vienybė

Internete žaibiškai plinta už save kalbanti nuotrauka, kurioje matyti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio rankos paspaudimas. Socialiniuose tinkluose ja aktyviai dalinasi žmonės teigdami, kad ji puikiai iliustruoja Lietuvos ir Ukrainos vienybę. Nuotrauką, kuria šiuo metu yra sparčiai dalijamasi socialiniuose tinkluose, užfiksavo „The New York Times“ fotožurnalistas Doug Mills.

„15-mečio Mykolo Davidonio paieška sujaudino tūkstančius Lietuvos gyventojų. Ypač sutrikę jaučiasi vilniečiai – nesitraukia mintis, kad nelaimės ir tragedijos tyko visai čia pat“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Edita iš Vilniaus. Netrukus po žinios apie dingusį sūnų, socialiniuose tinkluose aktyviai ėmė komunikuoti berniuko tėvai – paskelbė nuotraukas, dalijosi atnaujinimais, o jau netrukus sukūrė specialią grupę berniuko paieškoms.

Minint antrąsias rinkimų Baltarusijoje metines, juose iššūkį autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai metusi Sviatlana Cichanouskaja ragina tautiečius vienytis. „Vieno žmogaus nepakanka atlaikyti šiai atsakomybei, – konferencijoje „Naujoji Baltarusija“ pirmadienį kalbėjo opozicijos lyderė.

Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis Vokietijoje kylančią diskusiją dėl paramos Ukrainai ir besitikintis „daugiau supratimo tarpusavyje“ šiuo klausimu. Apie tai prezidentas ketvirtadienį kalbėjosi su Vokietijos kolega Franku Walteriu Steinmeieriu. Pasak šalies vadovo, jeigu Vokietijoje ši diskusija būtų vykusi anksčiau, dabar, regione tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų prie Ukrainos, Vokietijos politikams būtų lengviau priimti sprendimus.

Minsko režimo vykdoma hibridinė ataka, kurios metu išaugo neteisėta migracija, parodė, kad Baltijos šalių vienybė yra itin svarbi, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis ketvirtadienį susitiko su Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadais generolais leitenantais Leonidu Kalniniu ir Valdemaru Rupšiu. Latvijos kariuomenės vadas taip pat lankėsi Druskininkų pasienio užkardoje, kur susipažino su dabartine situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija, pasienio stebėjimo sistema.

Baltarusijos autokratinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas ir ateityje nesiliaus testuoti Vakarų šalių vienybės, sekmadienį perspėjo Lietuvos prezidentas. „Galime net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Šiaurės Atlanto tarybos penktadienį priimtą pareiškimą dėl situacijos Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Jo teigimu, tai svarbus sąjungininkų vienybės ir solidarumo ženklas, remiantis Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.

Lukašenkos režimas nusprendė pagrasinti Lietuvai. Vykstant Laisvės kelio gyvajai žmonių grandinei karinis režimo sraigtasparnis demonstratyviai įskrido į Lietuvos oro erdvę. Lietuva Baltarusijai įteikė notą – tokį brutalų sienos pažeidimą ji laiko akibrokštu. Lukašenkos režimas aiškina, kad sieną kirto ne jie, o lietuvių oro balionai su vėliavomis, tad notą įteikė ir mūsų šaliai.

Karantino metu sunku išlaikyti gerą nuotaiką, trūksta komunikacijos, draugų ir pramogų. Bet štai Anglijoje kaimynystėje gyvenantys žmonės sumanė tradiciją, kuri bent kiek praskaidrina dienas. Šie išeina į gatvę ir šoka, juda ir linksminasi. Į kompaniją prisijungia nuo pačių mažiausių iki senjorų. Internautai negaili pagyrų ir sako, kad palaikyti vienas kitą, nusišypsoti bent per atstumą – itin svarbu. Kaimynų linksmybės – vaizdo siužete.

Vilniuje prasidėjo Baltijos kelio 30 metų jubiliejaus žygis per tris šalis. Šiam įvykiui skirtas tarptautinis automobilių ir motociklų žygis. Jis prasidėjo ir Vilniuje, ir Taline. Lietuviška atributika pasipuošę automobiliai pajudėjo iš Vilniaus, Katedros aikštės, link Talino. Ceremonijoje dalyvavo gausus būrys susirinkusių, o kalbą sakė ir Lietuvos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis bei Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Šie metai Lietuvai – ypatingi. Prieš 30 metų rugpjūčio mėnesį įvyko graži ir prasminga Baltijos kelio iniciatyva, o vakar Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyti dar niekur anksčiau neviešinti įvykio kadrai. Tai – bendras Audrės ir Gintaro Kudabų filmas – „Baltijos kelias. 30 metų“. Prieš pristatymą prodiuseris ir operatorius G. Kudaba su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo laukimo akimirkomis, išgyvenimais, patirtais dar prieš 30 metų, bei papasakojo, ką reiškia ilgus metus dirbti su žmona.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani šeštadienį paragino šalies gyventojus „priešintis ir susivienyti“ JAV spaudimo bei šiitiškai respublikai esą paskelbto „karo prieš viltį“ akivaizdoje. Šis raginimas nuskambėjo praėjus beveik metams po to, kai amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas grąžino Teheranui griežtas JAV sankcijas, prieš tai atšaukęs vieną istorinį tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos. „Amerika atsisakys šio žaidimo tik tuomet, kai supras, kad nieko negali pasiekti.

Latvijos valdančiosios centro dešiniojo sparno koalicijos lauks rimtas Kremliaus politiką palaikančios partijos ir populistų iššūkis visuotiniuose rinkimuose, šeštadienį vyksiančiuose šioje didelę etninių rusų mažumą turinčioje šalyje. „Niekas nežino, kokia bus Latvija ateinantį mėnesį“, – sakė politologas Marcis Krastinis, turėdamas galvoje, kad trečdalis rinkėjų dar neapsisprendę, už ką atiduos savo balsą šeštadienį.

Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzija, skirianti 56,3 mlrd. dolerių. Net jeigu dėl šių veiksnių Rusijos biudžetas faktiškai yra dvigubai didesnis, vis tiek akivaizdu, kad visų NATO narių Europoje išlaidos mažų mažiausiai dvigubai lenkia Rusijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį perspėjo, kad braškant NATO vienybei Aljansui gresia tapti nereikalingam. „NATO yra sąjunga, kuri rėmėsi vertybėmis ir vienybe. Jeigu tos vienybės nebus, sąjungai iš tiesų gresia tapti neveiksminga arba visai nereikalinga“, – žurnalistams Varšuvoje sakė šalies vadovė. Prezidentė ketvirtadienį susitiko su aštuonių kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovais aptarti pasirengimo liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį pateikė komitetams svarstyti įstatymo pataisų projektą, pagal kurį ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų ir internete platinamų kabelinės televizijos programų kiekviename vartotojams siūlomame televizijos programų pakete turėtų sudaryti programos oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Valdančiosios partijos „Vienybė“ parlamentinė frakcija trečiadienį pranešė, kad pateiks įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suvaržyti Kremliaus propagandą Latvijoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad antrasis „Brexit“ derybų etapas dėl būsimų Didžiosios Britanijos santykių su Bendrija bus „tikrasis mūsų vienybės išbandymas“. Europos Sąjungos lyderiai, ketvirtadienį susirinkę Briuselyje į dviejų dienų viršūnių susitikimą, turėtų pritarti tarpinio susitarimo dėl Britanijos išstojimo iš Bendrijos sąlygoms.

Po derybų Egipte „Hamas“ sekmadienį pareiškė atsisakysianti alternatyvios vyriausybės vaidmens Gazos Ruože, kad žengtų žingsnį susitaikymo su savo varžove „Fatah“ link. „Hamas“, Gazos Ruožą valdantis palestiniečių judėjimas, dar nurodė esąs pasirengęs deryboms su Palestinos savivaldos vadovu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) dėl vienybės vyriausybės formavimo ir rinkimų rengimo.

Prorusiškos „Santarvės“ ir regioninės partijos „Garbė tarnauti Rygai“ (GKR) blokas prarado vietų Rygos miesto taryboje, tačiau daugumą išsaugojo, rodo preliminarūs Centrinės rinkimų komisijos duomenys. Suskaičiavus rezultatus 115-oje iš 158 rinkimų apylinkių Rygoje, paskelbta, kad šis blokas gavo 51,82 proc. balsų. Už partijų „Latvijos regionų aljansas“ ir „Už Latvijos plėtrą“ bloką balsavo 13,33 proc. rinkėjų, o Naujoji konservatorių partija gavo 13,18 balsų.

 Latvijos Konstitucinis Teismas partijos „Vienybė“ deputatų prašymų įvertins, ar Švietimo įstatymo pataisos, numatančių galimybę atleisti iš darbo valstybei nelojalius pedagogus, atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas pavedė Seimui iki kovo 10 dienos pateikti atsakomąjį laišką su išdėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu pagrindimu. Byla turi būti parengta iki birželio 10 dienos. Dėl bylos nagrinėjimo formos Teismas nuspręs, kai ji bus parengta.

Į Majamio, Los Andželo, Niujorko ir kitų JAV miestų gatves penktadienį, jau trečią vakarą iš eilės, išėjo demonstrantai, nepatenkinti Donaldo Trumpo pergale prezidento rinkimuose.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sekmadienį Berlyne su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir dar keturių šalių vadovais aptarusi pasirengimą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui, teigia, kad Europai vienybė šiandien reikalinga kaip niekada anksčiau, nes ES krečia tapatybės ir pasitikėjimo krizė.

 Popiežiaus Pranciškaus apdovanojimo Europos Sąjungos (ES) prizu iškilmėse dalyvavusi prezidentė dėkoja pontifikui už jo telkimą vienytis. „Kai Europa šiandien yra skaldoma, kai nesugeba susitarti, kai nesugebame išspręsti didžiausių mūsų iššūkių, popiežius kviečia prisiminti, kodėl Europa buvo sukurta, ką ji atnešė žmonėms, kad Europai reikia naujos humanistinės idėjos, Europa turi pasiekti savo naują gailestingumo ir humanizmo lygį“, - sakė šalies vadovė.

Kijeve vykstančiuose Baltijos ir Šiaurės šalių (NB8) parlamentų pirmininkų susitikimuose su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė akcentavo politinio stabilumą būtinybę Ukrainoje ir ryžtą tęsti būtinas reformas. „Ukrainai žengiant eurointegracijos keliu būtina vieninga politinė valia.

 Latvijos paskirtasis ministras pirmininkas Maris Kučinskis iš centristinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) žada Europos Sąjungoje tvirtai laikytis pozicijos, kad jo šalis negali priimti daugiau naujų pabėgėlių nei jau yra įsipareigojusi. Atsistatydinimo pareiškimą pateikusi premjerė Laimduota Straujuma palinkėjo suformuoti naują vyriausybę iki kito vasario mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame bus nagrinėjamas pabėgėlių klausimas.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis, penktadienį priėmęs Valmieros merą Janį Baiką, siūlė jam kandidatuoti į premjero postą, bet šis kitą dieną atsisakė. J.Baikas atstovauja regiono partijai „Valmierai ir Vidžemei“, kuri bendradarbiauja su centro dešiniąja „Vienybės“ partija. Po susitikimo su prezidentu penktadienį vakare J.Baikas sakė prezidento pasiūlymą aptaręs su „Vienybės“ Lydere Solvita Abuoltinia, kuri tokiai galimybei neprieštaravo.

Latvijos politinį elitą ištiko gili krizė - tai liudija faktas, jog į valdžią pretenduojanti partija daro tiek daug klaidų, trečiadienį pareiškė politologas, Latvijos universiteto profesorius Juris Rozenvaldas.

Jau šiandien, pirmadienį, lapkričio 16-ąją, skelbiama tryliktosios „Išsipildymo akcijos“, kurią organizuoja TV3 ir SEB bankas, pradžia. Visi geros valios žmonės kviečiami aukoti ir prisidėti prie akcijos globojamų sunkiai sergančių vaikų šviesesnės ateities. Šių metų akcijos septynių herojukų istorijos bus pristatytos lapkričio 28 dieną, šeštadienį, 19.30 val. TV3 televizijos eteryje tiesioginėje transliacijoje iš Kauno rotušės aikštės.

 Šeštadienį Rokiškyje Lietuvos ir Latvijos politikai, pareigūnai, bendruomenių nariai gyventojai minės Baltų vienybės dieną. Šventėje ketina dalyvauti Lietuvos Seimo vadovė Loreta Graužinienė ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė. Rokiškyje įvyks dvišalis jų susitikimas, per kurį planuojama aptarti šalims aktualius klausimus, tarpparlamentinį bendradarbiavimą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

 Grėsmių akivaizdoje Lietuvai, kaip nedidelei valstybei, saugumo klausimais svarbu suvienyti visų jėgas - tiek politikų, tiek žurnalistų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mums, nedidelei valstybei, turint tokį pasienį, su tokia sudėtinga situacija saugumo prasme, turiu galvoje ne tik karinį, turiu informacinį, kibernetinį ir visokį kitokį sauguma, suvienyti jėgas yra būtina, visų - tiek politikų, tiek viešųjų kalbėtojų, tiek žiniasklaidos.

Šiemet Latvija įsivedė eurą, Ryga puikavosi Europos kultūros sostinės titulu, metų pabaigoje kaimynai išrinko naują parlamentą. Šiuos įvykius išskiria Latvijos 2014-uosius metus apžvelgiantis LRT radijo korespondentas Arūnas Vaikutis. Pasak jo, šiuo metu latviai intensyviai ruošiasi pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2015-aisiais, taip pat svarsto, kaip karas Ukrainoje gali atsiliepti Latvijai.

Latvijos prorusiška kairioji partija „Santarvės centras“ užginčys spalio 4 dieną vykusių Seimo rinkimų rezultatus kai kuriose balsavimo apylinkėse Latgalos žemėje, penktadienį pranešė šios politinės jėgos lyderis, Rygos meras Nilas Ušakovas. Televizijos LNT laidoje „900 sekundžių“ N.Ušakovas sakė, jog tai bus padaryta per tris dienas nuo tada, kai Centrinė rinkimų komisija paskelbs galutinius balsavimo rezultatus.

Po Latvijos parlamento rinkimų diskutuojama, kodėl prie balsadėžių atėjo ne tiek žmonių, kiek buvo tikėtasi. LRT Radijo bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis svarsto, kad žmonės taip galėjo protestuoti prieš valdžioje jau buvusias partijas, kurios esą buvo nutolusios nuo tautos, o už naujai susikūrusias partijas latviai balsuoti nesiryžo. Tuo metu Latvijos prezidentas Andris Berzinis tokį rinkėjų aktyvumą sieja ir su didele emigracija.

Latvijoje šeštadienį vykusiuose eiliniuose visuotiniuose rinkimuose, kurie vyko dėl Ukrainos krizės tvyrant įtampai santykių su didžiąja kaimyne Rusija srityje, šalies gyventojai perrinko griežto kurso Maskvos atžvilgiu besilaikančią valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją. Trys partijos iš ministrės pirmininkės Laimduotos Straujumos vadovaujamos koalicijos drauge užsitikrino 61 vietos daugumą Seime, kuri gali padidėti iki 68 vietų, jeigu prie jos prisidėtų ketvirta partija.

Latvijoje šeštadienį vykusiuose Seimo rinkimuose iš viso balsavo 890 300 rinkti teisę turinčių žmonių, arba 57,36 proc. elektorato, pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija (CVK). Per ankstesnius parlamento rinkimus, kurie vyko 2011 metais, galiojančiais buvo pripažinti 908 200 balsalapiai - tai reiškia, jog praėjusį kartą balsavo kiek daugiau rinkėjų - 59 procentai. Dalyvauti rinkimuose teisę turi 1 552 000 Latvijos piliečių, gyvenančių pačioje Latvijoje ar užsienyje.

 Latvijoje per šeštadienį vykusius parlamento rinkimus daugiausiai balsų surinko valdančiosios koalicijos pagrindinė centro dešinioji partija „Vienybė“, prorusiškas kairysis „Santarvės centras“, konservatyvusis Nacionalinis aljansas (NA) bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta balsavusių rinkėjų apklausa.

Latvijos kandidatai premjero poste labiausiai norėtų matyti Rygos merą Nilą Ušakovą, prorusiškos kairiosios partijos „Santarvės centras“ lyderį, ir Ventspilio merą Aivarą Lembergą, kurio kandidatūrą kelia Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), rodo naujausia apklausa, atlikta agentūros SKDS komercinės televizijos LNT užsakymu. Tyrimas rodo, kad 21,7 proc. gyventojų nori, kad premjeru taptų N.Ušakovas, 20,4 proc. palaikytų A.Lembergą. Tuo tarpu 12,5 proc.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos agresija Ukrainoje meta šešėlį virš šeštadienį vyksiančių Latvijos parlamento rinkimų. Daugiausiai balsų juose vėl gali gauti rusų partija, remianti glaudesnius ryšius su Maskva ir neišsižadanti bendradarbiavimo su valdančiąja Rusijos partija.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Mūsų tauta yra maža – Lietuvoje yra 3 milijonai, dalis gyvena užsienyje, bet esame viena tauta ir turėtume nustoti save skaldyti. Kad ir kur būtume, privalome prisiminti, jog turime savo namus, savo tėvynę, kuria privalome rūpintis“, – Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, dabar kaip niekada svarbi lietuvių vienybė. Kaip portalui LRT.

Šį savaitgalį Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime moderuojant diskusiją „Lietuviai pasaulyje – kaip susitelkti bendrai misijai“ išryškėjo pamatinis lietuvių vienybės supratimo skirtumas: „vienybės už“ ir „vienybės prieš“. Dalis diskusijos dalyvių lietuvių susitelkimą bendrai misijai suprato kaip vienybę prieš ir pasirengimą pasipriešinimui prieš galimą agresorių iš Rytų.

„Kaip visada viskam lėšų stigo, o vėliau viskas taip ir liko. Bandžiau kalbėtis, aiškintis, tačiau niekas kol kas tiksliai nepasako, kokia bus suma“, - taip prasidėjo pokalbis su Seimo frakcijos „Drąsos kelias“ nariu, praeityje garsiu žurnalistu Vytautu Antanu Matulevičiumi. Kovo 25-ą dieną politikas Seime įregistravo nutarimą dėl Lietuvos valstybės herbo – Vyties nuolatinio iškabinimo Seimo plenarinių posėdžių salės herbinėje sienoje.

Latvijos parlamentas, ketvirtadienį per antrą svarstymą priimdamas Baudžiamojo kodekso pataisas, pridėjo prie įstatymo projekto naują straipsnį, kuriuo kriminalizuojami sovietų ir nacių režimų agresijos prieš Latviją viešas neigimas, pateisinimas, šlovinimas ir menkinimas. Pataisų projektai buvo priimti 43 balsais, „prieš“ balsavus 39 deputatams, po daugiau kaip valandą trukusių emocingų debatų.

Latvijoje suformuota naujoji vyriausybė, pranešė pirmadienį žurnalistams kandidatė į premjero postą Laimduota Straujuma. Ji pabrėžė, kad kandidatai į ministrus pasirengę imtis darbo Ministrų kabinete ir dirbti iki rudenį vyksiančių parlamento rinkimų. „Dabar naujoji vyriausybė kupina ryžto dirbti, ir manau, kad mes visi kartu atlaikysim tą spaudimą, kuris gali būti devynis mėnesius, iki dvejų rinkimų. Tai labai svarbu.

Darbo vizito į Rygą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu. Latvijoje Prezidentė lankosi šios šalies vadovo kvietimu ir dalyvaus „Ryga - Europos kultūros sostinė 2014" atidarymo renginiuose. Prezidentai aptarė šalių energetiniam ir ekonominiam saugumui svarbius projektus, geležinkelio „Rail Baltica" įgyvendinimą, integraciją į euro zoną, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai patirtį ir Rytų partnerystės klausimus.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pirmadienį pasirinko dabartinę žemės ūkio ministrę Laimduotą Straujumą į ministro pirmininko postą. „Įvertinęs profesinę Laimduotos Straujumos patirtį ir jos teigiamą veiklą vykdomosiose struktūrose, kviečiu ją sudaryti naująjį Ministrų kabinetą“, – sakė A.Bėrzinis žurnalistams, dar palinkėdamas L.Straujumai sėkmingo darbo.

Sveikindami šv. Kalėdų proga, valstybės vadovai gyventojams linki vienybės ir tikėjimo geresne ateitimi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė tikinti, kad Kalėdos gali suvienyti žmones ir atnešti svajonių išsipildymą. "Tegul šios nakties ramybė ir buvimo kartu džiaugsmas sujungia mus visus į vieną šeimą - darnią ir vieningą Lietuvą. Lai Kalėdų rytas virsta dosnumo ir svajonių išsipildymo stebuklu", - teigiama prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinime.

Kovo 28 dieną universiteto ir verslo atstovus bendram tikslui subūrė forumas „Bendradarbiavimo galimybės: sinergija tarp universiteto ir verslo”. Kartu diskutuota apie galimus bendrus projektus, siekta apžvelgti verslo poreikius bei ateities perspektyvas rengiant specialistus. „Tokie renginiai, kurie išjudina universiteto ir verslo dialogą, labai reikalingi. Atradome įvairių krypčių, kuriomis bendradarbiavimas galėtų būti vystomas, dabar belieka judėti į priekį.

Lietuvos verslo konkurencingumas dėl augančio pragyvenimo lygio greitai išblės. Vienas būdų išlikti konkurencingiems – pradėti verslo kooperaciją. Tik, bent jau kol kas, Lietuvos verslo atstovai pasitikėti vienas kitu nėra pratę. Bendradarbiavimas žengiant į užsienio rinkas Lietuvai svarbus dėl to, kad dabar šalies konkurencingumą riboja kelios priežastys. Visų pirma, Lietuvos įmonių gamybos mastas nėra didelis, tad sunku pritraukti stambių pirkėjų.

Vėl tos dienos, kai laiką su malonumu galima leisti ir prie televizoriaus. 22-ąjį kartą minime Sausio 13-osios įvykius. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys dokumentiniai filmai, dainuojamos tos pačios dainos, skaitomi tie patys eilėraščiai. Bet ir per kūną bėga tas pats šiurpas, matant tuos vaizdus, klausant tas dainas, įsijaučiant į tą nuotaiką, pereinant į tą pačią, į transą panašią būseną. Ir visgi atrodo, kad viskas vėl ir vėl iš naujo, viskas vėl šviežia.