Apsiginklavusi už naftą gautais doleriais ir paakinta sėkmės, kai karo su Gruzija metu užsitikrino dviejų separatistinių šios valstybės respublikų kontrolę, Rusija didina spaudimą Ukrainai bei bando užkirsti šiai šaliai kelią į NATO bei neleisti Kijevui užmegzti glaudesnių ryšių su Vakarais, rašo „Washington Times“.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva kaltino Ukrainos prezidentą Viktrorą Juščenką, kad šis pritarė sprendimams parduoti ginkluotę Gruzijai.
Savo ruožtu V. Juščenka bei jo sąjungininkai kaltino Kremlių, kad šis dalina rusiškus pasus Krymo pusiasalyje ir stengiasi sudaryti sąjungą su pagrindine V. Juščenkos konkurente Julija Tymošenko.
„Rusija darys bet ką, kad tik destabilizuotų Ukrainą. Jai reikia sugriauti Ukrainą, kad išliktų pati“ - apie Rusijos ambicijas kalbėjo Kijevo Pylypo Orlyko instituto demokratijai direktorius Dinilo Janevskio.
Rusijos ambasados Vašingtone spaudos sekretorius Jevgenijus Koriško kategoriškai neigė tokius kaltinimus.
„Rusijos Federacija nesikiša ir niekados nesikišo į jokios valstybės, taip pat ir Ukrainos, reikalus“ - teigė J. Koriško. Jis pridūrė, kad kalbos apie tai, kad Rusija masiškai dalina savo pasus Krymo gyventojams, yra visiška dezinformacija.
Tačiau ne paslaptis, kad Rusija nuolat atvirai remdavo tam tikrus Ukrainos politikus. 2004 metais Kremlius atvirai rėmė ministro pirmininko Viktoro Janukovičiaus kandidatūrą į prezidentus. Tačiau Rusijos parama davė visiškai priešingą rezultatą, nes po Oranžinės revoliucijos į valdžią atėjo provakarietiškos jėgos.
Nuo to laiko Rusijos opozicija V. Juščenkai tik stiprėjo. Maskva stipriai priešinasi Kijevo siekiams prisijungti prie Europos Sąjungos bei NATO. Maskva gąsdino liūdnomis politinėmis pasekmėmis, jei Ukrainai bus suteiktas vadinamasis narystės veiksmų planas, kuris yra pirmas žingsnis stojant į NATO.
Be to, dabar Rusijos spaudimas auga kaip tik tuo metu, kai Ukraina yra itin pažeidžiama. Nacionalinės valiutos, grivinos, kursas nusmuko 20 proc., o plieno, kurio pardavimai sudaro 6 proc. BVP ir 40 proc. viso eksporto, gamyba sumažėjo net 30 proc. Be to, Ukrainos bankininkystės sektorius prarado 3,4 mlrd. dolerių. Šalis siekia, kad Tarptautinis valiutos fondas suteiktų jai skubią 16,5 mlrd. dolerių paramą.
Negana to, Ukrainos gruodžio 14 dieną laukia ir pirmalaikiai parlamento rinkimai. Tai bus jau treti parlamento rinkimai per tiek pat metų.
J. Tymošenko teigia, kad pirmalaikiai rinkimai, turint omenyje finansinę krizę, yra kvailystė. Jei rinkimai vis dėlto įvyks ir J. Tymošenko blokas nelaimės daugumos, tai J. Tymošenko pasitrauks iš premjerės posto ir visą dėmesį sutelks kovai dėl prezidento kėdės 2010 metais.
Maskva dirbtinai bandė kelti įtampą per savo kontroliuojamą žiniasklaidą pareikšdama, kad V. Juščenka pardavinėjo ginklus Gruzijai, kuri rugpjūčio mėnesį kariavo su Rusija.
Nors tokie teiginiai nebuvo įrodyti, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas spalio 28 dieną pareiškė žinantis, kurios valstybės apginklavo Mikhailo Saakašvilio režimą ir skatino „Gruzijos agresiją“.
„Deja, kai kurios greta mūsų esančios valstybės dalyvavo visame šitame (ginklų pardavime, red. past.). Mes to nepamiršime ir atsižvelgsime į tai savo politinėje praktikoje“ - teigė D. Medvedevas.
Dar vienas nesutarimų tarp Rusijos ir Ukrainos šaltinis yra Sevastopolio uoste dislokuota Rusijos Juodosios jūros flotilė. Susitarimas dėl flotilės dislokavimo Ukrainos uoste baigiasi 2017 metais. Rusija nori susitarimą pratęsti, tačiau Kijevas tam priešinasi.
Krymo pusiasalyje gyvena daug etninių rusų, o ataskaitos skelbia, kad Kremlius aktyviai veikia šiame regione dalindamas rusiškus pasus. Turint omenyje Rusijos invazijos į Gruziją pretekstą, Kijeve nuogąstaujama ne be reikalo. Taip Rusija ne tik sutvirtintų savo įtaką Kryme, tačiau ir įgautų puikų pretekstą ateities karinei invazijai.
J. Tymošenko šiuo metu yra laikoma naująja Kremliaus favorite. Praėjusį mėnesį ji už uždarų durų surengė susitikimą su Rusijos prezidentu D. Medvedevu bei premjeru Vladimiru Putinu. Oficialiai skelbiama, kad susitikime buvo deramasi dėl palankesnių energetinių išteklių tiekimo kainų.
Per Ukrainą eina vamzdynai, kuriais rusiškos gamtinės dujos yra eksportuojamos į daugelį Europos šalių. Be to, Ukraina yra priklausoma nuo rusiškų dujų ir tenkindama savo pačios poreikius.
J. Tymošenko atsisakė pasmerkti Kremliaus invaziją į Gruziją, laikosi neutralios pozicijos šalies narystės NATO klausimu ir kritikavo V. Juščenką, kad šis nepaiso Rusijos interesų siekdamas Ukrainos integracijos į Vakarus.
J. Tymošenko atsisakė duoti interviu laikraščiui „Washington Times“. Jos spaudos atstovė Marina Soroka pareiškė, kad premjerė nesudarė ir nesudarys jokios sąjungos su Rusija. Esą viskas, ką iki šiol darė J. Tymošenko, yra pagrįsta Ukrainos nacionaliniais interesais.
