washington times

Po teroro išpuolio Mančesteryje JAV žiniasklaida rašo: Europa nuolat neigia islamo terorizmo grėsmę, ir tai apriboja galimybes profesionaliai spręsti radikalizmo problemas.

„Neapsigaukite, visa esmė yra naftoje. Būtent ji reikalinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Sirijoje“, – rašo „The Washington Times“ apžvalgininkė Monica Crowley. 1970-ųjų pradžioje JAV prezidentui Richardui Nixonui pavyko išstumti rusus iš Artimųjų Rytų. Dabar šie grįžo ir bando keršyti, naudodamiesi prezidento B. Obamos politika, kuri numato chaotišką pasitraukimą iš regiono ir bendros JAV įtakos mažinimą.

 “Laisvosios bangos” eteryje 24 savaites skambėjo Povilo Žumbakio, Čikagos advokato ir spaudos apžvalgininko, komentarai tarptautinių santykių temomis, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai lietė ir Lietuvą. Šįsyk – pokalbis apie apžvalgininko “studiją Čikagoje”. – Kokiais šaltiniais grindžiate savo komentarus ir vertinimus? – Dažniausia – iš bendro apsiskaitymo. Laikraščius rimtai sekti pradėjau nuo 12 metų, kai juos išnešiodavau. Reikėjo išlaikyti prenumeratą.

Vienas iš buvusių CŽV vadovų perspėja, kad net jeigu Vladimiras Putinas kažkiek ir sumažins savo ekspansinę retoriką, tai jo bandymai didinti Rusijos įtaką buvusiose sovietų respublikose tik prasideda, rašo „The Washington Times“. „Jis neturi jokio ryškesnio politinio stimulo keisti dabartinį kursą, – teigia Johnas E. McLaughlinas, buvęs CŽV direktoriaus pavaduotojas George'o Busho prezidentavimo laikotarpiu.

Kinija sukūrė nuosavą asmeninių kompiuterių operacinę sistemą „Kylin“, turinčią patikimai apsaugoti šalies kompiuterinę infrastruktūrą nuo galimų elektroninių atakų iš kitų šalių, rašo „Washington Times“. Apie tai pranešama kompiuterių saugumo specialistų parengtoje ataskaitoje, pateiktoje JAV Kongresui.

Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas pareiškė, kad buvusio JAV prezidento George'o W. Busho administracijos elgesys su CŽV kalėjimuose kalinčiais asmenimis prilygsta kankinimui. Slaptoje ataskaitoje, kurią cituoja „Washington Post“, teigiama, kad kai kurios JAV praktikos prilygo „žiauriam, nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui su žmonėmis“. Ataskaitoje teigiama, kad JAV pažeidė tarptautines normas, draudžiančias kankinimą ir blogą elgesį su kaliniais.

JAV šalies saugumo departamentas ketina užsakyti tyrimą dėl galimybės naudoti prakaitą asmenų tapatybei nustatyti ir kaip melavimo faktą patvirtinantį identifikatorių vykdant įtariamųjų apklausas, praneša dienraštis „Washington Times“. Tai pranešė departamento Mokslo ir technologijų direktoratas. Jo atstovų teigimu tokie tyrimai dar tik pradedami.

Irano branduolinės programos vadovas pareiškė, kad jo šalis padidino uraną sodrinančių centrifugų skaičių iki 6 tūkst. Kaip rašo „Washington Times“, tai yra paskutinis ženklas, kad Teheranas visiškai nepaiso tarptautinės bendruomenės reikalavimų stabdyti savo branduolinę programą. Lapkritį Iranas teigė turintis 5 tūkst. uranui sodrinti tinkančių centrifugų.

Antradienį Šiaurės Korėja pareiškė esanti pasirengusi į orbitą iškelti savo palydovą. Tai aiškiai liudija tai, kad Pchenjanas ryšis išbandyti savo ilgojo nuotolio raketą, skelbia „Washington Times“. Šiaurės Korėjos kosminių technologijų agentūra apie palydovo paleidimą prakalbo kaip tik tuomet, kai tarptautinė bendruomenė itin nerimauja dėl to, jog Pchenjanas ryšis išbandyti savo naujausią ilgojo nuotolio raketą, kuri galėtų pasiekti JAV teritoriją.

Į pensiją išėjusi pašto darbuotoja Marija Kozyrenko turi Rusijos pasą. Be jos, separatistinėje Padniestrės respublikoje rusiškus pasus dar turi 135 tūkst. asmenų, skelbia „Washington Times“. M. Kozyrenko rusišką pasą gavo prieš porą metų, nors Rusijoje negyveno nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Pastaraisiais metais Kremlius stengiasi išdalyti kuo daugiau rusiškų pasų etniniams rusams, gyvenantiems buvusiose sovietinėse šalyse – Gruzijoje, Moldovoje, Estijoje ir Ukrainoje.

Murizas Jukičius vis dar puikiai prisimena praėjusią žiemą, kai jo traktorius užvažiavo ant žemės minos. Tuomet viena skeveldra išmušė šiam vyrui akį. „Aš vis dar prisimenu šį sprogimą ir nubundu išpiltas prakaito“, - teigia 43 metų vyras, kuris nuo žemės minos nukentėjo netoli savo gimtojo kaimo Vitnicos esančiame miške apsirūpindamas malkomis. Prabėgus 13 metų nuo to laiko, kai baigėsi 1992-1995 metais šalį niokojęs karas, žemės minos vis dar pasiglemžia gausybę aukų.

Aukščiausias pareigas užimantiems Rusijos karininkams uždrausta viešai kalbėti apie armijoje vykdomas reformas. „Washington Times“ teigia, kad taip Kremlius bando užgniaužti kilusį karininkų nepasitenkinimą dėl vykdomų pertvarkų. Dienraštis „Kommersant“ rašo, kad, protestuodami prieš gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo reformų planą, jau atsistatydino 6 aukšto rango karininkai, tarp jų ir GRU vadovas generolas Valentinas Korabelnikovas.

Romos katalikų bažnyčios popiežius Benediktas XVI kitąmet gali apsilankyti Šventojoje Žemėje, skelbia „Washington Times“. Apie tai pranešė popiežiaus atstovas. Izraelis jau senokai kvietė pontifiką atvykti į šalį, tačiau įvairūs ginčai, tarp kurių itin svarbų vaidmenį vaidina nevienodas požiūris į Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII, lėmė popiežiaus sprendimą nevykti į Izraelį. Dabar skelbiama, kad popiežius planuoja lankytis ne tik Izraelyje, bet ir palestiniečių teritorijose.

Mosklininkai teigia radę žymaus astronomo Mikalojaus Koperniko palaikus. Tokias išvadas mokslininkai padarė palyginę iš kape rasto skeleto gautus DNR su DNR pavyzdžiu, aptiktu ant mokslininkui priklausiusios XVI amžiaus knygos, rašo „Washington Times“. Lenkijos archeologas Jerzy Gassowskis teigia, kad vienoje iš Lenkijos katedrų rastos kaukolės veido rekonstrukcija primena tapytus astronomo portretus. J. Gassowskis atradimą padarė kartu su švedų DNR eksperte Marie Allen.

Aukščiausių JAV žvalgybininkų darbo grupė šią savaitę turėtų paviešinti viziją, kaip, jų nuomone, pasaulis atrodys 2025 metais. „Washington Times“ teigia, kad dokumente bus kalbama apie nykstantį Amerikos ekonominį ir karinį dominavimą pasaulyje ir Vidurio Rytuose vykstančias branduolinio ginklavimosi varžybas. Tokius spėjimus skelbia Nacionalinės žvalgybos tarnyba, kuri veikia kaip nacionalinės žvalgybos direktoriaus Michaelo McConello biuro dalis.

Apsiginklavusi už naftą gautais doleriais ir paakinta sėkmės, kai karo su Gruzija metu užsitikrino dviejų separatistinių šios valstybės respublikų kontrolę, Rusija didina spaudimą Ukrainai bei bando užkirsti šiai šaliai kelią į NATO bei neleisti Kijevui užmegzti glaudesnių ryšių su Vakarais, rašo „Washington Times“. Pastaraisiais mėnesiais Maskva kaltino Ukrainos prezidentą Viktrorą Juščenką, kad šis pritarė sprendimams parduoti ginkluotę Gruzijai.

Atsakydama į JAV karinį išpuolį Sirijos teritorijoje, šios šalies valdžia nusprendė uždaryti JAV mokyklą bei kultūros centrą, skelbia „Washington Times“. Toks sprendimas priimtas per ministrų kabineto susitikimą, kuriam antradienį pirminkavo premjeras Najis Otaris. Sirija teigia, kad JAV kariai, atskridę 4 malūnsparniais, atakavo netoli sienos su Iraku esantį pastatą ir nužudė 8 žmones.

Jungtinių Tautų maisto agentūra perspėja, kad milijonams Šiaurės Korėjos gyventojų gresia badas. Kaip rašo „Washington Times“, Pietų Korėja dar nenusprendė, ar suteikti pagalbą totalitarinio režimo valdomai kaimynei. Skelbiama, kad spalio mėnesį be maisto gali likti maždaug 2,7 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų. Ši šalis yra itin priklausoma nuo tarptautinės pagalbos, kad išmaitintų 23 mln. savo gyventojų. Šiaurės Korėja pastaruoju metu itin kentėjo nuo gamtinių stichijų ir itin prastos vadybos.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra skelbia, kad į savo namus po Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš vadinamųjų buferinių zonų aplink Pietų Osetiją jau grįžo 20 tūkst. gruzinų pabėgėlių, rašo „Washington Times“. Skelbiama, kad grįžti gruzinai ėmė rusams pradėjus atsitraukimą spalio 8 dieną. Agentūra perspėja grįžtančiuosius saugotis minų ir kitų nesprogusių sprogstamųjų užtaisų, kurie namus privertė palikti daugiau nei 100 tūkst. gruzinų.

Naujoji Didžiosios Britanijos ambasadorė Anne Pringle Rusijoje pareiškė sieksianti, jog Kremlius pagaliau išduotų Londonui įtariamą buvusio KGB šnipo Aleksandro Litvinenkos žudiką, rašo „Washington Times“. Ambasadorė taip pat neigia Rusijos prokuratūros kalbas, kad Didžiosios Britanijos tyrėjai esą nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių pagrindinio įtariamojo Andrejaus Lugovojaus kaltę.

Žymi Rusijos žmogaus teisių gynėja Karina Moskalenko pareiškė, kad ji ir jos vaikai pasijuto blogai po to, kai jų mašinoje Prancūzijoje buvo rasta įtartina medžiaga, rašo „Washington Times“. Šis incidentas neleido K. Moskalenko nuvykti į Maskvą, kur trečiadienį kariniame teisme pradedama nagrinėti su žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymu susijusių asmenų byla. K. Moskalenko atstovauja tiek A. Politkovskajos šeimai, tiek įkalintam buvusiam naftos magnatui Michailui Chodorkovskiui.

Plaukdami į Venesuelą, Rusijos karinio jūrų laivyno laivai užsuks ir į Libiją, skelbia „Washington Times“. Į Viduržemio jūrą pro Gibraltaro sąsiaurį Rusijos branduolinis kreiseris bei keli jį lydintys laivai įplauks sekmadienį. Skelbiama, kad laivai lankysis Libijos Tripolio uoste, o vėliau, prieš išvykdami į Venesuelą, apsilankys dar keliuose Viduržemio jūros uostuose. Rusijos naujienų agentūros mano, kad laivai lankysis viename iš Sirijos uostų.

Popiežius Benediktas XVI, išreikšdamas bažnyčios opoziciją eutanazijai, paragino tikinčiuosius susitaikyti ir priimti mirties valandą, kurią jiems yra nustatęs Dievas, rašo „Washington Times“. Pirmadienį popiežius Lurde, kuriame minimos mergelės Marijos 150-osios apsireiškimo metinės, aukojo šventas Mišias už ligonius.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Pietų Osetija nenori tapti Rusijos dalimi, rašo „Washington Times“. Šiuos žodžius Rusijos diplomatijos vadovas ištarė po to, kai Pietų Osetijos separatistų lyderis Eduardas Kokoity paviešino kelias visiškai priešingas savo nuomones. Iš pat pradžių jis teigė, kad netrukus Šiaurės bei Pietų Osetijos susivienys Rusijos sudėtyje, nes tai esą yra vienintelis kelias apsaugoti osetinų tautą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad Kremlius nepritaria tam, kad į konflikto zoną Gruzijoje būtų nusiųsti nepriklausomi ES stebėtojai. Kaip rašo „Washington Times“, Andrejus Nesterenko teigia, kad ES stebėtojai tik atneš nereikalingos fragmentacijos į tarptautinę JT ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vykdomą misiją.

Gruzijos užsienio reikalų ministrė perspėjo, kad šiuo metu Pietų Osetijoje yra vykdomas etninių gruzinų valymas, kuris netrukus bus visiškai užbaigtas, rašo „Washington Times“. Eka Tkešelašvili pareiškė, kad etniniai valymai šiuo metu vykdomi ne tik konflikto zonoje esančiuose kaimuose. Jos teigimu, etniniai valymai vyksta ir teritorijoje, kuri sovietiniais laikais buvo žinoma kaip autonominis Pietų Osetijos regionas.

Serbijos valdžia ragina visus nuo teisėsaugos besislapstančius bei karo nusikaltimais įtariamus asmenis pasiduoti, skelbia „Washington Times“ Gynybos ministras Draganas Šutanovačas teigia, kad dabar visa Serbija yra dviejų žmonių – buvusio Bosnijos serbų respublikos armijos vado Ratko Mladičiaus bei buvusio Kroatijos serbų lyderio Gorano Hadžičiaus – įkaitė.

Iranas pirmadienį pareiškė, kad išbandė naują ginklą, kuris esą gali paskandinti už 200 mylių esančius laivus. Teheranas teigia, kad, pasitelkęs naują ginklą, jis gali užkirsti strateginį vandens kelią Persijo įlankoje, kuriuo gabenama nafta, skelbia „Washington Times“. Maždaug 40 proc. visos pasaulio naftos yra transportuojama Ormuzo sąsiauriu. Teheranas graso, kad sustabdys tanklaivių judėjimą šiuo sąsiauriu.

Siekdama, kad olimpinės žaidynės vyktų kuo sklandžiau, Pekino valdžia vis labiau kišasi į privačius žmonių gyvenimus. Dabar šio Kinijos miesto gyventojams bandoma nurodinėti, kaip dera rengtis Olimpiados metu, skelbia „Washington Times“. Miestiečiai raginami nedėvėti pernelyg spalvotų drabužių, baltų kojinių ir juodų batų. Pekiniečiams taip pat nurodoma nevaikščioti gatvėmis su pižamomis. Pekino gyventojai raginami nespjaudyti viešumoje bei tvarkingai išsirikiuoti eilėse.

Potvyniai bei prastas derlius – būtent dėl šių priežasčių Šiaurės Korėjai gresia didžiausia maisto krizė nuo pat dešimtojo dešimtmečio, Jungtinių Tautų duomenis cituoja „Washington Times“. Pasaulinės maisto programos atstovai teigia, kad dėl maisto produktų trūkumo Šiaurės Korėjai gresia badas. Pasaulinės maisto programos vadovai jau leido pradėti specialias operacijas, kuriomis būtų siekiama padėti labiausiai pažeidžiamuose regionuose gyvenantiems korėjiečiams.

Irako atletai pašalinti iš kitą mėnesį prasidėsiančių Pekino olimpinių žaidynių. Kaip skelbia „Washington Times“, Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOK) tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė dėl to, kad Irako vyriausybė pernelyg kišasi į sporto reikalus. Laikinas draudimas irakiečiams dalyvauti olimpiadoje buvo priimtas dar birželį, tačiau Bagdadas nesiėmė jokių priemonių, kad išspręstų susidariusias problemas.

Palestinos saugumo tarnybos pranešė, kad maždaug 20 žydų naujakurių užpuolė palestiniečių kaimą Vakarų Krante. Per išpuolį esą buvo nuniokoti keli automobiliai, išdaužyti langai bei nukirpti elektros laidai, skelbia „Washington Times“. Incidentas vyko Burino kaime. Apie sužeistuosius kol kas nepranešama. Teigiama, kad riaušes nutraukė į įvykio vietą atskubėję Izraelio kariai, kurie keliskart buvo priversti iššauti į orą. Izraelio policija bei kariuomenė incidento kol kas nekomentuoja.

Ketvirtadienį Izraelio pareigūnai pranešė, kad patvirtintas planas Vakarų Krante statyti naują žydų gyvenvietę. Tai bus pirmoji nauja žydų gyvenvietė Vakarų Krante per paskutinįjį dešimtmetį, skelbia „Washington Times“. Tokios naujienos įsiutino palestiniečius, kurie teigia, kad tokiu atveju gali itin pablogėti derybos dėl taikos. Tiesa, gyvenvietės statybai dar turi pritarti Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas. Tačiau neabejojama, kad jo parašas ant statybų plano tikrai atsiras.

Buvusios Jugoslavijos karo nusikaltimų tribunolas apkaltino ir 7 tūkst. eurų bauda nubaudė kelis publicistinius apdovanojimus laimėjusį žurnalistą, kuris viešai paskelbė anoniminio liudytojo, davusio parodymus per buvusio Kosovo ministro pirmininko bylą, skelbia „Washington Times“. „Kosovo Express“ redaktorius Batonas Haxhiu buvo apkaltintas sukėlęs pavojų liudytojui bei jo šeimai. Liudininkas, prisidengęs pseudonimu,  davė parodymus buvusio Kosovo premjero Ramusho Haradinajaus byloje.

Pekine evakuotas olimpinių žaidynių transliavimo centras, kuriame dirbs žaidynes transliuojančių valstybių žurnalistai, skelbia „Washington Times“. Teigiama, kad evakuacija įvykdyta dėl didelio dujų nuotėkio. Teigiama, kad dujos nutekėjo pastato rūsyje. Tarptautinis transliacijų centras yra įsikūręs visiškai greta pagrindinio olimpinio stadiono. Iš šio centro žaidynės bus transliuojamos į visas valstybes.

Per kitą mėnesį Pekine prasidėsiančias olimpines žaidynes bus sukurtos specialios protesto zonos, kuriose bus galima rengti demonstracijas, skelbia „Washington Times“. Šis žingsnis rodo, kad autoritarinė Kinijos valdžia veikiausiai padarys opozicionieriams tam tikrų nuolaidų. Šiuo metu Pekine yra itin sustiprintas saugumas, nes baiminamasi tiek islamo ekstremistų, tiek vakarų Kinijoje veikiančių separatistų išpuolių.

Po to, kai iš valdžios pasitraukė ilgą laiką Kubą valdęs diktatorius Fidelis Castro, ši sala regėjo jau nemažai pokyčių. Naujasis prezidentas Raulis Castro leido kubiečiams turėti mobilius telefonus, panaikintas draudimas pirkti kompiuterius bei DVD grotuvus, pakeltos valstybinės pensijos. Dabar panašu, kad pokyčiai palies ir seksualines Kubos mažumas.

Irako ministras pirmininkas Nouris al-Malikis paskelbė ultimatumą, kad šiitų sukilėliai, kurie jau antra diena pietiniame Basros mieste kaunasi su Irako saugumo pajėgomis, turi 3 dienas ginklams sudėti, skelbia „Washington Times“. Mažiausiai 55 žmonės žuvo ir dar 300 sužeisti nuo to laiko, kai smurtas įsiplieskė Basroje ir šiitų dominuojamame Bagdado rajone.

Per artėjantį savo vizitą į JAV, katalikų bažnyčios galva popiežius Benediktas XVI prašys Baltųjų rūmų pagalbos užtikrinant Irake gyvenančių krikščionių saugumą, rašo „Washington Times“. Nemažai krikščionių persekiojami Islamo radikalų yra priversti bėgti iš savo namų. Nerimą kelia ir krikščionių dvasininkų grobimai. Štai prieš porą savaičių kovotojai šiaurinėje Irako dalyje pagrobė arkivyskupą Paulosą Faradą Rahno. Prieš JAV invaziją į Iraką 2003 metais šioje šalyje gyveno kone 1 mln.

Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis pareiškė, kad Rusija prieš savo kaimynines Baltijos šalis vykdo „mažąjį Šaltąjį karą“. Apie tai skelbia „Washington Times“.   V. Landsbergio teigimu, Maskva energetikos saitais bando susaistyti Europos valstybes, o po to bauginimais bei šantažu plėsti savo politinę galią Senajame žemyne.

Šiandien Vašingtone ant Kapitolijaus kalvos bus atidengtas paminklas komunizmo aukoms. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvaus ir kalbą pasakys JAV prezidentas G. W. Bushas.

Irano vyriausybė padidino valstybės subsidijuojamo benzino kainas. Ekspertų teigimu toks žingsnis demonstruoja, kokia pažeidžiama yra šalies ekonomika tarptautinių sankcijų akivaizdoje, rašo „Washington Times“. Dienraštis praneša, kad vienas benzino galonas (3,78 l) pabrango 8 centais ir dabar kainuoja 38 centus. Tačiau ir po pabrangimo benzinas lieka pigesnis už vandenį, nes jį dotuoja valstybė. Konservatyvių pažiūrų Irano parlamento deputatai seniai reikalavo padidinti benzino kainą.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Virgio Valentinavičiaus parengtoje užsienio laikraščių apžvalgoje skaitykite: Balsavimas dėl Irako – ar dėl Amerikos žabojimo? – amerikiečių, prancūzų, vokiečių ir rusų požiūriai nesuartėja. Dienraščio International Herald tribune apžvalginkas Viljamas Fafas rašo, jog artėjantis Irako karas bus istorinė takoskyra.