Kovo 25-ą dieną politikas Seime įregistravo nutarimą dėl Lietuvos valstybės herbo – Vyties nuolatinio iškabinimo Seimo plenarinių posėdžių salės herbinėje sienoje. Nutarimo tekste rašoma, „kad toliau negali būti toleruojama padėtis, kai, nuo 2007-ųjų išleidus 50 mln. naujos Seimo posėdžių salės statybai ir įrangai, neatrandama lėšų numatytam pagrindiniam akcentui – valstybės herbui.
„Būna, kad pamirštame tam tikrus dalykus, tačiau dabar tai yra labai aktualu. Mūsų šalyje – įtempta padėtis, matau, kad žmonių patriotinės aspiracijos atgyja“, - kalbėjo Seimo narys. - Per Vyriausybės valandą esu kėlęs klausimą dėl privalomosios karinės tarnybos. Mano nuostabai, daugelis šią idėją palaiko. Jaučiu, kad Lietuvoje kažkas keičiasi į gerą pusę. Gal žmonės pradėjo atsakingiau į viską žvelgti“.
– Išorėje kylančios grėsmės gal suartina tautiečius? - paklausiau V. A. Matulevičiaus.
– Be abejo. Tai tik įrodo, kad nėra viskas taip blogai, kaip manome. Gal dažniau girdime tuos, kurie yra nepatenkinti. Dominuoja negatyvios nuotaikos, žmonės yra suirzę, tačiau yra pavyzdžių, rodančių, kad jie supranta ir kitus dalykus.
– Ar Seimo posėdžių salėje yra jaučiamas toks pats vieningumas?
– Labai gaila, kad to nepastebiu. Ginčai vyksta visuose parlamentuose. Matome, kad kai kur politikai netgi susimuša – būna tokių atvejų. Tai nėra sektinas pavyzdys, norėtųsi, kad visi parlamentiniai ginčai išlaikytų korektiškumą ar bent elementarią pagarbą žmogui. Posėdžių salėje sėdžiu centre, stebiu padėtį ir matau, kad koks klausimas beiškiltų, tai dėl visko yra kaltas Andrius Kubilius ir jo buvusi Vyriausybė. Juk tai nėra objektyvu, mes žinome, ką jis padarė ne taip, tačiau Lietuva neatsidūrė galutinėje duobėje kaip Graikija. Noriu pasakyti, kad objektyvumo Seime labai trūksta. Neretai politikai pradeda vienas kitą užgaulioti. Taip atsitiko ir svarstant energetikos padėtį. Jaučiasi, kad tvenkiasi neapykanta.
– Ar galima sakyti, kad dalis politikų nesugeba atsiriboti nuo asmeninių interesų ir retai žiūri naudos valstybei?
– Žinoma, trūksta politikų noro pažvelgti į visą padėtį bent iš šiek tiek aukščiau. Trūksta vieningumo ir elementarios pagarbos vienas kitam. Gali būti oponentas, gali nesutikti, tačiau ginčytis ir diskutuoti galima įvairiomis formomis. Daug metų dirbau žurnalistu, atrodė, kad žinau politikos virtuvę, tačiau pažvelgiau iš vidaus ir susidarė visai kitoks įspūdis. Paradoksas: atskirai daugelis Seimo narių yra puikūs žmonės, jie yra pakankamai išsilavinę ir atsakingai žiūri į savo pareigas, tačiau tik prasidėjus problemoms įsijungia kolektyvinis žaidimas. Tada prasideda keisti reikalai. Matau, kad čia žmonės balsuoja prieš savo įsitikinimus. Jie balsuoja ne taip, kaip norėtų, bet taip, kaip reikia. Bendri valstybės ir tautos interesai atsiduria antrame plane. Apie tą patį galima buvo kalbėti ir svarstant algų sugrąžinimą Seimo nariams. Buvo padaryta beprotybė, aš to nesupratau, juk ir sumažintas tasai atlyginimas Lietuvos sąlygomis nebuvo jau toks prastas. Nenoriu pasakyti, kad politikams nereikia mokėti, juk žinome pasakymą „Jeigu žmogus negauna gero atlyginimo, tai jo niekas ir negerbia“. Tačiau gal iš pradžių reikėjo sutvarkyti pačius skaudžiausius socialinius klausimus. Manau, kad tokiu žingsniu Seimas būtų užsitarnavęs pagarbą visuomenės akyse. Dabar skaudu, kai matau apklausas, kuriose Seimas yra sąrašo apačioje. Jau net teismais žmonės pradeda pasitikėti, o Seimo padėtis labai liūdna. Yra rimta vidinė problema: atskiri Seimo nariai pasislepia už komandos nugaros. Tada galima išgirsti tik vieną atsakymą „Taip reikia“. Bet, pasirodo, kad ne visada taip reikia.
– Kalbant apie žmonių pasitikėjimą – ar Seimas yra paskendęs laivas?
– Taip nemanyčiau. Seimas galėtų pakilti, jei priimti konkrečius sprendimus. Reikia pasirinkti tinkamus prioritetus ir labiau žiūrėti valstybės interesų. Gal pasakysiu banalų dalyką, tačiau tarp parlamento ir rinkėjų yra tiesioginis ryšys: kokie žmonėms tinka parlamentarai, tokius ir renka. O prirenka visokiausių. Daugelis jų yra padorūs, tačiau yra ir labai gudrių asmenų, kurie prastūminėja ir tam tikras pataisas – tai vadinama politine korupcija. Jeigu kas nors tik pradeda tuo domėtis, nieko neįrodys – taip žmogus mano ir viskas. Manau, kad niekada nereikia statyti savęs pirmoje vietoje. Reikia išlaikyti aukso vidurį ir ne visada žiūrėti tik savo interesų. Tada gal ir žmonės kitaip į Seimą žiūrės. Nieko naujo nepasakiau.
– Vytis plenarinių posėdžių salėje galėtų kažką pakeisti?
– Sąmonėje tai perversmo nepadarys, tačiau tai būtų tam tikras priminimas. Juk yra svarbu, kokioje aplinkoje dirbi, ką matai prieš akis. Tai turi įtakos žmogaus savimonei. Vytis, nors, atrodytų, ne pats svarbiausias dalykas, turėtų veikti pozityviai. Dabar nėra priežasčių, kurios neleistų pakabinti Lietuvos herbo posėdžių salėje. Tačiau suprantu ir tai, kad nenorint daryti visada gali būti randami pasiteisinimai. Kadangi dabar jaučiama įtampa, Seime atsirado labai dviprasmiškų dalykų. Viena iš tokių pavyzdžių – pokalbiai apie nacionalinę gynybą. Kai tik tokie užverda, tuoj atsiranda tokių, kurie priešinasi. Argumentai visada paprasti – stinga pinigų. Tradicija tapo nusukinėti kalba apie kitus dalykus. Tačiau už to stovi kiti reikalai, kurie atsiskleidė per ginčą dėl valstybės gynybos, kai buvo pasakyta, kam galima žinoti daugiau, o kam mažiau. Kai iškyla Lietuvai klausimas, ką daryti, kai kalbame apie gynybą, pasižiūrėkite, kas ir kaip šneka. Tai reiškia, kad Seime yra žmonių, kurie nėra suinteresuoti, kad valstybė būtų stipri.
– Esate nusivylęs politikos virtuve?
– Buvo visokių nuotaikų. Iš pradžių net buvo kilusi mintis „Kur aš čia patekau ir ką čia veikiu?“ Tačiau darbas Seime gali turėti prasmę, tačiau padaryti gali ką nors tik tada, kai turi didesnes pajėgas. Jeigu frakcija yra nedidelė, tada darbai apsunksta. Kiek gali pasiekti? Juk pritrūksta balsų. Ir nieko dėl to negali padaryti, skaudžiai nusivyliau, kai buvo aptariama Darbo partijos byla. Žvelgiant nešališkai matosi, kad juridinis asmuo yra neatsakingas. Jis paima reorganizuojasi ir atsakomybė pradingsta. Absurdas. Analogija paprasta: žmogui iškėlė byla, jis pasikeitė pavardę ir jau jis nekalta. Juk žmogus turi teisę keisti pavardę. Tačiau taip negalima, fizinio asmens niekas neatleis nuo atsakomybės, o partiją atleidžia. Kartais rankos nusvyra, bet reikia dirbti.
