Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Jei Europos sąjunga (ES) rugsėjo pabaigoje nutartų sušvelninti sankcijas Rusijai, tai reikštų ne teigiamą poslinkį Ukrainos konflikte, o dar vieną Vladimiro Putino pergalę, sako Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas. „Tai yra visiškai Rusijos primestas žaidimas, ji visą laiką yra žingsniu priekyje. Sankcijų atšaukimas turi būti proporcingas žingsniams į taikų sureguliavimą, o šiuo atveju taikus sureguliavimas reiškia Rusijos pozicijų įtvirtinimą Ukrainoje, dar vieną įšaldytą konfliktą“, – teigia L. Kasčiūnas.
Rusijos dienraštis „Komersant“ antradienį skelbė, esą jo šaltinio ES struktūrose duomenimis, rugsėjo 30 d. ES ketina persvarstyti šiuo metu taikomas sankcijas.
„Sankcijos gali būti švelninamos, jei Rusija įgyvendintų Minske rugsėjo 5 d. sutartą taikos planą. Vienas svarbiausių taikos plane užfiksuotų reikalavimų – tarptautinis konflikto zonos stebėjimas – jau yra įgyvendinamas, į Donbaso regioną atvyksta ESBO stebėtojai. Rusija taip pat ketina iš regiono išvesti dalį kariuomenės. „Kommersant“ šaltinio teigimu, to gali užtekti šiuo metu taikomoms sankcijoms persvarstyti“, – dienraštį cituoja portalas vz.lt.
Naujienų portalo LRT.lt pašnekovai pastebi, kad apie galimą sankcijų sušvelninimą ES kalbėjo nuo pat pradžių, o vėl pasigirdusios kalbos yra Europos signalas, kad situaciją Ukrainoje stabilizavusi Rusija gali tikėtis jai palankių sprendimų. Be to, kaip teigia RESC analitikas Linas Kojala, Europa siekia, kad sankcijos atneštų kuo mažesnę žalą ir jai pačiai.
„Nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti sankcijos, būdavo paminima ir tai, kad jei Rusija nustos eskaluoti konfliktą, jos gali būti panaikintos, suspenduotos ar laipsniškai nutrauktos. Tokia ES pozicija, kad sankcijos gali būti nutrauktos jau galbūt spalio mėnesį, nėra staigmena. Reikia turėti mintyje tai, kad sankcijos yra skausmingos abiem pusėms – tiek Rusijai, teik ES ir įtakingoms jos kompanijoms, verslo sluoksniams. Taigi akivaizdu, kad intereso tęsti šį ekonominį kentėjimą nėra“, – pažymi L. Kojala.
Pademonstruotų, kad sankcijos nėra veiksmingos
Pasak L. Kojalos, įvedant sankcijas pagrindinis ES tikslas buvo stabilizuoti situaciją ir nutraukti karinius veiksmus, nepaisant realios situacijos Ukrainoje. To, jog karinis konfliktas šiuo metu nevyksta, pakanka, kad būtų galima kalbėti apie sankcijų nutraukimą.
„Dalis Ukrainos teritorijos yra okupuota – Rusija įgyvendino savo tikslą. Tačiau akivaizdu, kad ES svarbiausia ne Ukrainos padėtis, o tai, kad šiuo metu nevyksta karinis konfliktas. Tokia pozicija iš tiesų atskleidžia, kad sankcijos yra neveiksminga priemonė. Visuomet buvo kalbama apie tai, kad Rusijai taikomos sankcijos yra ilgalaikės ir poveikį turės tik po tam tikro laiko. Jei jos yra nutraukiamos po keleto mėnesių, tai rodo, kad jos greičiau buvo labiau simbolinė politinės retorikos priemonė, kuri jokio realaus poveikio turėti negalėjo“, – pažymi RESC analitikas.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas pabrėžia, kad sankcijų Rusijai nutraukimas ar sušvelninimas toli gražu nereiškia teigiamo poslinkio Ukrainos konflikte. Tai yra dar viena tarptautinius susitarimus pažeidinėjančio ir svetimas teritorijas grobstančio Rusijos prezidento V. Putino pergalė.
„Tai yra visiškai Rusijos primestas žaidimas, ji visą laiką yra žingsniu priekyje. Rusija gali ryžtis įsakyti savo diversantams, Ukrainoje dar esančiai reguliariajai kariuomenei, kad šie sukurtų buferinę zoną, nebešaudytų. Bet ji tikrai nebandys grįžti į prieškonfliktinę situaciją: nepaleis kontrolės regione, bandys ten panaikinti Kijevo galią, tikrai neatsisakys Krymo. Sankcijų atšaukimas turi būti proporcingas žingsniams į taikų sureguliavimą, o šiuo atveju taikus sureguliavimas reiškia Rusijos pozicijų įtvirtinimą Ukrainoje. V. Putinui pavyko sukurti dar vieną įšaldytą konfliktą posovietinėje erdvėje, kontroliuoti Ukrainos politinę ir geopolitinę raidą, integraciją į ES. Apie kokius Rusijos pralaimėjimus galima kalbėti?“ – klausia L. Kasčiūnas.
Sankcijų sušvelninimas gali padidinti V. Putino apetitą
L. Kojalos manymu, V. Putinas puikiai suvokia Europos šalių silpnybes ir tai, kad įtikinti didžiųjų Vakarų valstybių gyventojus, jog jie turi patirti ekonominių nuostolių dėl situacijos Ukrainoje (kuri dabar atrodo stabilizuota), yra sudėtinga. Todėl Rusijos vadovas žaidžia šia korta ir jo strateginiai ėjimai yra palyginti sėkmingi.
„Tai, kad dabar įvyko konflikto deeskalacija rodo, jog V. Putinas iš tiesų viską paskaičiuoja ir pasilieka puikias galimybes ateityje veikti kaip tik panorės. Jau dabar realiai jis kontroliuoja dalį Ukrainos teritorijos, kas gali garantuoti, kad po keleto mėnesių jis nenuspręs, jog reikia dar šiek tiek Ukrainos teritorijos atkirsti? Ir jis puikiai suvokia, kad ES reakcija bus vėl tų pačių sanacijų taikymas, vėl ilgalaikė perspektyva ir galimybė tai nutraukti po keleto mėnesių. Instrumentai, kuriuos turi ir taiko ES su dabartine politine valia, yra labai riboti“, – pažymi RESC analitikas.
Rusija gali didinti spaudimą ES šalims
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad sankcijos atšauktos turi būti taip, kaip jos buvo priimtos – vienbalsiu šalių sutarimu. Analitiko manymu, kai kuriose Europos šalyse tikrai nemanoma, kad Rusijos žingsnių taikos link pakanka sankcijoms atšaukti, todėl ES susidurs su vidiniais prieštaravimais bei dideliu Rusijos spaudimu.
„Diskutuojant apie sankcijų atšaukimą, persvarstymą, kiekvienos šalies balsas bus privalomas. Jei, tarkime, kritinė masė valstybių sutiktų su tam tikro sankcijų lygio Rusijai atšaukimu, o kuri nors iš Baltijos šalių ar Lenkija sakytų, kad tie Rusijos žingsniai yra nepakankami, likusios šalys sprendimo priimti negalėtų. Tai iššauktų vidinius prieštaravimus bei labai didelį Rusijos spaudimą sankcijų atšaukimui nepritariančioms šalims“, – pažymi L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu L. Kojala teigia manantis, kad sanacijų atšaukimas vyks laipsniškai, o prieštaraujančiųjų atšaukimui šalių balso nepakaks, kad jis pakreiptų pagrindinę ES sprendimų kryptį.
„Pirmiausiai bus atšaukiamos tos sankcijos, kurios turi didžiausią poveikį stambiausioms Vakarų valstybių kompanijoms. Tai nebus taip staigus procesas, dalis sankcijų greičiausiai tęsis pakankamai ilgą laiką. Bet akivaizdu, kad jų įtaka mažės ir laipsniškai bus artėjama link normalių santykių su Rusija bent jau ekonominėje plotmėje“, – sako L. Kojala.
Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, anot L. Kojalos, šalims, kurios pasisakytų prieš sankcijų švelninimą, būtų sunku rasti daug sąjungininkių. Analitikas pastebi, kad netgi ir Lenkijos pozicija pastaruoju metu yra gerokai švelnesnė, ypač po to, kai Donaldas Tuskas tapo ES Vadovų tarybos pirmininku.
„Akivaizdu, kad tai esama tam tikrų diplomatinių ir politinių susitarimų, konsensuso. Taigi aš manau, kad nepaisant to, jog Lietuva ar kitos Baltijos valstybės turbūt nebus optimistiškai nusitikusios greito sanacijų mažinimo atžvilgiu, tikėtis, kad susidarys grupė valstybių, kuri tą procesą galėtų blokuoti, nėra sąlygų ir galimybių“, – teigia L. Kojala.
