis mūsų gynybai ir atgrasymui gali kilti jau po trejų metų ar net greičiau“, – kalbėjo ambasadoriai.
Estija, Latvija ir Lietuva jau dabar kasdien kovoja kibernetinį karą. Todėl ambasadoriai tvirtino, kad šalys turi ruoštis blogiausiam, nes tokiomis aplinkybėmis sumaištis reikštų pralaimėjimą.
Dabar ambasadoriai paragino NATO „sparčiau priimti sprendimus“, kurie padėtų atgrasyti Rusiją, ir paragino visas nares „investuoti į pajėgas ir įrangą, kad naujieji Aljanso gynybos planai taptų realybe“.
Ambasadoriai teigia, kad Baltijos šalys dabar jau yra sustiprinusios savo pozicijas ir pasirengusios „kovoti, kad apgintų kiekvieną savo šalies centimetrą ir kiekvieną žmogų“.
Estijos gynybos ministerija jau paskelbė, kad buvo sudarytas susitarimas pasienyje su Rusija ir Baltarusija pastatyti daugybę bunkerių, kurie apsaugotų jų pajėgas užpuolimo atveju.
Stato bunkerius
Trys NATO ir ES narės pasirašė susitarimą dėl „priešmobilių gynybinių įrenginių“ statybos.
Tai įvyko po to, kai nutekintoje karinėje ataskaitoje buvo atskleista, kas gali būti Kremliaus viršūnės žingsnis po žingsnio vykdomas planas, kaip privesti Vakarus prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.
Siekdama atremti galimą Maskvos grėsmę, Estija savo sienos su Rusija pusėje planuoja pastatyti 600 betoninių bunkerių su skirstomosiomis linijomis.
Kiekviename bunkeryje ilgesniam laikui galės apsistoti 10 karių, taip pat bus įrengta gyvybės palaikymo įranga.
Remiantis Estijos ministerijos pateiktais eskizais, platų bunkerių spektrą sudarys T formos apkasos, užmaskuotos lapija. Šios apkasos suprojektuotos taip, kad atlaikytų 152 mm sviedinius ir tiesioginę priešo ugnį.
Be bunkerių labirinto, taip pat būtų sukauptos „drakono dantų“ tankų užtvaros, barjerai, minų laukai ir spygliuota viela, kuriuos prireikus būtų galima įrengti.
