Didžiulis politinis, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys buvo skirtas diskusijoms apie globalinio atšilimo sustabdymą. Tačiau nepaisant viso triukšmo, anglies dvideginio išmetimas vėl pakilo iki beveik prieš pandeminį lygį – tai vienas didžiausių kada nors užfiksuotų vienerių metų padidėjimų, rašo politico.eu.
Štai 2021-ųjų metų nutikimai, kurie gali padėti atvėsinti planetą, ir žengti žingsniai, kurie gali ją pakaitinti. Gali padėti atvėsinti:
ES klimato įstatymas
Svarbus ES Klimato įstatymas įtvirtina įsipareigojimą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą – tai yra tokio didelio ekonominio bloko orientyras. Šis susitarimas taip pat padidino ES tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį žemiau 1990 m. lygio nuo 40 iki 55 procentų. Tai suteikė ES vizitinę diplomatijos kortelę prieš COP26 klimato derybas Glazge. Kaip tuomet sakė buvusi Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze, svarbiausia yra tai, kad ES pastangos dabar yra „negrįžtamos“.
COP26
Kaip ir visos JT klimato konferencijos, 26-oji buvo lūkesčių valdymo pratybos. Vadovaujant Didžiosios Britanijos vyriausybei, pastangos suformuluoti ir pertvarkyti konferenciją tapo alinančiomis aplinkybėmis, kurios atitraukė dėmesį nuo tikrųjų laimėjimų, kurių tikrai buvo.
Spaudimas šalims padidinti savo klimato tikslus prieš derybas Glazge atnešė naujų didelių įsipareigojimų daugumai didelių teršalų išmetančių ekonomikų. Galutinis paktas padidins spaudimą šalims, kurių išmetamųjų teršalų planai neatitinka Paryžiaus susitarimo, kitais metais juos peržiūrėti ir padidinti.
JK tvirtino, kad derybos išlaikė galimybę apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Toks požiūris reikalauja tam tikro optimizmo ir tikėjimo plačiu Škotijoje duotų pažadų patikimumu. Jau buvo atsitraukimo pavyzdžių. Vienas iš labiausiai giriamų pavienių pranešimų – Indijos ministro pirmininko Narendros Modi pažadas padidinti švarią energiją ir iki 2070 m. pasiekti grynąjį nulį – vis dar nebuvo pateiktas JT kaip oficialus naujas klimato tikslas, praėjus daugiau nei šešioms savaitėms.
ES anglies dvideginio kaina
Daugelį metų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS), kuri apmokestina CO2 išmetimą daug energijos naudojančiuose sektoriuose, siekiant sumažinti iškastinio kuro patrauklumą, buvo laikoma beveik niekine priemone. Tačiau dėl rinkos reformų ir ženklų, kad ES ėmė stiprinti klimato kaitos veiksmus, ATLPS kaina nuolat kilo. Kaina padvigubėjo nuo maždaug 30 eurų už toną sausio mėnesį iki 60 eurų rudenį, o didesnis anglies suvartojimas trumpam padėjo peržengti net 90 eurų gruodžio mėnesį.
Kainos augimo greitis ir tuo pat metu slegiantis energijos trūkumas reiškia, kad anglies dioksido kaina „nesukelia tiesioginio išmetamųjų teršalų mažinimo, – sakė „Refinitiv“ analitikas Ingvildas Sørhusas. – Tačiau visi Europos teršėjai dabar žino, kad laikas, kai anglies dioksido kaina buvo žema, baigėsi. Tai rodo, kad jei norite išgyventi ateityje, turite iš tikrųjų sumažinti išmetamų teršalų kiekį, nes susiduriate su didėjančia anglies dioksido kaina.“
Vokietijos koalicijos sutartis
Klimato kaita suvaidino svarbų vaidmenį Vokietijos rinkimų kampanijoje. Koaliciniame susitarime šį dešimtmetį žadama didmeninė ekologiška pertvarka, apimanti planus masiškai išplėsti atsinaujinančių šaltinių naudojimą iki 80 procentų energijos derinio ir perkeliant laipsnišką anglių gamybos nutraukimą šalyje nuo 2028 m. iki 2030 m. Šiai transformacijai vadovauti paskirta nauja klimato ir ekonomikos ministerija. Tačiau dar anksti pasakyti, ar naujoji vyriausybė gali ištesėti savo ambicingus pažadus.
Teismo įsakymai
Tai buvo svarbūs metai klimato teismų byloms. Vokietijos konstitucinis teismas privertė kadenciją baigiančią vyriausybę pakeisti klimato įstatymą, nustatant didesnį išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą, o teisėjai tvirtino, kad tai pažeidžia pagrindines ateities kartų teises ir laisves, nes joms tenka našta mažinti išmetamų teršalų kiekį.
Olandijos teismas nusprendė, kad naftos milžinė „Shell“ turi sumažinti išmetamų teršalų kiekį. O po spalį priimto teismo sprendimo Prancūzija turi iki 2022 m. pabaigos „pataisyti žalą“, padarytą dėl savo klimato tikslų nesilaikymo.
Priskyrimo mokslas
Rugpjūtį JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė pirmąją naujausios klimato mokslo padėties santraukos dalį, svarbi ataskaitos dalis buvo priskyrimo mokslas – naujas pokytis, susiejantis klimato kaitą su atskirais oro reiškiniais. Vasarą, kurią visame pasaulyje paženklino rekordinis karštis, sausra ir potvyniai, priskyrimo mokslininkai sugebėjo nedelsiant pateikti ekspertizę dėl laukinių kraštutinumų.
Kinija atsisako anglies gavybos (užsienyje)
Savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas iš esmės nutraukė praktiką, kai valstybės finansuoja anglies jėgainių statybą už savo sienų. Japonijai ir Pietų Korėjai pažadėjus šiais metais nutraukti tarptautinį anglies finansavimą, Xi pareiškė, kad Kinija – neabejotinai didžiausia rėmėja – „nestatys naujų anglimi kūrenamų energijos projektų užsienyje“.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) vėliau pareiškė, kad Kinijos projektų vamzdynas yra toks didelis, kad, jei jie bus atšaukti, potencialus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas gali būti toks pat didelis, kaip ES grynojo nulio siekis iki 2050 m.
O klimatą kaitinti gali tai:
Joe Manchinas
2021 m. JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo klimato pasiuntinys Johnas Kerry uždavė klausimą: ką daryti, jei negalite priimti įstatymų, kad įgyvendintumėte naujus klimato tikslus? Į tai buvo daug sunkiau atsakyti sekmadienį prieš Kalėdas, kai Vakarų Virdžinijos senatorius Joe Manchinas pasakė „ne“ J. Bideno 1,7 trilijono dolerių išlaidų sąskaitai. Teisės akte numatyta 555 mlrd. JAV dolerių kovai su klimato kaita. Šis aktas yra laikomas geriausiu būdu pasiekti 2030-ųjų išmetamųjų teršalų tikslą ir neleisti būsimajam respublikonų prezidentui – Donaldui Trumpui ar kam kitam – tam sutrukdyti.
J. Manchinas, turintis veiksmingą veto Senate, esą prieštaravo su klimatu nesusijusiems įstatymo projekto aspektams. Dėl to demokratai stengiasi ieškoti kitų būdų, kaip priimti priemones ir išsaugoti savo klimato ambicijas namuose bei patikimumą užsienyje.
Atsigavimas po pandemijos – praleista galimybė
2020 m. klimato aktyvistai ir lyderiai, tokie kaip JT bosas António Guterresas, teigė, kad pandemija ir jos stimulas suteikė galimybę pagaliau išeiti iš klimato kaitos kalėjimo. Jie kreipėsi į vyriausybes prašydami, kad dalis trilijonų, išleistų ekonomikai išlaikyti, būtų nukreipta į švarią energiją.
ES tai padarė ir skyrė 37 procentus iš savo 723,8 mlrd. Eur ekonomikos atkūrimo priemonės klimato kaitos išlaidoms. Tačiau kitose pasaulio šalyse to nebuvo. Remiantis „Energy Policy Tracker“, iki gruodžio mėnesio G20 vyriausybės išleido apie 45 mlrd. eurų daugiau iškastinio kuro energijos šaltiniams remti nei švariems. Dėl šios ir dujų krizės TEA teigė, kad 2021 m. anglies energijos gamyba padidės 9 procentais ir pasieks visų laikų rekordą.
Energijos kainos
Anglies energija taip pat išpopuliarėjo dėl kylančių dujų kainų. Europoje kilo energijos kainų audra, kurią skatino nepakankama pasiūla, rinkos projektavimo trūkumai ir blogi vėjo energijos gamybos metai. Nepaisant rekordinės ETS kainos, anglis tapo pigiu ir patraukliu pasirinkimu. Šios elektros kainos taip pat paskatino kai kurių ES sostinių politinį spaudimą Briuseliui sušvelninti klimato priemones.
Energetikos chartijos sutartis
Po Šaltojo karo laikų sudarytas susitarimas, apsaugantis investicijas į energetiką nuo vyriausybės įsikišimo, sukėlė nerimą visos Europos vyriausybėms. Jie nerimauja dėl galimybės patirti didelių atsiskaitymo išlaidų, jei jos vykdys agresyvią klimato politiką. Olandijos vyriausybę šiemet padavė į teismą anglies jėgainių operatoriai „Uniper“ ir „RWE“ dėl laipsniško anglies naudojimo nutraukimo planų.
Energetikos chartijos reformos, kurias skatina ES, kol kas nesulaukė didelio susidomėjimo tarp kitų sutarties narių, o kai kurios ES sostinės, įskaitant Madridą, Paryžių, Varšuvą ir Atėnus, nori sutarties atsisakyti. Problema ta, kad šalys, pasitraukiančios iš susitarimo, dar 20 metų gali būti paduodamos į teismą.
G20
Italijos vyriausybė nepaprastai didžiavosi savo 2021 m. pirmininkavimo G20 rezultatais, suteikdama ryškiausią visų didžiausių ekonomikų grupės paramą veiksmams klimato kaitos srityje. Problema ta, kad kartelė buvo per žema. Grupė tebėra susiskaldžiusi tarp išsivysčiusių ekonomikų, kurios labai stengiasi dėti daugiau pastangų, ir nuo iškastinio kuro priklausomų besivystančių šalių.
G20 narės yra atsakingos už maždaug keturis penktadalius pasaulinių išmetamųjų teršalų. Jei Kinija, Indija, Turkija, Rusija, Saudo Arabija ir kitos ir toliau lėtai judės į priekį, klimato tikslai taps nepasiekiami.
