ELN vadas Antonio Garcia Karakase sakė, kad dialogas bus atnaujintas „po pirmosios lapkričio savaitės“ ir kad laiduotojai bus Venesuela, Kuba ir Norvegija.
Dialogas prasidėjo 2016 metais, valdant tuometiniam prezidentui Juanui Manueliui Santosui, pasirašiusiam taikos susitarimą su didesne marksistinių partizanų grupe – Kolumbijos ginkluotosiomis revoliucinėmis pajėgomis (FARC) – vėliau sudėjusia ginklus ir įkūrusia politinę partiją.
Tačiau 2019-aisiais, po 22 gyvybes nusinešusio išpuolio prieš policijos akademiją Bogotoje, tuometinis prezidentas Ivanas Duque atšaukė derybas su ELN.
Rugpjūtį pirmuoju Kolumbijos kairiųjų prezidentu tapęs Gustavo Petro pažadėjo ne tokią karingą poziciją siekiant nutraukti ginkluotų grupių, įskaitant kairiųjų partizanus ir narkotikų kontrabandininkus, smurtą.
Kalbėjimasis su ELN yra jo „visiškos taikos“ politikos dalis.
Kolumbija jau daugiau nei pusę amžiaus kenčia nuo ginkluoto konflikto tarp valstybės ir įvairių kairiųjų partizanų, dešiniųjų sukarintų grupuočių ir narkotikų prekeivių.
A. Garcios teigimu, tam, kad taikos derybos būtų sėkmingos, „reikia kovoti su ginkluotą konfliktą sukėlusiomis priežastimis, tai yra nelygybe, demokratijos trūkumu ir neteisingumu“.
Atnaujinus derybas bus pagreitinti „susitarimai ir pažanga, padaryta nuo [taikos] darbotvarkės pasirašymo 2016 metų kovo 30 dieną“, sakė jis.
Pokalbius rotacijos principu rengs Venesuela, Kuba ir Norvegija.
A. Garcia sakė, kad Ispanija ir Čilė taip pat pasisiūlė būti laiduotojomis, tačiau „kol kas išlaikysime struktūrą, dėl kurios buvo susitarta“.
ELN taikos derybų delegacija ketverius metus praleido Kuboje, nes ankstesnė vyriausybė jiems uždraudė grįžti į Kolumbiją.
Spalio 2 dieną delegacija išvyko iš Kubos į Venesuelą pradėti naujų derybų, kurias žadėjo G. Petro, pats buvęs miesto partizanu.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas „labai teigiamai vertina“ Kolumbijos sprendimą atnaujinti taikos derybas, „kurių atomazga yra labai svarbi siekiant išplėsti taikos mastą šalyje“, pareiškime teigė jo atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.
A. Guterresas taip pat sakė, kad Jungtinės Tautos yra pasirengusios padėti deryboms, jei to prireiks, teigia S. Dujarricas.
Paskutiniai pripažinti partizanai
ELN yra paskutinė pripažinta Kolumbijoje veikianti sukilėlių grupuotė, nors FARC disidentai, atsisakę pasirašyti 2016 metų taikos susitarimą, tebėra aktyvūs.
ELN turi apie 2,5 tūkst. narių, tai yra maždaug 700 daugiau nei tada, kai buvo nutrauktos derybos.
Ji daugiausia veikia Ramiojo vandenyno regione ir palei 2,2 tūkst. km ilgio sieną su Venesuela.
Didžiausia nuo FARC atskilusi disidentų grupuotė praėjusį mėnesį pareiškė esanti pasirengusi nutraukti išpuolius prieš saugumo pajėgas, kad padėtų deryboms dėl paliaubų.
I. Duque apkaltino Venesuelos socialistą prezidentą Nicolasą Maduro slepiant sukilėlius kitoje sienos pusėje.
2019 metais Venesuela nutraukė diplomatinius santykius su Kolumbija po to, kai I. Duque atsisakė pripažinti N. Maduro perrinkimą prieš metus vykusiame balsavime, kurį tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip fiktyvų.
Tačiau į valdžią atėjęs G. Petro atkūrė diplomatinius ryšius su Venesuela, taip leisdamas N. Maduro vyriausybei padėti palengvinti taikos derybas su ELN.
