Pratybos naudojant kovinius šaudmenis buvo pradėtos ketvirtadienį, kitą dieną po prieštaringai įvertinto JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taivane.
Šios pratybos turėjo baigtis sekmadienį, bet nei Pekinas, nei Taibėjus jų pabaigos nepatvirtino.
„Kinijos liaudies išlaisvinimo armija toliau vykdo praktines bendras pratybas ir mokymus jūroje ir oro erdvėje aplink Taivano salą, daugiausia dėmesio skirdama bendrų kovos su povandeniniais laivais ir jūrų šturmo operacijų organizavimui“, – sakoma Kinijos kariuomenės Rytų vadavietės pareiškime.
Pekinas dislokavo naikintuvų, karo laivų ir balistinių raketų, o analitikai pratybas vadina treniruote vykdyti salos blokadą ir galiausiai į ją įsiveržti.
Taivano susisiekimo ministerija sekmadienį pranešė, kad šešios iš septynių „laikino pavojaus zonų“, dėl kurių oro bendroves įspėjo Kinija, nuo sekmadienio vidurdienio nebegalioja. Tai rodytų, kad karinių pratybų mastas buvo sumažintas.
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, nuolat gyvena Kinijos, kuri salą laiko savo teritorijos dalimi, invazijos grėsmės sąlygomis.
Be to, Pekinas pirmadienį ketina surengti pratybas naudojant kovinius šaudmenis Pietų Kinijos ir Geltonojoje jūrose.
Taibėjus demonstruoja ryžtą
Taivanas per kelias dienas trukusias Pekino pratybas demonstravo ryžtą ir antradienį turėtų pradėti savo pratybas, per kurias bus naudojami koviniai šaudmenys.
Taivano premjeras Su Tseng-changas pareiškė, kad Kinija „barbariškai naudoja karinius veiksmus“ taikai Taivano sąsiauryje trikdyti.
„Raginame Kinijos vyriausybę nesinaudoti savo karine galia, nedemonstruoti visur savo raumenų ir nekelti pavojaus taikai regione“, – sakė jis žurnalistams sekmadienį.
Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad pratybos kelia grėsmę „regionui ir net pasauliui“.
Siekdama pademonstruoti, kaip smarkiai priartėjo prie Taivano krantų, Kinijos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame oro pajėgų pilotas iš orlaivio kabinos filmuoja salos pakrantę ir kalnus.
Rytų vadavietė taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje, jos teigimu, užfiksuotas patruliuojantis karinis laivas, o fone matoma Taivano pakrantė.
Pasak Kinijos valstybinės žiniasklaidos, praėjusią savaitę per pratybas virš Taivano sostinės buvo paleista balistinių raketų.
Kinijos pratybų mastas ir intensyvumas, taip pat Pekino pasitraukimas iš svarbių derybų dėl klimato ir gynybos sukėlė pasipiktinimą Jungtinėse Valstijose ir kitose demokratinėse šalyse.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas yra „pasiryžęs veikti atsakingai“, kad būtų išvengta didelės pasaulinės krizės.
Ekspertai teigia, kad pratybos atskleidė, jog Kinijos kariuomenė įgauna vis daugiau drąsos ir gali vykdyti salos blokadą bei trukdyti JAV pajėgoms atvykti į pagalbą.
„Kai kuriose srityse PLA gali net pranokti JAV pajėgumus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Japonijos strateginių studijų forumo tyrėjas, buvęs JAV karinio jūrų laivyno kariškis Grantas Newshamas, paminėdamas oficialaus Kinijos kariuomenės pavadinimo santrumpą.
„Jei mūšis apsiribos Taivano apylinkėmis, šiandieninis Kinijos karinis laivynas yra pavojingas priešininkas, o jei amerikiečiai ir japonai dėl kokių nors priežasčių nesikiš, Taivanui bus sunku“, – pridūrė jis.
