Kinija: verslo konsultantas Andy Se
Skolų krizė euro zonos šalyse karaliauja jau dvejus metus, ir nėra jokių požymių, kad ji artėja prie pabaigos. Priemonės, kurių imasi Europos šalys, nėra radikalios ir negali išgydyti euro zonos.
Europos lyderiai kreipėsi į tarptautinę bendruomenę prašydami suteikti pagalbą: arba netiesiogiai, arba per Tarptautinį valiutos fondą. Jie įvardija viso pasaulio įsitraukimą į krizę kaip vieną iš argumentų, skirtų priversti tarptautinę bendruomenę pradėti veikti. Europiečiai netgi nesuvokia, kaip keistai tai atrodo.
Kinijos eksportas šiuo metu gyvena sudėtingu laikotarpiu. Kompanijos, užsiimančios prekių eksportu, užsidarė dėl paklausos kritimo. Ir pagrindinė tokios situacijos priežastis – Europa. Europa yra stambus Kinijos prekybos partneris. Be jokių abejonių Kinijoje norima, kad padėtis Europoje kuo greičiau stabilizuotųsi. Tačiau, kaip ten bebūtų, to tikėtis neverta. Panašu, kad europiečiai prarado sugebėjimą mąstyti. Nuo to nukenčia ir Kinija, ir kitos Azijos šalys.
Dabartinės krizės priežastis yra neatsakingumas. Euro zonos šalys pažeidė savo pačios taisykles biudžeto deficitų atžvilgiu, kurios buvo sukurtos apsaugoti eurą, todėl buvo pasinerta į vis augančias skolas. Užuot susikoncentravusios į klaidų taisymą, Europos šalys tęsia begalines teorines diskusijas dėl griežtų ekonominių priemonių ir jų poveikį ekonomikos augimui, nesuprasdamos, kad problemos neišspręsi, nepripažinęs savo atsakomybės.
Pagrindinė ekonomikos taisyklė yra tokia – nemokamų pusryčių nebūna. Tačiau daugelis ekonomistų išrašo būtent šiuos vaistus, teigdami, kad jeigu dar pasiskolintų pinigų ir pastumtų ekonomiką, ji įsibėgėtų ir galų gale apmokėtų visas išlaidas. Tačiau jeigu skolos didinimas yra problemos sprendimas, kodėl krizė iki šiol nepasibaigė? Visos šios nesibaigiančios paskolos, kurios taip lengvai būdavo išduodamos anksčiau, turėjo privesti prie visuotinio klestėjimo, tačiau po krizės atėjo kita krizė.
Globalizacija turi savo privalumų ir trūkumų. Europos šalys dėl didelės paklausos vartojimo prekėms, automobiliams ir šiuolaikinei įrangai gaudavo milžinišką pelną ir gerai apmokamas darbo vietas. Tačiau daugelis kitų pramonės atšakų dėl globalios konkurencijos susilpnėjo. Problemos sprendimas – ekonomika turi būti lankstesnė, kad resursai galėtų būti nesunkiai perkelti iš vienos atšakos į kitą. Tačiau vietoje struktūrinių reformų krizę išgyvenančios euro zonos šalys didina savo išlaidas, kad neleistų ir toliau slinkti į krizę, o Ispanija, pavyzdžiui, bando sukurti „muilo burbulą“ nekilnojamojo turto rinkoje, kad atitolintų restruktūrizaciją.
Tačiau kai šis „muilo burbulas“ sprogs, į pirmą planą išeis didesnio ekonomikos lankstumo būtinybė. Europos šalių ekonomika siaubingai neefektyvi, ją stabdo milžiniškos visuomeninės išlaidos, sustabarėję profesionalūs junginiai ir profsąjungos, kaip ir paini valstybinė teisėkūra, išlaikanti konkurenciją rinkoje.
Jeigu euro zonos šalys sugebės pašalinti visus šiuos barjerus, trukdančius sugrįžti prie efektyvios ekonomikos, jos augimo galimybės tikrai didės.
Šiuo metu europiečiai balsuoja dėl griežto ekonomikos režimo priėmimą, o ne dėl restruktūrizacijos. Jie nori vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių. Deja, vertybinių popierių rinka nepavaldi jų norams. Skolos didinimas be radikalių reformų iš akligatvio niekaip neišves.
Rusija: pagrindinis investicinės „Renessans Kapital“ ekonomistas Rusijos ir NVS šalių klausimais Ivanas Čakarovas
Euro zonos krizė praktiškai niekaip neatsiliepia Rusijos ekonomikai. Taip, iš tiesų ekonomika šiuo metu nejuda visu pajėgumu, kaip buvo iki krizės, kai jos augimas siekė 7 proc., tačiau 2010 ir 2011 metų augimo rodikliai, sudarantys 4,3 proc. – padorūs.
Ir visa tai yra dėl Rusijos vartotojų, kurie primena apie amerikiečių filmą „Keista Bendžamino Batono istorija“, kuriame herojaus gyvenimas vyksta atbulai. Rusijos vartotojas panašus į Brado Pitto herojų: po 2009 metų krizės jis nuolatos augina savo perkamąją galią, nepaisant vis lėtėjančios globalios ekonomikos, vis labiau nepalankesnės lėšų pritraukimo aplinkos ir politinės įtampos šalyje.
Kadangi Rusija vis dar priklausoma nuo išteklių eksporto, vartotojas čia nebijo leisti pinigų iki tol, kol naftos kainos išlieka aukštos. Nors kainos už „Brent“ markės naftą krito 12 dolerių, tačiau ji iki šiol yra didesnė už 100 dolerių už barelį, todėl galima nuspėti, kad aukšta perkamoji galia ir toliau prisidės prie ekonomikos vystymosi.
Ir vis dėlto, kaip gali nukentėti ekonomika, jei dėl krizės stiprėjimo euro zonoje kris naftos kaina? Mūsų paskaičiavimais, jeigu kainos kris nuo 120 iki 80 dolerių už barelį, Rusijos ekonomika metu bėgyje išliktų maždaug tame pačiame lygyje – tai gerokai stipresnė pozicija nei 2009 metais, kai ekonomika krito beveik 8 proc.
Dėl euro zonos krizės nuo gegužės pradžios rublio kaina dolerio atžvilgiu krito 7,2 proc. Tačiau silpnesnis rublis lems eksporto augimą ir tam tikra prasme padės apsaugoti ekonomiką nuo euro zonos sukrėtimų.
Ir paskutinis pastebėjimas. Praėjusiųjų metų vasara taip pat parodė, kad Rusijos vartotojas išmoko santūriau reaguoti į rublio silpnėjimą. Dabar žmonės nebebėga į banką keisti rublius į užsienio valiutą. Mūsų manymu, tai yra didelis Rusijos centrinio banko nuopelnas, kuris sugebėjo įtikinti piliečius, kad valiutų svyravimai – visiškai normalus dalykas, o vienos valiutos vertės kritimas kitos atžvilgio – nuolatinė praktika.
Afrika: profesorius Murtala Sagagis, Kano universiteto Nigerijoje Afrikos verslo padalinio vadovas
Šiuo metu trečdalis Afrikos prekių eksportuojama į Europą. Europa savo ruožtu Afrikai išlieka pagrindiniu pramoninio ir technologinio aptarnavimo šaltiniu. Tačiau tokia padėtis, sprendžiant iš visko, pasikeis dėl krizės euro zonoje.
Bet koks Europos ekonomikos smukimas būtinai prives prie eksporto iš Afrikos šalių mažėjimo, o užsienio valiutos srauto sumažėjimas, netgi pats nereikšmingiausias (ypač kalbant apie subekvatorialinę Afriką), skausmingai atsilieps šio regiono gyventojams.
Žinoma, krizę skirtingai pajaus skirtingi Afrikos regionai – viskas priklausys nuo eksportuojamų prekių pobūdžio, dalies Europos rinkoje ir ekonominės politikos kokybės.
Be prekybos apimties sumažėjimo yra ir kitos sferos, dėl kurių Afrikai dėl krizės euro zonoje potencialiai reikėtų susirūpinti.
Tai, visų pirma, yra tarptautinės pagalbos sumažinimas dėl to, kad Europai teks mokėti pašalpas augančiam bedarbių skaičiui. Sumažės ir pelnas iš atvykstančių turistų iš Europos. Mažės investicijos iš Europos. Ekonominio bendradarbiavimo organizacija spėja, kad Afrikos BVP šiais ir ateinančiais metais greičiausiai smuks atitinkamai 0,7 ir 1,2 proc.
Visa tai – blogos naujienos kontinentui, kuriame gyvena trečdalis skurdžiausių mūsų planetos gyventojų, ir kuris gerokai atsilieka nuo vystymosi uždavinių vykdymo, kuriuos buvo planuota pasiekti iki 2015 metų.
Tačiau, nepaisant krizės Europoje, Afrikos šalys su gerėjančia infrastruktūra ir teigiamomis sąlygomis investuotojams pilnai galėtų pritraukti investicijas iš Europos rinkų, kurios šiuo metu yra santykinai nepatrauklios.
Be to, Afrikos šalių išteklių sektorius ir toliau pritrauks investicijas iš Europos ir kitų pasaulio dalių dėl didelio pelno. Tai paaiškina, kodėl Nigerija, pavyzdžiui, vis sugeba pritraukti naujas užsienio investicijai į savo naftos pramonės sektorių net tada, kai pačioje šalyje yra neramu. Problema tame, kad neturtingųjų žmonių sluoksniai retai pajaučia investicijų išteklių srityje augimą.
Brazilija: Marcosas Troijo, BRIC šalių padalinio Kolumbijos universitete direktorius
Jeigu dabartinės krizės epicentras būtų ne Europa, o Kinija, Brazilija tai pajaustų gerokai labiau.
Dabartinė nuomonė, kad pastarasis Brazilijos ekonomikos augimas susijęs su ekonominiu pakilimu Kinijoje ir šios šalies poreikiu gauti įvairių prekių, kurias maloniai suteikia Brazilija, išties suveiktų neigiamai, jei krizė kiltų Kinijoje.
Tačiau Europos Sąjunga vis dar yra svarbus investicijų šaltinis ir 20 proc. Brazilijos eksporto rinka. Vis dėlto reikia pažymėti, kad prekyba nevaidino svarbaus vaidmens Brazilijos ekonomikoje. Prekių eksportas sudaro vos 10 proc. BVP.
Brazilijoje pagrindiniu ekonomikos augimo šaltiniu tapo vidinis vartojimas. Todėl šioje šalyje krizė ne taip paliečia prekybą ir labiau yra susijusi su investicijų sfera, nes Brazilija tampa šalutinio efekto auka, kurį sukelia euro zonos krizė ir su ja augantis pasaulinių investuotojų nenoras rizikuoti.
Visa tai iššaukė staigų Brazilijos valiutos vertės kritimą. O rialo silpnėjimas gali smarkiai sumažinti pasitikėjimą savo ekonomika. Ypač jei Brazilija, kuri 2011 metais buvo šešta labiausiai išsivysčiusi ekonomika pasaulyje, nukris į devintą vietą, praleisdama į priekį Didžiąją Britaniją, Italiją ir Rusiją.
Taip gali atsitikti, jeigu rialo vertė ir toliau kris, o ekonomikas augimas sudarys 3 proc. Žinoma, krizė įtakoja ir kitas valstybės, ir jų reitingai irgi gali kristi.
