Kinija paprastai stabdo mėsos importą iš tų šalių, kuriose yra pranešama apie ligų protrūkių atvejus, tačiau Lietuvoje pastaruoju metu tokių atvejų nepasitaikė.
„Al Jazeera“ pažymima, kad kinai šį sprendimą priėmė iškart po to, kai Didžioji Britanija pirmadienį paskelbė prisijungianti prieš JAV ir Australijos, kurios palaiko ES byloje prieš Kiniją – dėl šios taikomo dirbtinio ir nepagrįsto prekybos ribojimo Lietuvai.
Kinija ir anksčiau naudojosi ekonominiu spaudimu prieš šalis, kurios kažkaip netinkamai veikia prieš jų interesus. Pavyzdžiui, 2020-aisiais Pekinas apribojo Australijos eksportą, įskaitant mėsos produktus ar vyną, po to kai pastarieji pareikalavo nepriklausomo tarptautinio tyrimo dėl COVID-19 pandemijos.
Kinija dažnai taiko ekonominį spaudimą
Pekinas ekonominius svertus yra pavertęs savo svarbiausia tarptautinio poveikio priemone, „Al Jazeera“ pasakojo Australijos nacionalinio universiteto Kinijos užsienio politikos dėstytojas Nathanas Attrilas.
„Jų poveikio laipsnis priklausys nuo dviejų veiksnių: šalies (kuriai pritaikomos sankcijos) eksporto į Kinijos rinką masto ir kaip greitai šalis galėtų rasti alternatyvią rinką“, – cituojamas N. Attrilas.
„Australija gana sėkmingai perorientavo dalį savo eksporto, kuris buvo nukreiptas į Kiniją. Kinija taip pat toliau importavo geležies rūdą, nes neturi kitos alternatyvios rinkos, iš kurios galėtų nusipirkti. Šalys, kurioms gresia galimos Kinijos sankcijos ir boikotas, dabar vis dažniau ieško viena kitos patarimų, kaip elgtis su ekonomine prievarta“, – pridūrė N. Attrilas.
Europos Komisijos duomenimis, gruodį, palyginti su tuo pačiu 2020 metų mėnesiu, Lietuvos eksportas į Kiniją sumažėjo 91 proc.
Kol kas nėra aišku, ar Kinijos spaudimas pasiteisino
Lietuva pernai leido Taivanui atidaryti de facto ambasadą savo sostinėje Vilniuje, tuo supykdydama Pekiną. Kinija laiko savivaldą turinčią salą savo teritorijos dalimi, kuri gali būti ir jėga sujungta su žemyne valstybės dalimi.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas ketvirtadienį paragino Lietuvą „atsižvelgti į faktus, ištaisyti savo klaidas ir grįžti į teisingą kelią – laikytis vienos Kinijos principo, o ne painioti teisę su neteise“.
Taivano užsienio reikalų ministerija pasmerkė jautienos importo sustabdymą ir pavadino tai „patyčiomis“, bei akcentuoja, kad tai yra naujausias pavyzdys, kaip Pekinas siekia pakeisti Lietuvos užsienio politiką.
„Mes tvirtai laikomės kartu su Lietuva“, – žurnalistams sakė ministerijos atstovė spaudai Joanne Ou.
Kinija yra didžiausia jautienos importuotoja pasaulyje, tačiau iš Lietuvos sulaukia palyginti nedaug siuntų. Kinijos muitinės duomenimis, 2021 metais Kinija iš Lietuvos importavo vos 775 tonas jautienos iš 2,36 mln. tonų tais metais.
Taivanas padidino maisto importą iš Lietuvos, kad padėtų sumažinti Kinijos pakraščių poveikį, pastaruoju metu pateikdamas didelį romo užsakymą. Pirmoji 1200 butelių partija buvo išparduota mažiau nei per valandą.
Sidnėjuje įsikūrusio Lowy instituto vyresnysis bendradarbis Richardas McGregoras „Al Jazeera“ sakė, kad neaišku, ar Pekino spaudimo taktika pasiteisino.
„Laikui bėgant, augant Kinijos galiai, tai gali pasikeisti, – sakė McGregoras. – Tačiau šiuo metu Kinijos veiksmai tik sukelia atsakomąsias reakcijas Europoje, JAV ir Australijoje.“
