„Niekas nežino, kokia bus Latvija ateinantį mėnesį“, – sakė politologas Marcis Krastinis, turėdamas galvoje, kad trečdalis rinkėjų dar neapsisprendę, už ką atiduos savo balsą šeštadienį.
„Tačiau visiškai realu, kad galime turėti populistų ir prokremliškų politikų kabinetą, jei jie ras kažkokią trečią partiją koalicijai suformuoti“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Tokia galimybė baugina daugelį latvių, kurių šalis penkis dešimtmečius kentė sovietų okupaciją.
„Atkreipkite dėmesį, ką garsiai savo reklamoje kalba (prokremliška) Latvijos socialdemokratinė partija „Santarvė“: jie žada sumažinti išlaidas gynybai iki 1 proc. BVP“, – sakė politologas Marcis Bendikas.
„Tai prieštarauja NATO savitarpio supratimui. Tai yra jų esminis pažadas rinkėjams“, – sakė jis dienraščiui NRA.
Latvija prie NATO prisijungė 2004-aisiais. Ji – viena iš nedaugelio rytinių Aljanso narių, gynybai skiriančių 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Valstybių narių įsipareigojimas krašto gynybai skirti 2 proc. BVP yra įtvirtintas NATO dokumentuose.
Anksčiau palaikiusi glaudžius kontaktus su Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, „Santarvė“ yra populiari tarp Latvijos etninių rusų, sudarančių ketvirtadalį visų šalies gyventojų.
Per trejus ankstesnius rinkimus ši politinė jėga gavo daugiausiai balsų, tačiau nesugebėjo įtikinti kitų partijų sudaryti koaliciją, kad galėtų formuoti vyriausybę.
Po 2014 metų visuotinių rinkimų vyriausybę suformavo į koaliciją susibūrusios trys partijos: centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), dešinysis Nacionalinis aljansas „Viskas Latvijai!“ -„Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas (VL-TL/JLNN) ir centro dešinioji „Vienybė“.
Rinkėjai nori naujų veidų
Dirbant šiai vyriausybei Latvijos ekonomika, kuria prieš dešimtmetį itin skaudžiai smogė finansų krizė, vėl ėmė augti.
Padidėjo atlyginimai, mokestinės pajamos ir išlaidos gynybai, nedarbas stabiliai mažėja ir sprendžiama pinigų plovimo bankų sektoriuje problema.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nepaisant ekonominių laimėjimų valdančiosios koalicijos populiarumas mažėja.
„Rinkėjai pavargo nuo sunkaus darbo, kuris buvo būtinas, kad Latvija išbristų iš ekonominės krizės“, – sakė politologas Filipas Rajevskis.
„Dabar, kai ekonominė suirutė galiausiai baigėsi ir šalis ekonomiškai atsitiesė, rinkėjai nori naujų veidų: dabartiniai ministrai negali pasiūlyti nieko įdomaus“, – kalbėjo jis.
„Čia prasideda populizmas. Senosios partijos mėgina pasitelkti naujus veidus, tačiau ne itin sėkmingai. Dėl šios priežasties gali būti, kad po rinkimų turėsime į Rusiją orientuotą koaliciją“, – pažymėjo F. Rajevskis.
Remiantis viešosios nuomonės apklausomis, ŽVS gali gauti tik 10 vietų, Nacionalinis aljansas – dar mažiau, o „Vienybė“ netgi gali neįveikti 5 proc. barjero ir nepakliūti į 100 vietų Seimą.
Tuo tarpu „Santarvei“ vėl prognozuojama pergalė – ji turėtų užsitikrinti maždaug 30 vietų, ir po dešimtmetį trukusių nesėkmingų bandymų šiai politinei jėgai kartu su naujokais populistais galiausiai gali pavykti suformuoti vyriausybę.
Neapsisprendę – daugiau nei trečdalis rinkėjų
Potencialia „Santarvės“ koalicijos partnere yra buvusio teatro aktoriaus Artuso Kaiminio vadovaujama populistų partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV). Viešosios nuomonės apklausose šiuo metu ji užima antrą vietą ir turėtų gauti 15 vietų.
„KPV LV yra „Santarvės“, kuri savo kelyje į valdžią jau yra nebe viena, „šešėlinė atšaka“, – sakė M. Bendikas.
A. Kaiminis birželį buvo trumpam sulaikytas dėl įtariamos korupcijos, tačiau rinkėjams tai, regis, nė motais.
„Balsuosiu už KPV LV, nes jie man patinka. Man nerūpi, kad jie vadinami populistais“, – sakė statybininkas Pėteris Kalninis.
„Manęs neatbaido faktas, kad jų atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl korupcijos“, – sakė 29 metų vyras.
Partijos kandidatas į ministro pirmininko postą teisininkas Aldis Gobzemas neseniai leido suprasti, kad KPV LV neprieštarautų jungtis į koaliciją su „Santarve“.
„KPV LV gali dirbti su bet kuo, nesame nubrėžę jokių raudonų linijų dėl kitų politinių jėgų“, – sakė jis per debatus televizijoje TV24.
Rinkimuose varžysis iš viso 16 partijų.
Nepriklausomų sociologinių tyrimų agentūrų SKDS ir „Kantar TNS“ duomenys rodo, kad net 38 proc. Latvijos rinkėjų vis dar nėra apsisprendę, už kokią politinę jėgą šeštadienį atiduoti savo balsą.
Balsavimo apylinkės veiks nuo 8 val. iki 20 valandos.
