• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kodėl mažai latvių atėjo į rinkimus

Po Latvijos parlamento rinkimų diskutuojama, kodėl prie balsadėžių atėjo ne tiek žmonių, kiek buvo tikėtasi. LRT Radijo bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis svarsto, kad žmonės taip galėjo protestuoti prieš valdžioje jau buvusias partijas, kurios esą buvo nutolusios nuo tautos, o už naujai susikūrusias partijas latviai balsuoti nesiryžo. Tuo metu Latvijos prezidentas Andris Berzinis tokį rinkėjų aktyvumą sieja ir su didele emigracija.

Po Latvijos parlamento rinkimų diskutuojama, kodėl prie balsadėžių atėjo ne tiek žmonių, kiek buvo tikėtasi. LRT Radijo bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis svarsto, kad žmonės taip galėjo protestuoti prieš valdžioje jau buvusias partijas, kurios esą buvo nutolusios nuo tautos, o už naujai susikūrusias partijas latviai balsuoti nesiryžo. Tuo metu Latvijos prezidentas Andris Berzinis tokį rinkėjų aktyvumą sieja ir su didele emigracija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, spalio 4 dieną vykusiuose rinkimuose dalyvavo 912 349 rinkėjai – 58,78 proc. tokią teisę turėjusių žmonių.

REKLAMA

„Rinkėjų aktyvumas tikrai nėra didelis. Manoma (tą pabrėžia ir apžvalgininkai), kad rinkėjai galėjo tiesiog nubausti iki šiol valdžioje buvusias partijas. Labai pastebima, kad jos buvo nutolusios nuo tautos, nelabai kreipė dėmesio į rinkėjų nuomonę. Žmonės, neidami balsuoti, tiesiog taip protestavo prieš partijų veiklą. Jie nedrįso balsuoti už keturias naujai susikūrusias partijas, kurios dalyvavo Seimo rinkimuose, nes jų dar gerai nepažinojo, bet taip pat įvaizdį buvo susigadinusios tos partijos, kurios dirbo praėjusios kadencijos parlamente“, – sako LRT Radijo bendradarbis kaimyninėje Latvijoje A. Vaikutis.

REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu Latvijos prezidentas A. Berzinis mažą rinkėjų aktyvumą aiškina dideliu iš šalies emigravusių piliečių skaičiumi.

„Manau, pagrindinė priežastis yra ta, kad labai daug Latvijos gyventojų yra už jos ribų“, – sakė valstybės vadovas pirmadienį interviu Latvijos radijui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, įvykiai Ukrainoje suaktyvino Latvijos rinkėjus, pažymėjo A. Berzinis. Tačiau toks menkas aktyvumas, prezidento nuomone, liudija, kad emigracija tęsiasi.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas buvo užfiksuotas sostinėje Rygoje, kur balsavo 287 600 žmonių, arba 69,7 proc. rinkėjų, o mažiausias šalies rytiniame Latgalos regione – čia balsavo 106 000 žmonių, arba 47 procentai.

REKLAMA

Pasak A. Vaikučio, šią savaitę turėtų įvykti partijų pasitarimai dėl koalicijos suformavimo. Praktiškai neabejojama, kad koaliciją sudarys trys centro dešiniosios partijos, kurios ir anksčiau buvo koalicijoje.

Kaip sekmadienį nurodė šalies Centrinė rinkimų komisija, trys koalicijos partijos – „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis aljansas atitinkamai užsitikrino 21,62 proc., 19,74 proc. ir 16,5 proc. rinkėjų paramą.

REKLAMA

Tokie rezultatai suteikia „Vienybei“ 23 mandatus, Žaliųjų ir valstiečių sąjungai – 21, o Nacionaliniam aljansui – 17.

Tuo metu prorusišką „Santarvės centrą“ parėmė 23,26 proc. rinkėjų, jis turės 24 iš 100 vietų Latvijos parlamente.

Iš viso rinkimuose į šimto vietų Seimą dalyvavo 1 156 kandidatai, atstovaujantys 13 politinių partijų ir rinkimų blokų.

Pagal šalies konstituciją pirmasis naujojo parlamento posėdis įvyks lapkričio 4 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų