Beveik neabejojama, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. karo sąskaita bus astronominė. Ekonominės politikos ir tyrimų centras pateikė 200–500 milijardų eurų sąnaudų sąmatą, tačiau šios finansinės prognozės kiekvieną dieną keičiasi, nes karas ir niokojimai vyksta toliau. Kijevas žalą vertina arčiau 1 trilijono JAV dolerių, kai atsižvelgiama į potencialaus ekonomikos augimo praradimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja rusus, kad jiems teks priprasti prie žodžio „reparacijos“.
„Mes atstatysime kiekvieną namą, kiekvieną gatvę, kiekvieną miestą, – sakė V. Zelenskis kiek anksčiau. – Jūs atlyginsite mums už viską, ką padarėte mūsų valstybėje, ką padarėte kiekvienam ukrainiečiui.“
Tų pinigų išplėšimas iš Rusijos gniaužtų kelia daugybę vingiuotų teisinių problemų. ES pareigūnai tiria, ar turtas, priklausantis oligarchams, kuriems taikomos sankcijos, pavyzdžiui, jachtos ir aliejiniai paveikslai, galėtų būti panaudotas Ukrainos atstatymui. Tačiau šios sumos yra nedidelės, palyginti su tuo, kiek reikės.
Rusijos centrinio banko šimtai milijardų atsargos užsienyje yra viliojantis taikinys, tačiau užsienio turtas yra saugomas pagal tarptautinę teisę, o norint jį konfiskuoti, prireiktų teisinės inžinerijos žygdarbio, kuris anksčiau nebuvo sėkmingai įgyvendintas.
Stephanas Schillas, Amsterdamo Tarptautinės teisės centro, kuriame yra Karo reparacijų centras, tarptautinės ir ekonominės teisės ir valdymo profesorius, sakė, kad rezervų reidas turi „reikšmingų teisinių kliūčių“.
„Egzistuoja tarptautinė teisė, pagal kurią užsienio valstybių turtui taikoma ypatinga apsauga“, – pridūrė jis.
Kitas variantas – priversti rusus pasirašyti susitarimą dėl reparacijų, kuris taptų taikos susitarimo dalimi. Būtų galima vadovautis modeliu, naudotu po Irako invazijos į Kuveitą 1990 m., ir atseikėti tam tikrą dalį pajamų iš naftos atstatymo išlaidoms apmokėti.
Laikydamasis mažiau prieštaringo požiūrio, ES biudžeto vadovas pasiūlė Maršalo planą Ukrainai, pagal kurį Europa skirs milijardus, siekdama priartinti Kijevą prie ES, panašiai kaip JAV darė su Europa po Antrojo pasaulinio karo. Galiausiai, Europos finansų institucijos teigia, kad turėtų būti teikiamos mažų palūkanų paskolos Kijevui, tačiau kiti įspėja, kad tai sukeltų per didelę skolų naštą suluošintai valstybei.
Kaip iš Rusijos paimti pinigų?
Pagrobti Rusijos tvirtą valiutą yra viliojanti, bet sudėtinga idėja. Pasak Rusijos centrinio banko, septynios šalys, skyrusios sankcijas Rusijai, 2021 m. birželio mėn. turėjo beveik pusę visų Rusijos užsienio atsargų – 585 mlrd. JAV dolerių. Nuo to laiko užsienio atsargos padidėjo iki 640 mlrd. JAV dolerių.
Nors tai tikrai nėra visa reikiama suma, šie pinigai padengtų didelę jos dalį. Pagal šį scenarijų JAV, JK, ES šalys, Kanada ir Japonija turėtų pasirūpinti jų teritorijose laikomų beveik 300 mlrd. JAV dolerių areštavimu ir konfiskavimu.
„Pinigai ten yra, bet reikės nacionalinių teisės aktų, leidžiančių centriniams bankams naudoti šiuos pinigus, kurie dabar yra įšaldyti“, – sakė „Brookings Institution“ ekonomikos studijų programos vyresnysis bendradarbis Robertas Litanas.
R. Litanas atkreipia dėmesį į 2005 m. JT rezoliuciją, kurioje teigiama, kad „valstybės turėtų stengtis sukurti nacionalines žalos atlyginimo ir kitokios pagalbos aukoms programas tuo atveju, jei už patirtą žalą atsakingos šalys negalėtų arba nenorėtų vykdyti savo įsipareigojimų“.
R. Litano teigimu, „ji įtvirtina principą, kad jeigu agresorė, tokia kaip Rusija, negali ar nenori kompensuoti, gali būti panaudotas koks nors kitas mechanizmas“.
Nors ta rezoliucija būtų galimas teisinis pagrindas imtis veiksmų, tokio pobūdžio turto konfiskavimas dar niekada nebuvo atliktas. Artimiausias galimas precedentas – JAV pastangos panaudoti 7 milijardus dolerių užšaldyto Afganistano centrinio banko turto humanitarinei pagalbai Afganistanui teikti – vis dar vyksta. Mokėjimo schema užtruks kelis mėnesius ir gali būti teisiškai užginčyta. 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių prieš JAV giminaičių grupės pareiškė konkuruojančius reikalavimus dėl kompensacijų iš tų pačių Afganistano lėšų, o JAV teismai dar nepriėmė sprendimo šiuo klausimu.
Bet koks bandymas konfiskuoti Rusijos turtą panašiu būdu būtų dar sudėtingesnis dėl jurisdikcijų, kuriose laikomi Rusijos pinigai, skaičiaus. Pasak Prancūzijos iždo atstovės, Prancūzija, šalis, kurioje Rusija laiko didžiausią užsienio atsargų dalį po Kinijos, pareiškė, kad įšaldytas turtas negali būti panaudotas šiam tikslui. Vokietijos iždo atstovas atsisakė komentuoti.
Atskirai šalys galėtų areštuoti ir konfiskuoti turtą, įšaldytą taikant sankcijas asmenims. Europos Komisijos sudaryta vadinamoji „užšaldyti ir konfiskuoti“ darbo grupė penktadienį paėmė 29,5 mlrd. eurų, įskaitant jachtas, sraigtasparnius, nekilnojamąjį turtą ir meno kūrinius, priklausančius oligarchams ir su Kremliumi susijusiems žmonėms, kurių vertė apie 6,7 mlrd. eurų.
Pasak ES pareigūnų, diplomatų ir Ukrainos pareigūnų, vyksta derybos dėl to, ar šis turtas – arba pajamos iš jo pardavimo – galėtų būti skirtos Ukrainos atstatymui. Tačiau jie įspėja, kad teisėtai konfiskuoti galima tik tam tikromis aplinkybėmis ir tai priklausys nuo kiekvienos šalies nacionalinės baudžiamosios teisės.
„Mūsų darbo grupė gali tapti platforma tirti, ar ir kokiu mastu įšaldytas turtas gali būti atskirai įšaldomas ir konfiskuojamas, jei jis atitinka nacionalinės baudžiamosios teisės normas. Apie tai mes darbo grupėje nuolatos diskutuojame“, – sakė ES pareigūnas.
Tačiau net jei šis bandymas pasisektų, jis patenkintų tik ribotą Ukrainos poreikių kiekį.
Procentas nuo naftos
Nuoseklesnis pajamų srautas būtų, jei Rusija mokėtų reparacijas kaip taikos susitarimo dalį. Maskvos naftos eksporto pajamos galėtų būti apmokestinamos tam tikro procento mokesčiu, kaip buvo daroma su Irako naftos eksportu, siekiant sumokėti reparacijas už invaziją į Kuveitą.
Pasak Torbjörno Beckerio, Stokholmo pereinamojo laikotarpio ekonomikos instituto direktoriaus ir „Ukrainos atstatymo plano“ – publikuotos CEPR ekspertų grupės elektroninės knygos – vyriausiojo autoriaus, Rusija gali būti suinteresuota sumokėti mokestį, jei jis būtų mažesnis už nuolaidą, su kuria šiuo metu ji yra priversta parduoti savo naftą dėl veiksmingo Vakarų pirkėjų embargo.
„Jei mokestis nėra didesnis už nuolaidą, su kuria šiuo metu jie yra priversti parduoti savo naftą, tai būtų prasminga ir jų požiūriu“, – sakė jis.
Tačiau Jungtinių Tautų Kompensacijų komisija, kuri buvo įkurta šiems klausimams spręsti, buvo likviduota prieš du mėnesius, ir bet koks naujas JT tarpininkaujantis susitarimas turės apeiti Rusijos veto Saugumo Taryboje.
„Jei [Kompensacijų komisija] vis dar būtų veikusi, galbūt būtų buvę įmanoma sutikti su nauja programa procedūriniu sprendimu be Rusijos pritarimo“, – sakė Helsinkio universiteto tarptautinės teisės profesorius Martti Koskenniemi. Jis teigė, kad naujas bandymas turėtų vykti per Generalinę asamblėją. „Nemanau, kad tai yra labiausiai tikėtinas rezultatas, bet tai yra politiškai pageidaujamas rezultatas“, – pridūrė jis.
Rusija taip pat gali būti priversta mokėti reparacijas iš savo kišenės pagal sutartį. Tačiau šiurkščių nuolaidų iš nugalėtos Rusijos gavimas gali būti politiškai nepageidautinas. Istorikų nuomone, tikslios sąlygos, kurių reikalavo sąjungininkų galios po Pirmojo pasaulinio karo, paskatino Vokietiją pradėti Antrąjį pasaulinį karą.
„Mano nuomone, tai nėra realu, nebent „pergalingosios jėgos“ vartotų tą Antrojo pasaulinio karo žodyną <...> diktuodamos taikos sutartį rusams. Nesu tikras, ar išmintinga net mąstyti tokiais terminais“, – sakė M. Koskenniemi.
„XXI amžiaus Maršalo planas“
Dar prieš priverčiant rusus susimokėti, yra ir kitų variantų. Tarptautinės finansų institucijos, teikiančios finansavimą pigiomis sąlygomis, greičiausiai atliks tam tikrą vaidmenį. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas „tikrai dalyvaus“, sakė banko vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik ir pridūrė, kad privačios investicijos taip pat bus labai svarbios.
„Manau, kad tai bus ypač svarbu Ukrainos atkūrimo kontekste, nes poreikiai bus dideli“, – teigė ji.
Panašiai ir Europos investicijų bankas (EIB) nori atlikti savo vaidmenį. „Ypač atsižvelgiant į Ukrainos judėjimą link stojimo į ES, ES institucijos ir EIB, kaip ES bankas, turės atlikti svarbų vaidmenį“, – sakė Lionelis Rapaille, EIB kaimyninių šalių direktorius.
Tačiau lėšos iš plėtros bankų ir institucijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas, būtų gaunamos kaip paskolos, o tokios skolos gali prislėgti Ukrainą.
„Ukraina jau šiandien turi didelių skolų. Taigi, jei pridėtumėte papildomų skolų į šią krūvą, kiltų skolų krizė. Štai kodėl tai turi būti dotacijos, o ne paskolos“, – sakė T. Beckeris.
„Ir tada kyla klausimas, kas suteiks tuos pinigus dotacijai“, – pridūrė jis.
Akivaizdus atsakymas – tą padaryti galėtų ES. Už biudžetą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas parengė Maršalo planą, kuriam vadovaus ES kartu su tarptautiniais partneriais.
„Tai turi būti pasaulinės pastangos ir kažkas panašaus į 21-ojo amžiaus Maršalo planą, padėsiantį šaliai greitai atsistatyti“, – teigė J. Hahnas.
Kalbėdamas apie Ukrainos siekį prisijungti prie bloko, jis pridūrė: „Tai taip pat gali paskatinti greitesnį priartėjimą prie Europos Sąjungos“.
