U. von der Leyen: ES ateinančiomis savaitėmis didžiausią dėmesį skirs ginklų tiekimo Ukrainai paspartinimui
Europos Sąjunga (ES) ir bloko šalys narės turi padidinti paramą Ukrainai, nes ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos, bet ir Europos likimas.
Tai pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, sakydama kalbą Briuselyje rengiamoje kasmetinėje ES ambasadorių konferencijoje.
„Karas Ukrainoje tebėra svarbiausia krizė Europos ateičiai. Rusijos plataus masto karas netrukus žengs į ketvirtuosius metus. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas labiau nei bet kada anksčiau stengiasi laimėti šį karą sausumoje. Jo tikslas vis dar yra Ukrainos kapituliavimas. Mes žinome, kas galėtų įvykti po to. Nes taip jau yra buvę ir anksčiau. Jis pereitų prie kito taikinio, kaip ir po 2008-ųjų ir 2014-ųjų. Ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos, bet ir Europos likimas. Mūsų pagrindinis prioritetas yra stiprinti Ukrainos pasipriešinimą“, – teigė U. von der Leyen.
Ji priminė, kad nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios ES ir Bendrijos šalys narės jau suteikė Ukrainai 134 mlrd. eurų vertės paramą, o tai pranoksta kitų atneštą indėlį.
„Dėl Ukrainos priemonės (2024-2027 m. ES ilgalaikiame biudžete) ir G7 paskolos mes užglaistėme Ukrainos biudžeto spragą visiems 2025 m. Lygiagrečiai turime paspartinti neatidėliotiną ginklų ir amunicijos tiekimą. Visa tai ateinančiomis savaitėmis bus mūsų darbo centre“, – kalbėjo U. von der Leyen.
Pagrindinių ES institucijų, įskaitant ES Tarybą, EK ir Europos Parlamentą, vadovai yra ne kartą sakę, kad plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą kelia egzistencinę grėsmę visai Europai.
Nuo Rusijos sukelto karo pradžios ES ir bloko šalys narės suteikė Ukrainai didelę politinę, diplomatinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir karinę paramą.
ES: padėti pamatai steigti tribunolą teisti Rusiją dėl karo Ukrainoje
Antradienį Europos Sąjunga (ES) pranešė, kad ekspertai susitarė dėl „teisinių pagrindų“, kuriais remiantis bus steigiamas specialusis tribunolas teisti Rusiją dėl karo Ukrainoje.
Siūlymai įsteigti teismą, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn už invaziją, pasigirdo daugiau nei prieš dvejus metus. Tačiau ginčai dėl teisinio tokio tribunolo pagrindo ir jo veikimo labai stabdė steigimo procesą. Panašu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus paspartino šias pastangas, nes Europos pareigūnai baiminasi, kad jo planai pasiekti taikos susitarimą gali lemti, jog Maskva visiems laikams išsisuks nuo atsakomybės.
ES nurodė, kad Briuselyje susitikę ekspertai iš 37 šalių „padėjo teisinius pagrindus įsteigti Specialųjį tribunolą už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą“. Jie taip pat išdėstė svarbiausius teisinio teksto elementus, reglamentuosiančius teismo veiklą, nurodė Briuselis.
„Kai Rusija nusprendė pasiųsti savo tankus per sieną į Ukrainą, pažeisdama JT Chartiją, ji padarė vieną didžiausių pažeidimų – Agresijos nusikaltimą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Dabar ateina teisingumas. Teisingumas Ukrainai“, – pridūrė ji. ES teisingumo komisaras Michaelas McGrathas sakė, kad dar liko šiek tiek techninio darbo rengiant galutinį projektą, tačiau jis tikisi, kad artimiausiu metu šis darbas bus baigtas.
Vykstant deryboms dėl tribunolo, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) 2023 m. kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl Ukrainos vaikų grobimo. Tačiau specialusis tribunolas steigiamas tam, kad Rusija būtų teisiama už „agresijos nusikaltimą“, nes TBT tokios jurisdikcijos neturi.
Siekdami patraukti Rusiją atsakomybėn, Ukrainos ir tarptautiniai tyrėjai toliau dokumentuoja tūkstančius per karą įvykdytų piktnaudžiavimo atvejų. Kyjivas pranešė, kad tiria daugiau nei 140 tūkst. galimų karo nusikaltimų bylų.
Siekdama priversti Rusiją atlyginti Ukrainai padarytą žalą, ES antradienį taip pat pareiškė norą dalyvauti ir galimose derybose dėl „Tarptautinės pretenzijų komisijos“ Ukrainai steigimo.
„The Times“: Ukraina išbando naują strategiją kare prieš Rusiją
Ukrainos kariuomenė išbando naują strategiją kare prieš Rusiją, skelbia UNIAN, cituodama leidinį „The Times“.
Kaip teigiama publikacijoje, Kyjivo pasitelkiamos strategijos esmė - masinį bepiločių orlaivių panaudojimas smūgiams Rusijos Federacijos teritorijos gilumoje.
Be to, pabrėžiama, kad Ukrainos kariuomenė vykdo koordinuotas atakas prieš Rusijos oro bazes, amunicijos sandėlius, naftos perdirbimo gamyklas ir karinius objektus. Todėl Kremliaus kariuomenė, kaip pastebima, patiria didelių nuostolių.
Remiantis „The Times“, per pastarąsias dienas smūgiai buvo suduoti gamtinių dujų perdirbimo gamyklai Rusijos Astrachanės srityje, taip pat Volgogrado naftos perdirbimo gamyklai.
Skaičiuojama, kad iš 30 didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Ukrainos bepiločiai lėktuvai jau atakavo 20.
Publikacijoje taip pat pažymima, kad jei 2022 m. Ukraina galėjo pagaminti apie 5 tolimojo nuotolio bepiločių orlaivius per mėnesį, dabar šis skaičius siekia 500 per mėnesį.
Pasak leidinio „The Times“, Ukrainos kariuomenė taiko kompleksinį metodą – derina bepiločių lėktuvų smūgius su oro ir raketų atakomis, o tam pasitelkia JAV HARM-88, britų „Storm Shadow“ ir HIMARS.
Dnipropetrovsko srityje rusų dronas smogė sunkvežimiui, yra aukų
Antradienio, vasario 4-osios, vakarą Rusijos kariuomenė bepiločiu orlaiviu atakavo sunkvežimį Dnipropetrovsko srityje. Šiuo metu žinoma apie vieną žuvusįjį.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Gelbėtojų duomenimis, per rusų drono ataką vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.
„Šįvakar kelyje prie kaimo Synelnykovės rajone nuo drono smūgio užsidegė sunkvežimis. Žuvo jame buvęs vyras“, – pranešė pareigūnai.
Taip pat žinoma apie vieną nukentėjusįjį, kuris nugabentas į ligoninę.
Po Trumpo pareiškimo – Zelenskio reakcija: pasakė, ką mainais žada duoti JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą dėl retų iškasenų perdavimo mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą Kyjivui.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.
Tai antradienį patvirtino ir pats V. Zelenskis, pareikšdamas, kad naudingų iškasenų yra pakankamai.
„Jūs matote, kad Rusija jau nuo 2014 okupavo mūsų žemes, kur taip pat buvo dideli kiekiai naudingųjų iškasenų.
<...> Mes esame atviri, kad visa tai būtų galima įgyvendinti su mūsų partneriais, kurie ir padeda mums ginti savo žemes, o jų ginklais stumiamas priešas atgal, savo buvimu, sankcijų paketais“, – pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui artimas asmuo „Financial Times“ anksčiau komentavo, kad šią D. Trumpo idėją. Anonimiškai kalbėjęs asmuo nurodė, kad D. Trumpo pastabos „panašu, kad atitinka rudenį jam pateiktą „pergalės planą“.
Anot jo, Ukraina pasiūlė D. Trumpui „ypatingas sąlygas“ dėl bendradarbiavimo svarbiausių išteklių srityje, pabrėždama būtinybę apsaugoti juos nuo Rusijos ir Irano.
„Žinoma, esame pasirengę dirbti su Amerika“, – pridūrė jis.
Anot šaltinio, V. Zelenskis plano metmenis D. Trumpui pristatė pernai rugsėjį Niujorke. Jame numatyta dalytis svarbiausiais gamtiniais ištekliais su Vakarų partneriais, pakeisti JAV karius Europoje Ukrainos pajėgomis ir pasiūlyti D. Trumpui įgaliojimus blokuoti Kinijos verslo interesus Ukrainoje.
Kyjivas turi didžiules titano, geležies rūdos ir anglies atsargas, taip pat apie 500 000 tonų neišnaudoto ličio, kurių bendra vertė vertinama dešimtimis trilijonų dolerių. Kai kuriems iš šių išteklių gresia pavojus, kad juos užgrobs Rusija.
Ukrainos VRM perspėjo gyventojus dėl naujų Rusijos dronų keliamo pavojaus
Rusijos kariuomenė leidžia naujus bepiločius orlaivius, kurie yra skirti būtent civiliams ir paliesti akimirksniu detonuoja.
Tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos departamentas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė pradėjo leisti bepiločius orlaivius, kurie yra skirti būtent civiliams ir nuo kontakto akimirksniu detonuoja. Jeigu pamatėte tokį objektą, jokiu būdu nesiartinkite prie jo, nelieskite ir iškart skambinkite 101 ir 102. Apie pavojų būtinai papasakokite vaikams“, – pažymėjo VRM atstovai.
„Ukrinform“ primena, jog anksčiau Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnai paneigė prasimanymus apie minas, kurios esą nesprogsta, kol žmonės ant jų stovi.
NVO smerkia ukrainiečių naujienų svetainei iškeltą bylą dėl valstybės paslapčių
Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) antradienį išreiškė nerimą dėl pranešimo, kad Ukrainos saugumo tarnybos atlieka tyrimą populiarios naujienų svetainės atžvilgiu dėl galimo valstybės paslapčių atskleidimo.
Nepriklausoma naujienų svetainė „Ukrajinska pravda“ praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbė, jog jos atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl pranešimo, kuriame cituoti saugumo tarnybos vadovo komentarai, kad Ukrainai reikia netrukus pradėti taikos derybas.
JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, kuris žadėjo greitai užbaigti karą, Vašingtone, Kyjive, Europoje ir Maskvoje imta dažniau kalbėti apie galimą sekinančio ir brangaus karo Ukrainoje pabaigą.
„CPJ yra susirūpinusi tuo, kad Ukraina kelia baudžiamąją bylą už „valstybės paslapčių atskleidimą“ remdamasi „Ukrajinska pravda“ reportažu“, – sakė CPJ Europos ir Centrinės Azijos programos koordinatorė Gulnoza Said.
„Ukrainos valdžia privalo įsipareigoti gerbti šaltinių konfidencialumą ir nedaryti spaudimo nepriklausomai žurnalistikai“, – pridūrė ji.
„Ukrajinska pravda“ pranešė, kad Ukrainos saugumo tarnyba SBU ją informavo apie kriminalinį tyrimą po pranešimo su SBU vadovo Kyrylos Budanovo komentarais, išsakytais uždaroje parlamento sesijoje.
K. Budanovas parlamentui sakęs, kad norint išvengti krizės šaliai reikia taikos derybų iki vasaros, rašė „Ukrajinska pravda“.
Ukrainai mūšio lauke sunkiai sekasi sulaikyti geriau aprūpintas ir gausesnes Rusijos pajėgas, be to, Kyjivas baiminasi dėl savo sąjungininkų ilgalaikių saugumo įsipareigojimų.
„Ukrajinska pravda“ vyriausioji redaktorė Sevhil Musajeva neigė bet kokius pažeidimus ir sakė, kad svetainė veikia laikydamasi įstatymų bei žurnalistikos standartų.
Atrodo, kad „Ukrajinska pravda“ seniai nesutaria su prezidentūra. Ši anksčiau yra atkreipusi dėmesį į svetainę dėl jos kritiškų pranešimų apie vyriausybę.
Spaudos laisvė yra opus klausimas Ukrainoje. Nuo 2014 metų, kai buvo nuversta prorusiška Ukrainos vyriausybė, šalies valdžia deda demokratizacijos pastangas.
Pirmadienį Chersono srityje per Rusijos atakas sužeisti trys žmonės
Chersono srityje pirmadienį per apšaudymus buvo sužeisti trys žmonės ir apgadinti šeši civiliniai objektai.
Tai pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
Tyrimo duomenimis, vasario 3-iąją Rusijos kariškiai apšaudė Chersono srities gyvenvietes, naudodami artileriją, minosvaidžius ir bepiločius orlaivius.
„17.30 val. duomenimis, per apšaudymus buvo sužeisti 3 civiliai“, – sakoma pranešime.
Chersono rajono Antonivkos gyvenvietėje iš drono numestas sprogmuo sužeidė 50 metų moterį.
Chersone dronui numetus sprogmenį, buvo sužeistas 40 metų vyras, per apšaudymą taip pat patyrė traumų 63 metų vyras.
Pažymima, kad nukentėjo mažiausiai 6 civiliniai objektai, tarp jų – privatūs namai ir automobilis.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Chersone per apšaudymą nukentėjo 63 metų vyras.
Chersono Korabelno rajone per drono ataką buvo sužeistas 40 metų vietos gyventojas.
Ukraina pasmerkė Rusijos naujienų leidinio piktnaudžiavimą karo vaizdais
Antiputiniška naujienų svetainė „Meduza“ sustabdė tarptautinę reklamos kampaniją, sulaukusi Ukrainos kritikos, kad neleistinai piktnaudžiaują karo baisumus patiriančių ukrainiečių vaizdais.
„Meduza“, publikuojanti medžiagą rusų ir anglų kalbomis, sakė apgailestaujanti dėl savo klaidos, kai Ukrainoje kilo pyktis dėl Lvive padarytos tėvo, per Rusijos raketų ataką pernai rugsėjė šiame Vakarų Ukrainos mieste netekusio žmonos ir trijų dukterų, nuotraukos.
Rygoje įsikūrusi „Meduza“ pranešė stabdanti savo reklamos kampaniją.
Naujienų svetainei „Kyiv Independent“ vyras sakė, kad su juo nebuvo susitarta dėl atvaizdo panaudojimo ir jam tai visiškai nepriimtina. Kyjivo užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „Meduza“ turėtų gauti „specialųjį „prizą“ už rinkodaros cinizmą ir veidmainystę“.
„Jie panaudojo šeimas ir namus praradusių ukrainiečių nuotraukas Rusijos leidinio „Meduza“ reklamai. Išnaudoti mūsų tragediją siekiant sužadinti užuojautą rusams yra visiška gėda“, – sakoma ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle X.
„Meduza“, vadinanti Rusijos karą prieš Ukrainą „nusikalstama ir smurtine invazija“, paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad leidinys apgailestauja be leidimo panaudojęs atvaizdą. „Tai buvo klaida“, - sakoma pareiškime.
„Meduza“, 2014 m. įkurta iš šalies pabėgusių Rusijos žurnalistų, nuo sausio vidurio vykdė rinkodaros kampaniją, įskaitant šviesų renginį Berlyno centre. Rusijos valdžia priskyrė „Meduzą“ užsienio agentams. Leidinio žurnalistams Rusijoje gresia baudžiamasis persekiojimas.
„Meduza“, akirsta nuo reklamos ir finansavimo iš Rusijos, ieško finansinės paramos per rinkodaros kampaniją, finansuojamą Berlyno agentūros.
Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos vadavietei Kursko srityje
Vasario 3-iąją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos smogė tikslų smūgį vieno iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių vadavietei netoli Novoivanovkos gyvenvietės Kursko srityje.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Ši vadavietė buvo įrengta apleistame pastate ir buvo naudojama Rusijos kariuomenės puolamiesiems veiksmams prieš Ukrainos gynėjus Kursko kryptimi koordinuoti. Per operaciją objektui padaryta didelė žala, dėl to priešas patyrė didelių gyvosios jėgos nuostolių“, – pažymima pranešime.
Generalinis štabas pabrėžė, kad kruopščiai suplanuoti veiksmai leido minimizuoti riziką civiliams gyventojams.
„Mūsų tikslas – naikinti visas svarbiausias priešo vadavietes ir kitus karinius objektus, kol bus visiškai nutraukta Rusijos agresija“, – pažymėjo Generalinio štabo atstovai.
„Ukrinform“ primena, kad vasario 3-iosios naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Volgogrado naftos perdirbimo gamyklai ir Astrachanės dujų perdirbimo gamyklai.
Ukrainiečių akibrokštas: pasienyje su Baltarusija – piketas, reikalauja leisti rinkti grybus, patraukti įtvirtinimus ir kariuomenę
Ukrainos gyventojai iš Staroje kaimo išsakė savo nepasitenkinimą įrengtais patikros punktais, reikalavo nutraukti transporto priemonių patikras ir tarnybai tinkamų vyrų dokumentus. Piktinosi, kad jiems neleidžiama rinkti gamtos gėrybių netoli valstybės sienos, reikalavo išvis patraukti patikros postą.
Vietos gyventojai taip pat skundžiasi iškastomis tranšėjomis ir spygliuota viela palei kaimą – jų teigimu, pasienyje su Baltarusija jokios kariuomenės todėl, todėl šių priemonių nereikia, rašoma UNIAN.
Didesnes ES išlaidas gynybai Kremlius vadina „trumparegiškomis“
Rusija vadina Europos Sąjungos (ES) pastangas didinti išlaidas gynybai trumparegiška ir destruktyvia politika.
Antradienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad ES didėja militarizmas, Rusijos keliamos grėsmės dingstimi didinamos investicijos į ginkluotę.
„Akivaizdu, kad tolesnis išlaidų didinimas turės labai neigiamą poveikį ir lems tolesnį ekonominės padėties Europoje blogėjimą, o tai turės įtakos kiekvienam europiečiui“, – sakė jis.
Europos Komisija apskaičiavo, kad per ateinantį dešimtmetį reikės maždaug 500 mlrd. eurų papildomų investicijų į gynybą.
Rusai bombomis smogė miestui Zaporižios srityje, sužeista moteris
Rusijos kariuomenė valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Zaporižios srities Huliaipolės miestui, sužeista moteris.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per priešo ataką Huliaipolėje buvo sužeista moteris. Rusai smogė pafrontės miestui valdomosiomis aviacinėmis bombomis“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad nukentėjusioji nugabenta į ligoninę, kur jai bus suteikta reikiama pagalba.
Kaip jau buvo pranešta, praėjusią parą Rusijos kariuomenė smogė 277 smūgius aštuonioms Zaporižios srities gyvenvietėms.
Kursko puolime dalyvavęs ukrainiečių vadas papasakojo negirdėtų detalių apie operaciją: neslėpsiu, buvo geras jausmas
Ukrainos pajėgos, dalyvavusios pernai įvykdytame puolime į Rusijos Kursko sritį, iki pat misijos išvakarių nežinojo, kad ruošiasi pradėti tokį puolimą į Rusijos teritoriją, „Business Insider“ pasakoja vienas iš vadų Oleksijus Vovkotrubas.
Jis buvo 1-ojo būrio, priklausančio 33-iojo atskirojo šturmo pulko 1-ajai šturmo kuopai, vadas. Jo dalinys pernai rugpjūčio 6 d įžengė į Rusijos Kursko sritį.
Interviu minėtam leidiniui jis atskleidė naujų operacijos detalių. Plačiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ciniškas rusų smūgis Iziumui: auga žuvusiųjų skaičius, Zelenskis parodė vaizdus iš vietos
Rusija antradienį įvykdė cinišką išpuolį prieš Iziumą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad vis dar vyksta gelbėjimo operacija, per ataką buvo sugriauta dalis miesto tarybos pastato, rašo „Kanal 24“.
„Kol kas žinoma, kad yra aukų – sužeista 20 žmonių. Deja, penki žmonės žuvo. Reiškiu užuojautą šeimoms ir draugams“, – rašoma V. Zelenskio komentare.
V. Zelenskis pabrėžė, kad susitaikyti su tokiu žiaurumu negalima. Todėl jis paskatino didinti spaudimą Rusijai ginklais, sankcijomis, diplomatiniais kanalais.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 270 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 4 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 842 930 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 270 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 9 938 (+18) priešo tankus, 20 709 (+18) šarvuotas kovos mašinas, 22 655 (+66) artilerijos sistemas, 1 269 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 053 (+3) oro gynybos sistemas, 369 (+0) karo lėktuvus, 331 (+0) sraigtasparnį, 24 003 (+92) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 054 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 35 921 (+123) automobilį ir degalų cisterną, 3 733 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Rusai smogė Charkivo sričiai
Rusijos pajėgos balistinėmis raketomis pirmadienį prieš pietus smogė Charkivo sričiai, Iziumui, praneša UNIAN. Žuvo keturi žmonės, dar 17 sužeista.
TATENA vadovas atvyko į Ukrainą
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossis socialiniame tinkle X pranešė atvykęs į Ukrainą.
„Per savo vienuoliktą vizitą Ukrainoje nuo karo pradžios apsilankysiu Ukrainos branduolinės energijos saugumui kritiškai svarbioje Kyjivskos pastotėje, kad įvertinčiau žalą ir padėčiau užkirsti kelią branduolinei nelaimei“, – rašė jis.
Pasak TATENA vadovo, „vis labiau pažeidžiamas tinklas kelia vis didesnę riziką visoms branduolinėms jėgainėms, ne tik Zaporižios AE“.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka pareiškė, kad TATENA ekspertų vykdomas sistemingas pastočių pažeidimų po rusų bombardavimų vertinimas svarbus, kad agresorių ateityje būtų galima patraukti atsakomybėn.
Duda: pasibaigus karui Ukrainoje gali kilti tarptautinio nusikalstamumo banga
Pasibaigus Rusijos pradėtam karui Ukrainoje gali kilti rizika, kad išaugs tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, interviu leidiniui „The Financial Times“ pasakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, pridurdamas, kad Kyjivui prireiks didelės Vakarų pagalbos saugumui užtikrinti.
Pirmadienį pasirodžiusiame interviu A. Duda perspėjo, kad mūšiams galiausiai pasibaigus Ukrainoje gali kilti nusikalstamumo banga, kuri išplistų į Lenkiją, likusią Europos dalį bei JAV.
Jis tokią padėtį palygino su paskutinio praėjusio šimtmečio dešimtmečio pradžia, kai iš Afganistano grįžus sovietų veteranams išaugo nusikalstamumas ir padaugėjo smurtinių išpuolių, be to, kareiviai prisijungė prie nusikalstamų organizacijų.
„Tereikia prisiminti tuos laikus, kai žlugo Sovietų Sąjunga ir tiek Vakarų Europoje, tiek JAV išaugo nusikalstamumas“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu 2022 m. prasidėjusios Maskvos invazijos Ukrainoje aukų skaičius jo manymu yra gerokai didesnis nei karo Afganistane.
A. Dudos teigimu, po karo kariai grįš į „savo kaimus, miestelius, kur jų lauks sugriauti namai, sugriautos gamyklos, sugriauti fabrikai, nebus nei darbo, nei jokių perspektyvų“, be to, daugelį iš jų kamuos potrauminio streso sutrikimas.
„Pamėginkite įsivaizduoti situaciją, kai iš fronto namo grįžta tūkstančiai žmonių. Žmonių, kariavusių su Rusija – daugybė jų turės psichinių problemų“, – sakė jis.
Dėl šių priežasčių, jo žodžiais tariant, Ukrainai būtina pagalba „užtikrinant tvarką ir saugumą šalies viduje“.
Tuo tarpu atsakydamas į A. Dudos interviu Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorfijus Tychyjus pareiškė: „Nesutinkame su tuo, kad Ukrainos kariai, rizikuojantys savo gyvybe, kad apgintų Europą nuo Rusijos invazijos, būtų vaizduojami kaip potenciali grėsmė Europos saugumui“. Šie jo komentarai ministerijos svetainėje buvo paskelbti pirmadienį.
H. Tychyjus pridūrė, kad nuo 2014 m. fronto liniją perėjo tūkstančiai ukrainiečių, tačiau nei Lenkijoje, nei Europoje nusikalstamumas ar kitokios grėsmės iš esmės neišaugo. Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos valstybė daug dėmesio skiria karių adaptavimuisi, socializavimuisi ir integracijai, tikėdamasi šioje srityje sulaukti daugiau savo partnerių pagalbos.
H. Tychyjus taip pat padėkojo Lenkijai už milžinišką paramą, kurią ši suteikė Ukrainai, o Lenkijos prezidentui – už tai, kad nuolat gina Ukrainos interesus ir ragina partnerius labiau padėti šiai šaliai.
Po Trumpo žinios apie tai, ko JAV nori mainais už pagalbą – Ukrainos reakcija: pasiūlė „ypatingas sąlygas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui artimas asmuo „Financial Times“ pakomentavo šią D. Trumpo idėją. Anonimiškai kalbėjęs asmuo nurodė, kad D. Trumpo pastabos „panašu, kad atitinka rudenį jam pateiktą „pergalės planą“.
Anot jo, Ukraina pasiūlė D. Trumpui „ypatingas sąlygas“ dėl bendradarbiavimo svarbiausių išteklių srityje, pabrėždama būtinybę apsaugoti juos nuo Rusijos ir Irano.
„Žinoma, esame pasirengę dirbti su Amerika“, – pridūrė jis.
Anot šaltinio, V. Zelenskis plano metmenis D. Trumpui pristatė pernai rugsėjį Niujorke. Jame numatyta dalytis svarbiausiais gamtiniais ištekliais su Vakarų partneriais, pakeisti JAV karius Europoje Ukrainos pajėgomis ir pasiūlyti D. Trumpui įgaliojimus blokuoti Kinijos verslo interesus Ukrainoje.
Kyjivas turi didžiules titano, geležies rūdos ir anglies atsargas, taip pat apie 500 000 tonų neišnaudoto ličio, kurių bendra vertė vertinama dešimtimis trilijonų dolerių. Kai kuriems iš šių išteklių gresia pavojus, kad juos užgrobs Rusija.
Ukrainos fronto linija trūkinėja
Ukraina nori Donaldo Trumpo paramos, tačiau jos fronto linija trūkinėja, rašo „Politico“. Ukraina patyrė didžiulius nuostolius, susidūrė su dezertyravimu.
Anot leidinio, dėl to iš dalies gali būti kalta ir Ukrainos karinės vadovybė. Anot leidinio pašnekovų, kyla klausimų dėl vadovybės kompetencijų, klausimų kelia kai kurie priimami sprendimai.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Seulas: nuo vidurio sausio Kursko srityje mūšiuose nematyti Šiaurės Korėjos karių
Šiaurės Korėjos karių, fronto linijoje Kursko regione kovojusių Rusijos armijos pusėje, jau nuo vidurio sausio nematyti mūšio lauke, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra – apie tai, kad po patirtų didelių nuostolių jie buvo patraukti iš karo veiksmų zonos, pirmiau pranešė ir Ukraina.
„Atrodo, kad Šiaurės Korėjos kariai, dislokuoti Rusijos Kursko regione, mūšiuose nedalyvauja nuo vidurio sausio“, – teigiama Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos pranešime.
„Viena iš to priežasčių gali būti dideli nuostoliai, tačiau konkrečios aplinkybės vis dar stebimos“, – pranešime pridūrė žvalgybos tarnyba.
Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė mananti, kad Kursko fronte dislokuoti Šiaurės Korėjos buvo „patraukti“, nes patyrė didelių nuostolių.
Rusija atakavo Čerkasų regioną
Rusija naktį atakavo Ukrainos Čerkasų regioną, rašo „Kanal 24“. Rusai paleido dronus, veikė ukrainiečių oro gynyba. Skaičiuojama, kad rusai paleido bent 12 dronų. Kilo trys gaisrai, vienas vis dar gesinamas.
Nukentėjusiųjų pavyko išvengti.
ISW: Rusija susidūrė su rekordiniais nuostoliais, jų tempas lėtėja
Sausį Rusijos pajėgos tęsė puolimą prieš Ukrainą, nors jo greitis gerokai sumažėjo, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Kanal 24“. Vis dėlto rusų nuostoliai išliko rekordiniai.
Anot analitikų, 2025 m. sausį rusai neteko 48 240 karių – tai yra daugiau nei trys rusų motorizuotosios pėstininkų divizijos. Dėl to sausio mėnuo yra antras pagal nuostolius nuo karo pradžios.
ISW skelbia, kad sausį rusai Ukrainoje ir Kursko srityje užėmė maždaug 498 kvadratinius kilometrus, t. y. maždaug 16,1 kvadratinio kilometro per dieną. Taigi, vienam kvadratiniam kilometrui užimti Rusija neteko 96 karių.
2024 m. gruodį rusai neteko 48 670 karių – tai rekordinis skaičius nuo karo pradžios. Per mėnesį rusams pavyko užimti 593 kvadratinius kilometrus. Taigi rusai neteko tiek pat karių, tačiau užėmė mažiau teritorijos. Tai rodo, kad rusai per tą patį laiką pasiekia vis mažiau laimėjimų.
Rusai atakavo Nikopolį ir Myrivkos bendruomenę, nukentėjo pramonės įmonė
Rusijos kariuomenė smogė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajonui artilerija ir savižudžiu dronu – padaryta žalos pramonės įmonei.
Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Nikopolio rajonas vėl tapo priešo taikiniu. Agresorius apšaudė jį iš artilerijos. Taip pat buvo panaudotas savižudis dronas. Nukentėjo rajono centras ir Myrivkos bendruomenė. Pramonės įmonės teritorijoje padaryta žalos“, – pažymėjo pareigūnas.
S. Lysakas pabrėžė, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 2-osios vakarą Dnipropetrovsko srities Synelnykovės rajone per rusų apšaudymą buvo sužeistas 70-metis vyras. Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę, jo būklė vidutinio sunkumo.
Po Trumpo pasiūlymo dėl Ukrainos – Scholzo kritika: idėją pavadino savanaudiška
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sukritikavo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą mainais už JAV pagalbą Ukrainai reikalauti Ukrainos retųjų iškasenų, rašo UNIAN.
O. Scholzas tokią poziciją pavadino labai savanaudiška, praneša ntv. Jo nuomone, Kyjivas turėtų panaudoti šiuos išteklius šaliai atstatyti pasibaigus karo veiksmams.
„Atsižvelgiant į didžiulius sugriovimus, tai yra pagrindiniai uždaviniai. Todėl šalies lėšos turi būti panaudotos finansuoti viskam, ko prireiks po karo“, – sako jis.
JAV prezidentas D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.
„Siekiame sudaryti sandorį su Ukraina, pagal kurį ji užtikrintų tai, ką mes jai suteikiame, savo retosiomis iškasenomis ir kitais dalykais“, – sakė D. Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su žurnalistais.
Per 2024 metų rinkimų kampaniją D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje ir negailėjo kritikos ankstesnio prezidento Joe Bideno administracijai už tai, kad milijardai JAV mokesčių mokėtojų dolerių buvo skiriami karinei ir ekonominei pagalbai Kyjivui, siekiant padėti ukrainiečiams kovoti su Rusijos invazija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis: duokite branduolinių ginklų, jei JAV nenori mums padėti įstoti į NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus.
„European Pravda“, cituodama V. Zelenskio intervių su britų laidų vedėju Piersu Morganu, rašo, kad Ukrainos įstojimo į NATO klausimas gali užsitęsti „metus ar dešimtmečius“.
Todėl tokiu atveju, pasak V. Zelenskio, kyla klausimas, kaip Ukraina bus apsaugota nuo Rusijos keliamos grėsmės.
„Koks paramos paketas, kokios raketos? Ar jie duos mums branduolinius ginklus? Tuomet tegul duoda mums branduolinių ginklų“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Tiesa, V. Zelenskis pripažįsta, kad Vakarai gali perduoti raketas Ukrainai, kurios atgrasytų Rusiją. Tačiau jis svarsto, ar jos gali sustabdyti Rusiją nuo branduolinių raketų panaudojimo.
„Jis [V. Putinas] mus užpuolė dėl baimės, kad [Ukraina] taps NATO nare. Gerai, mes neįstojome į NATO. Nešdinkis iš mūsų žemės“, – kalbėjo jis.