„Reuters“: JAV buvo sustabdžiusi pagalbos tiekimą Ukrainai
Jungtinės Amerikos Valstijos po trumpos pertraukos atnaujino karinės pagalbos tiekimą Ukrainai. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Agentūros duomenimis, pastarosiomis dienomis JAV ginklų tiekimas Ukrainai buvo trumpam sustabdytas, tačiau šį savaitgalį atnaujintas, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija aptarė savo politiką Ukrainos atžvilgiu.
Du „Reuters“ pašnekovai teigė, kad pagalbos tiekimas atnaujintas po to, kai Baltieji rūmai „atšaukė savo pirminį vertinimą“ dėl paramos Ukrainai.
Neįvardytas JAV pareigūnas sakė, kad D. Trumpo administracijoje yra tam tikrų frakcijų, kurios nesutaria dėl to, kiek JAV turėtų toliau tiekti ginklus Ukrainai iš JAV ginklų atsargų.
Pirmadienį Chersono srityje per Rusijos atakas sužeisti trys žmonės
Chersono srityje pirmadienį per apšaudymus buvo sužeisti trys žmonės ir apgadinti šeši civiliniai objektai.
Tai pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
Tyrimo duomenimis, vasario 3-iąją Rusijos kariškiai apšaudė Chersono srities gyvenvietes, naudodami artileriją, minosvaidžius ir bepiločius orlaivius.
„17.30 val. duomenimis, per apšaudymus buvo sužeisti 3 civiliai“, – sakoma pranešime.
Chersono rajono Antonivkos gyvenvietėje iš drono numestas sprogmuo sužeidė 50 metų moterį.
Chersone dronui numetus sprogmenį, buvo sužeistas 40 metų vyras, per apšaudymą taip pat patyrė traumų 63 metų vyras.
Pažymima, kad nukentėjo mažiausiai 6 civiliniai objektai, tarp jų – privatūs namai ir automobilis.
Ukrainoje – nerimas: Trumpas nori pakeisti Zelenskį?
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nori, kad Ukraina iki 2025 m. pabaigos surengtų prezidento rinkimus. Šią idėją palaiko ir Kremlius, o tai gali būti rusų bandymas „supriešinti Kyjivą ir Vašingtoną“, rašo „Politico“.
Savaitgalį Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pareiškė, kad „daugumoje demokratinių valstybių rinkimai vyksta net karo metu“.
„Manau, kad tai svarbu. Manau, kad tai naudinga demokratijai. Stiprios demokratijos grožis yra tas, kad yra daugiau nei vienas potencialus kandidatas“, – tvirtino jis.
Savo ruožtu Kyjivas baiminasi, kad rinkimų rengimas šiuo metu pakenktų Ukrainos sanglaudai ir atvertų šalį destabilizuojančioms Rusijos įtakos kampanijoms.
K. Kelloggo pastabos ir greitas Kremliaus pritarimas joms sukėlė nerimą.
Buvęs Ukrainos ministras, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai aptarti jautrią temą, sakė „Politivo“, kad „Vašingtono ir Maskvos derinimasis dėl rinkimų kelia nerimą“, ir pridūrė: „Aš tai laikau pirmuoju įrodymu, kad Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas sutaria, jog nori, kad Volodymyras Zelenskis pasitrauktų.“
Rusai numetė aviacinę bombą ant Kupjansko, sužeistas žmogus
Okupantai rusai smogė aviacijos smūgį Charkivo srities Kupjansko miestui. Sužeistas 71 metų vyras, nukentėjo gyvenamieji namai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
Priešo ataka buvo surengta pirmadienį apie 15.50 val. Preliminariais duomenimis, rusai panaudojo aviacinę bombą FAB-250.
Teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad rusų dronas Kupjanske atakavo greitosios pagalbos automobilį, kuris gabeno pacientą. Transporto priemonė buvo apgadinta.
Kallas: ES turi atsižvelgti į JAV interesus, jei siekia jų pagalbos užbaigiant karą Europoje
Europos Sąjunga (ES) turi atsižvelgti į Jungtinių Valstijų interesus, jei tikisi jų pagalbos užbaigiant karą Europoje, pirmadienį Briuselyje surengtoje ES ambasadorių konferencijoje pareiškė bloko užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
„Reikia išklausyti ir savo draugus. Lygiai taip pat, kaip norime, kad Jungtinės Valstijos padėtų sustabdyti Rusijos agresiją Europoje, turime suprasti pagrindinius Amerikos interesus. Kinija yra strateginė konkurentė“, – tvirtino K. Kallas. Pasak jos, „daugybė Europos šalių turi didelių interesų Kinijoje arba prekybos su Kinija klausimu. O ES vis dar yra didžiausia Kinijos prekybos rinka“. „Tačiau mes neturėtume kartoti tų pačių klaidų su Kinija, kurias padarėme su Rusija. Priklausomybės daro mus pažeidžiamus“, – dėstė K. Kallas.
ES įrodė, kad gali atsiriboti nuo Rusijos, todėl jei Europa norėtų sumažinti su Kinija susijusią riziką, ji galėtų tai padaryti. Kinijos atkaklumas taip pat parodė, kur ES gali siekti glaudesnių partnerysčių – Japonijoje, Pietų Korėjoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose regiono šalyse.
„Ten, kur daugybė žmonių turi tokius pat interesus ir puoselėja tokias pat vertybes, nuo technologijų iki gynybos“, – pažymėjo K. Kallas.
Latvijos premjerė: Europa turi didinti ginkluotės gamybą, kad galėtų ir toliau padėti Ukrainai
Europos šalys turi didinti išlaidas gynybai ir geriau koordinuoti ginkluotės gamybą, kad galėtų ir toliau teikti Ukrainai reikiamą karinę pagalbą.
Tai pirmadienį prieš neformalų ES lyderių susitikimą Briuselyje žurnalistams pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Visoje Europoje (gynybai) skiriame 1,9 proc., bet mes galime skirti daugiau ir turime rasti būdą, kaip tai padaryti. Galimi įvairūs įrankiai, pavyzdžiui, obligacijos ar dar kas nors, bet mes tikrai turime rasti būdą, kaip tai finansuoti, nes tai tikrai reikalinga... Europai, ne tik Ukrainai. Tai atitinka Europos interesus ir naudinga ilgalaikiam planavimui“, - sakė ji.
Ukraina sako dar kartą smogusi vienai pagrindinių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
Ukrainos tolimojo nuotolio dronai vėl smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, pirmadienį pranešė vienas aukšto rango Kyjivo pareigūnas.
Artėjant plataus masto karo trečiosioms metinėms, Ukraina stengiasi sulėtinti Rusijos kariuomenės judėjimą kai kuriose fronto linijos dalyse.
Per sekmadienio vakarą įvykusį išpuolį pataikyta į naftos perdirbimo gamyklą Volgogrado srityje. Tai viena iš 10 didžiausių Rusijos naftos įmonių, kurioje perdirbama beveik 6 proc. šalies naftos, naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) pranešė Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnas.
Ukrainos dronų ataka taip pat buvo nukreipta į svarbią gamtinių dujų perdirbimo gamyklą Rusijos Astrachanės srityje, pranešė saugumo tarnybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pareigūnas teigė, kad šis išpuolis buvo penktoji sėkminga saugumo tarnybos operacija už fronto linijų šiais metais. Jomis siekiama sutrikdyti Rusijos karo mašiną.
Volgogrado naftos perdirbimo gamykla yra maždaug 480 km už fronto linijos. Astrachanės gamykla yra dar toliau – apie 800 km nuo Ukrainos.
JT: Rusijos pajėgos nužudo daugiau į nelaisvę paimtų Ukrainos karių
Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos pastaraisiais mėnesiais nužudo daugiau į nelaisvę paimtų Ukrainos karių, taip atkartodamos Kyjivo pareigūnų teiginius.
Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, Maskva ir Kyjivas apkaltino vienas kitą karo nusikaltimais, įskaitant karo belaisvių žudymą.
JT stebėsenos misija Ukrainoje pareiškė, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio pabaigos užfiksavo „79 tokias egzekucijas per 24 atskirus incidentus“, kuriuos įvykdė Rusijos pajėgos. „Šie incidentai neįvyko vakuume. Rusijos Federacijos visuomenės veikėjai yra aiškiai paraginę elgtis nežmoniškai ir netgi vykdyti į nelaisvę paimto Ukrainos kariuomenės personalo egzekucijas“, – teigė misijos vadovė Danielle Bell.
JAV kalbant apie muitus Europai, G. Nausėda sako, kad prekybos karuose pralaimi abi pusės
Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) kalbant apie galimus muitus Europos Sąjungai (ES), prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prekybos karuose dažniausiai pralaimi abi pusės.
„Nežinau istorijoje prekybos karų, kuriuose kažkas laimėdavo, kažkas pralaimėdavo, dažniausiai pralaimėdavo abi pusės“, – LRT pirmadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.
„JAV ir ES bendradarbiavimas yra bene didžiausias, turiu galvoje tiek užsienio prekybos apyvartą, tiek investicijas, tai tikrai turėtų pasekmių, nes ES turėtų taikyti atsakomąsias priemones ir tai sukeltų nuostolių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje“, – teigė jis.
JAV analitikai: sausio mėnesį Rusija pasistūmėjo Ukrainoje per 430 kvadratinių kilometrų
Rusijos pajėgos sausį pasistūmėjo į priekį ir užėmė 430 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos ir eina Pokrovsko logistikos centro link, rodo JAV įsikūrusio karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
Duomenys rodo nedidelį sulėtėjimą, palyginti su ankstesniais mėnesiais. Lapkritį Rusija pasistūmėjo per 725 kvadratinius kilometrus ir tai buvo jos rekordas, o gruodį ji pasistūmėjo per 476 kvadratinius kilometrus.
Žiniasklaida: Rusija jau turi pasiūlymą, kur galėtų vykti Trumpo ir Putino susitikimas
Rusija mano, kad planuojamos Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybos galėtų vykti Saudo Arabijoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „Reuters“. Apie tai leidiniui kalbėjo du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai Rusijoje.
Anot šaltinių, aukšto rango Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis jau lankėsi Saudo Arabijoje ir JAE.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Galingas sprogimas Maskvoje: žuvo pareigūnas, sukūręs batalioną kovai prieš Ukrainą
Pirmadienį viename iš Maskvos daugiabučių įvyko sprogimas. Jo metu buvo sužeistas bataliono „ArBat“ įkūrėjas Armenas Sarkisianas, buvęs bokso asociacijos pareigūnas iš Rytų Ukrainos, sukūręs batalioną kovai su Kyjivu.
Rusų „Telegram“ kanalų ir propagandos agentūrų duomenimis, jis buvo nugabentas į ligoninę, tačiau, kaip skelbia TASS, ligoninėje dėl patirtų sužalojimų mirė.
Po sprogimo žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama sveikatos apsaugos pareigūnus. Pastarieji teigė, kad sužeistųjų būklė sunki.
Anot pareigūnų, dėl incidento pradėta baudžiamoji byla, tačiau nėra aišku, dėl kokių kaltinimų.
Rusijos tyrimų komiteto paskelbtoje medžiagoje matyti sprogimo suniokotas prabangaus namo vestibiulis su išdaužytais stiklais.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, 2022 metais A. Sarkisianas įsteigė batalioną kariauti Ukrainoje.
Naujienų agentūra „Ria Novosti“ citavo gelbėjimo tarnybų pareigūną, kuris teigė, kad sprogimą sukėlė sprogstamasis įtaisas.
Latvija perduos Ukrainos kariuomenei 100 dronų
Ukrainos ambasadoje Rygoje pirmadienį įvyks renginys, kuriame bus pranešta apie 100 dronų išsiuntimą iš Latvijos Ukrainos kariuomenei, LETA sužinojo iš Latvijos užsienio reikalų ministerijos.
Nors anksčiau buvo planuota, kad renginyje dalyvaus užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė, ministerija pranešė, kad jai atstovaus ministerijos parlamentinė sekretorė Dacė Melbardė. Renginyje taip pat dalyvaus Ukrainos ambasadorius Latvijoje Anatolijus Kucevolas ir labdaros fondo Ziedot.lv vadovė Ruta Dimanta.
Labdaros projektas, skirtas dronams Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nupirkti, yra visuomeninė iniciatyva, kurios metu lėšos renkamos Ziedot.lv platformoje.
Iniciatyvos autoriai akcentuoja, kad Rusijos kariuomenė ir toliau tęsia žiaurias atakas prieš Ukrainos miestus raketomis ir dronais. Ukrainos kariams skubiai reikia įvairių tipų – FPV, žvalgybinių ir atakos – dronų.
2024 m. gegužės mėnesį pradėtame vykdyti Ziedot.lv projekte „Dronai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“ iki šiol surinkta 127 000 eurų. Projektą inicijavo B. Bražė, bendradarbiaudama su Ukrainos ambasada Latvijoje. Pati ministrė surinko 15 000 eurų bėgdama savo pirmąjį pusmaratonį 2024 metų Rygos maratone.
FPV dronas gali kainuoti vos 1 000 eurų, tačiau jo gynybinės galimybės yra didelės ir jis gali sunaikinti milijonų dolerių vertės priešo įrangą. Kuo daugiau dronų fronto linijoje, tuo technologiškesnės tampa kovinės operacijos prieš rusų užpuolikus, pažymima svetainėje.
Efektyviai kovai prieš Rusijos kariuomenę Ukrainos pajėgoms reikia pagaminti milijonus dronų per metus. Remdami šį projektą žmonės ne tik padeda užtikrinti Ukrainos karių saugumą, bet ir prisideda prie Latvijos gynybos ir karinės pramonės plėtros, pabrėžia iniciatyvos autoriai. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ukrainos ambasada Latvijoje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 300 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 3 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 841 660 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 300 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 9 920 (+12) priešo tankų, 20 685 (+18) šarvuotas kovos mašinas, 22 589 (+51) artilerijos sistemas, 1 268 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 053 (+3) oro gynybos sistemas, 369 (+0) karo lėktuvus, 331 (+0) sraigtasparnį, 23 911 (+118) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 054 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 35 798 (+89) automobilių ir degalų cisternas, 3 731 (+2) specialiosios įrangos vienetą.
Maskvoje – daugiabučio sprogimas: skelbiama, kad nukentėjo rusų statytinis
Pirmadienį viename iš Maskvos daugiabučių įvyko sprogimas, rašo „Meduza“, remdamasi keliais Rusijos „Telegram“ kanalais ir rusų propagandos agentūra.
Anot „Baza“, viename iš įėjimų į daugiabučių kompleksą „Alyvinės burės“ sprogo sprogstamasis užtaisas. Dar vienas kanalas teigia, kad sprogo granata.
Rusų propagandos agentūros TASS duomenimis, vienas žmogus žuvo ir keturi buvo sužeisti. Pranešama, kad Rusijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą.
Buvusio Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojo Antono Heraščenkos „Telegram“ kanale pranešama, kad žuvusysis yra bataliono „ArBat“ įkūrėjas Armenas Sarkisianas. Šis batalionas priklauso brigadai, kurią kontroliuoja Rusijos gynybos ministerija.
Vis dėlto vėliau pasirodė informacija, kad jis ne žuvo, o buvo sunkiai sužeistas. Informacija tikslinama.
Dar keturi žmonės buvo sužeisti.
Anksčiau A. Sarkisianas buvo įtrauktas į Ukrainoje ieškomų asmenų sąrašą dėl įtarimų organizavus žudynes Euromaidano metu.
Zelenskis: tikra taika galima tik turint stiprią oro gynybą
Stabili ir ilgalaikė taika su kaimynine Rusija, pasak Ukrainos vadovybės, galima tik turint efektyvią oro gynybą. Kaip saugumo garantija būtina veiksminga apsauga nuo atakų iš oro, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Reikia ne keleto žodžių ar keleto dokumentų, bet kažko, kas gali garantuoti rusų teroro pabaigą“, – teigė jis.
Taip V. Zelenskis kalbėjo komentuodamas pastarąsias daug aukų pareikalavusias rusų raketų atakas prieš Ukrainos miestus. Pakankamas oro gynybos sistemų skaičius yra „sąlyga, kad priartintume taiką“, pažymėjo V. Zelenskis. Ukraina ir jos rėmėjai esą labai gerai žino, ko reikia: „Patriot“, „Iris-T“, visų oro priešlėktuvinės gynybos rūšių, dronų kūrimo ir investicijų į ginklų gamybą čia, Ukrainoje“.
Savaitgalį per naujas rusų atakas prieš Ukrainos miestus žuvo daugiau kaip 20 žmonių. Vien tik per raketos smūgį gyvenamajam namui Poltavoje žuvo 14 žmonių, įskaitant du vaikus. „Ir tai tik viena rusų raketa, sukėlusi tiek daug skausmo, kančios ir netekčių“, – sakė V. Zelenskis. Žuvusiųjų būta ir kitose šalies dalyse, pavyzdžiui, Sumuose šiaurės rytuose ir Charkive rytuose. Taip pat yra sužeistųjų.
Ukraina, V. Zelenskio duomenimis, praėjusiomis dienomis vėl sulaukė paramos iš užsienio. Jis padėkojo Švedijai už maždaug 1,16 mlrd. eurų paramos paketą. Prezidentas taip pat pabrėžė saugumo pagalbą iš Suomijos ir Kroatijos.
Ukrainoje – nusikaltimų prieš kariuomenės darbuotojus virtinė: Syrskis pateikė naujausią informaciją
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pakomentavo Ukrainoje įvykdytus išpuolius prieš Ukrainos kariškius, rašo „Kanal 24“.
Sekmadienį prie kariuomenės biuro centriniame Pavlohrado mieste įvyko sprogimas, buvo sužeistas žmogus.
Šeštadienį per sprogimą Rivnėje, Šiaurės Vakarų Ukrainoje, esančiame kariuomenės verbavimo centre žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti.
Anksčiau šeštadienį medžiokliniu šautuvu ginkluotas vyras nušovė Ukrainos kariuomenės naujokų verbuotoją ir pabėgo su šauktiniu, tačiau vėliau jie buvo sugauti.
Pastaruosius įvykius O. Syrskis pavadino gėdingais smurto aktais ir pabrėžė, kad toks smurtas yra nepriimtinas.
„Tikimės visapusiško ir išsamaus šių nusikaltimų tyrimo. Nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn“, – sako jis.
Anot O. Syrskio, kariuomenė daro viską, kad užkirstų kelią žmogaus teisių pažeidimams mobilizacijos metu.
„Sausumos pajėgos stengiasi įveikti esamas Teritorinio įdarbinimo ir socialinės paramos centro darbo problemas, taiso klaidas ir dirba, kad pagerintų centro darbo kokybę. Tačiau nacionalinis uždavinys – apginti Ukrainą – neįmanomas be žmonių paramos kariuomenei ir pagarbos kariškiams“, – teigia jis.
Anot jo, vieno iš Rivnėje nukentėjusiųjų būklė yra sunki. Pavlohrade sužeisto kariškio būklė stabili, jo sužeidimai nesunkūs.
Per sprogimą netoli Ukrainos kariuomenės verbavimo centro sužeistas žmogus
Per sprogimą netoli Ukrainos kariuomenės verbavimo centro buvo sužeistas vienas žmogus, pranešė policija, Kyjivui stengiantis pritraukti daugiau karių, reikalingų, norint atremti Rusijos invaziją.
Sekmadienį prie kariuomenės biuro centriniame Pavlohrado mieste įvykęs sprogimas buvo naujausias iš kelių panašių incidentų, praėjus vos dienai po to, kai Ukrainos kariuomenės verbavimo centre nugriaudėjus sprogimui žuvo žmogus.
Dnipropetrovsko srities policija, nenurodžiusi galimos priežasties, pranešė, kad dėl sprogimo, įvykusio 18 val. 40 min. (vietos ir Lietuvos laiku), vyksta tyrimas.
„Pirminiais duomenimis, sprogus nenustatytam objektui, buvo sužeistas vyras“, – sakoma pajėgų pranešime.
Karinių komisariatų darbuotojai užpuolami retai, tačiau didėjant įtampai dėl valdžios pastangų mobilizuoti daugiau vyrų tokių išpuolių vis įvyksta tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.
Šeštadienį per sprogimą Rivnėje, Šiaurės Vakarų Ukrainoje, esančiame kariuomenės verbavimo centre žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti.
Pareigūnai nenurodė, kas sukėlė sprogimą, ir neatskleidė informacijos apie nukentėjusiuosius.
Anksčiau šeštadienį medžiokliniu šautuvu ginkluotas vyras nušovė Ukrainos kariuomenės naujokų verbuotoją ir pabėgo su šauktiniu, tačiau vėliau jie buvo sugauti, pranešė pareigūnai.
Spalio pabaigoje Ukraina paskelbė, kad planuoja per ateinančius tris mėnesius papildyti savo kariuomenę dar 160 tūkst. karių, kad sustiprintų savo kariuomenę.
Daugeliui ukrainiečių šaukimo į kariuomenę sistema, dėl kurios kilo daugybė korupcijos skandalų, atrodo nesąžininga.
ES atkirto Trumpui: pagrasino griežtu atsakymu
Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad „griežtai atsakys“, jei JAV įves muitus blokui, rašo „Bloomberg“.
Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas pagrasino muitais ES.
Europos Komisijos atstovas spaudai nurodė, kad ES šiuo metu neturi informacijos apie jokius papildomus tarifus, kurie būtų nustatyti ES produktams, ir pabrėžė, kad prekybos ir investicijų santykiai su JAV yra didžiausi pasaulyje.
Pasak atstovo spaudai, tarifų taikymas yra „skaudus visoms pusėms“ ir kad ES apgailestauja dėl D. Trumpo sprendimo juos įvesti Kanadai, Meksikai ir Kinijai.
„ES griežtai atsakys bet kuriam prekybos partneriui, kuris nesąžiningai ar savavališkai nustatys muitus ES prekėms“, – cituojamas atstovas spaudai.
„Ant kortos pastatyta labai daug“, – teigia jis.
Panika Rusijoje: uždaryti oro uostai, kai kur dingo elektra ir ryšys
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį buvo surengta masinė dronų ataka prieš Rusiją. Kai kurie regionai dėl sprogimų buvo uždaryti, rašo „Kanal 24“.
Skelbiama, kad per naktinę ataką Volgograde smogta naftos perdirbimo gamyklai, o Astrachanėje dujų gamyklai.
Pranešama, kad dėl atakos buvo uždaryti šeši oro uostai: Astrachanėje, Volgograde, Kazanėje, Saratove, Uljanovske ir Nižnekamske. Vėliau pranešta, kad buvo uždaryti dar trys oro uostai.
Primename, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Volgogrado srityje buvo surengtas masinis dronų reidas, rašo UNIAN.
Internete po atakos pasklido dešimtys vaizdo įrašų, kuriuose buvo užfiksuota dronų ataka ir priešlėktuvinės gynybos darbas.
Skelbiama, kad po sprogimų daugelyje miesto rajonų dingo elektra, gyventojai turėjo problemų su ryšiu.
Gali būti, kad nukentėjo antrai pagal dydį Rusijos naftos bendrovei „Lukoil“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla.
Naktį prie Astrachanės taip pat griaudėjo sprogimai. Dronai atakavo dujų perdirbimo gamyklą, joje kilo gaisras.
Socialiniuose tinkluose rašoma, kad bepiločiai orlaiviai smogė trims Astrachanės dujų perdirbimo gamyklos blokams, jos veikla sustabdyta. Taip pat buvo atakuotas dujotiekis.
Muskas pavadino agentūrą USAID „nusikalstama“, Trumpas jos vadovus išvadino „radikaliais bepročiais“
Elonas Muskas sekmadienį užsipuolė JAV tarptautinės plėtros agentūrą, pavadindamas ją „nusikalstama organizacija“, o prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad agentūrai „vadovauja radikalūs bepročiai“ ir pasakė svarstąs sprendimą dėl jos ateities.
Toks humanitarinę pagalbą užsienyje teikiančios pagalbos agentūros puolimas atveria reikšmingą naują frontą D. Trumpui siekiant suteikti E. Muskui beprecedentės galios iš esmės pertvarkyti vyriausybės žinybas ir kovoti su, jųdviejų teigimu, perteklinėmis valdžios išlaidomis ir kontrole.
„USAID yra nusikalstama organizacija“, – savo platformoje „X“ rašė korporacijų „Tesla“ ir „SpaceX“ savininkas bei galingiausias prezidento rėmėjas E. Muskas, atsakydamas į vaizdo įrašą, kuriame USAID kaltinama ryšiais su „slaptu CŽA tinklu“ bei „interneto cenzūra“.
Kitame įraše E. Muskas šią poziciją tęsė ir, nepateikdamas jokių įrodymų, savo 215 milijonų sekėjų platformoje „X“ paklausė: „Ar žinote, kad USAID, naudodama JŪSŲ mokesčių dolerius, finansavo biologinių ginklų, įskaitant milijonus žmonių pražudžiusį COVID-19, tyrimus?“
Jis šių kaltinimų, kuriuos pirmesnės administracijos pareigūnai siejo su rusų dezinformacijos kampanija, nepaaiškino.
Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros agentūrai „vadovauja krūva radikalių bepročių ir mes juos išvarysime... o tada spręsime (dėl jos ateities)“, – sekmadienį pasakė D. Trumpas, šio savo teiginio nekonkretizuodamas.
Jis pabrėžė remiąs E. Muską ir sekmadienį vakare reporteriams pasakė, kad mano, jog šiam milijardieriui „puikiai sekasi dirbti“, nors jiedu ir nesutaria kiekvienu klausimu.
„Jis tikrai moka taupyti. Kartais dėl to nesutariame arba nesiimame tokių veiksmų, kokių nori imtis jis... jis sumanus vyrukas. Labai sumanus. Ir jam labai patinka karpyti mūsų federalinės valdžios biudžetą“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas jau yra trims mėnesiams įšaldęs visos pagalbos finansavimą ir nors paskiau leido toliau teikti pagalbą maistu ir kitokią humanitarinę pagalbą, ją teikiančių darbuotojų teigimu, tikrai nėra aišku, ar jų organizacija galės tęsti veiklą kaip nepriklausoma agentūra.
USAID yra nepriklausoma Kongreso sprendimu įsteigta agentūra ir valdo 42,8 mlrd. JAV dolerių biudžetą, skirtą visame pasaulyje teikti humanitarinę pagalbą bei pagalbą vykdant plėtrą.
Trumpas: derybos su Ukraina ir Rusija sekasi gana gerai
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Ukraina ir Rusija sekasi neblogai, jam siekiant užbaigti didžiausią per pastaruosius dešimtmečius karą Europoje.
„Turime reikalų su Ukraina ir Rusija. Esame numatę susitikimus ir derybas su įvairiomis šalimis, įskaitant Ukrainą ir Rusiją. Ir manau, kad šios diskusijos iš tikrųjų vyksta gana gerai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
Per 2024 metų rinkimų kampaniją D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje ir negailėjo kritikos ankstesnio prezidento Joe Bideno administracijai už tai, kad milijardai JAV mokesčių mokėtojų dolerių buvo skiriami karinei ir ekonominei pagalbai Kyjivui, siekiant padėti ukrainiečiams kovoti su Rusijos invazija.
Nerami naktis Rusijoje: miestus sudrebino sprogimų serijos
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Volgogrado srityje buvo surengtas masinis dronų reidas, rašo UNIAN.
Internete po atakos pasklido dešimtys vaizdo įrašų, kuriuose buvo užfiksuota dronų ataka ir priešlėktuvinės gynybos darbas.
Skelbiama, kad po sprogimų daugelyje miesto rajonų dingo elektra, gyventojai turėjo problemų su ryšiu.
Gali būti, kad nukentėjo antrai pagal dydį Rusijos naftos bendrovei „Lukoil“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla.
Naktį prie Astrachanės taip pat griaudėjo sprogimai. Dronai atakavo dujų perdirbimo gamyklą, joje kilo gaisras.
Socialiniuose tinkluose rašoma, kad bepiločiai orlaiviai smogė trims Astrachanės dujų perdirbimo gamyklos blokams, jos veikla sustabdyta. Taip pat buvo atakuotas dujotiekis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas sako mainais už tolesnę pagalbą sieksiantis iš Ukrainos gauti retųjų iškasenų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.
„Siekiame sudaryti sandorį su Ukraina, pagal kurį ji užtikrintų tai, ką mes jai suteikiame, savo retosiomis iškasenomis ir kitais dalykais“, – sakė D. Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su žurnalistais.
Per 2024 metų rinkimų kampaniją D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje ir negailėjo kritikos ankstesnio prezidento Joe Bideno administracijai už tai, kad milijardai JAV mokesčių mokėtojų dolerių buvo skiriami karinei ir ekonominei pagalbai Kyjivui, siekiant padėti ukrainiečiams kovoti su Rusijos invazija.