Kirgizijos regionuose pirmadienį prasideda susivienijusios opozicijos masiniai mitingai, kurių dalyviai reikalaus, kad atsistatydintų prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, būtų paskirti pirmalaikiai prezidento rinkimai ir skubiai padarytos konstitucijos pataisos.
Per bendrą judėjimo "Už reformas" ir Jungtinio fronto (JF) "Už deramą Kirgizijos ateitį" lyderių posėdį šeštadienį Kirgizijos opozicijos liberalusis ir radikalusis sparnai sutarė sudaryti bendrą veiksmų per masinius neterminuotus protesto mitingus koordinavimo štabą.
Šiaurinėse Kirgizijos srityse pirmadienį prasidėjo mitingai opozicijai remti, kuriuose reikalaujama, kad atsistatydintų prezidentas K.Bakijevas.
Jungtinio fronto lyderis, buvęs premjeras Feliksas Kulovas informavo žurnalistus, kad susivienijusi opozicija pakeitė pirminį planą, pagal kurį masiniai mitingai pirmadienį
turėjo prasidėti ir pietinėse srityse.
Pietuose - prezidento K.Bakijevo tėvynėje - gyvena dauguma jo šalininkų, ir tokį sprendimą JF priėmė, "kad užkirstų kelia galimiems konfliktams ir nesukeltų žmonėms pavojaus", sakė F.Kulovas, pridurdamas, kad "JF pietinio skyriaus nariai išeis į gatves balandžio 11 dieną tuo pačiu metu, kai prasidės masinės akcijos Biškeke."
Pagal opozicijos planą iki balandžio 11 dienos protesto akcijų dalyviai vyks iš regionų į sostinę tęsti masinio mitingo Biškeko centrinėje aikštėje.
Savo ruožtu Kirgizijos vidaus reikalų ministerijoje artėjant masiniams mitingams sudarytas operatyvinis štabas viešajai tvarkai ir piliečių saugumui užtikrinti
Biškeko Senojoje aikštėje, priešais parlamentą jau ketvirtą parą vyksta masinis bado streikas, kuriame dalyvauja daugiau kaip 80 opozicijos šalininkų. Aikštėje pastatytos aštuonios jurtos.
Protesto akcijos dalyviai ketina ją tęsti, kol bus įvykdyti jų reikalavimai valdžiai - surengti pirmalaikiai rinkimai ir įvykdyta konstitucijos reforma. Tarp badaujančiųjų yra ir parlamento deputatas Melisas Ešimkanovas.
Judėjimas "Už reformas" pernai gegužę ir lapkritį Biškeke organizavo masinius mitingus, kuriuose buvo reikalaujama keisti konstituciją.
Spaudžiant mitinguotojams, lapkričio 8-osios vidurnaktį parlamentas priėmė konstituciją, kuri smarkiai suvaržė šalies prezidento teises ir pavertė Kirgiziją parlamentine respublika. Tačiau jau gruodį valdžiai pavyko atsirevanšuoti - priimti naują pagrindinį įstatymą ir vėl smarkiai išplėsti valstybės vadovo įgaliojimus.
Iki pastarojo laiko judėjimas "Už reformas", į kurį įėjo parlamento deputatai ir maždaug 20 politinių partijų bei politinių judėjimų atstovai, lyderiai skelbė, kad suteikia prezidentui K.Bakijevui 10 dienų iki balandžio 10-osios, kad būtų įvykdyti pernykščiai reikalavimai, tarp kurių, be konstitucijos reformos, reikalaujama pertvarkyti valstybinę televiziją į visuomeninę ir sudaryti koalicinę vyriausybę, kurioje dalyvautų opozicija.
Tačiau nepaisant to, kad Kirgizijos vadovas įvykdė beveik visus "reformininkų" reikalavimus, tarp jų sudarė naują ministrų kabinetą, kuriam vadovauja buvęs vienas judėjimo pirmininkų, Socialdemokratų partijos pirmininkas Almazas Arambajevas, didelė dalis judėjimo "Už reformas" atstovų pareiškė, kad dalyvaus radikaliojo Jungtinio fronto rengiamuose mitinguose.
