Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:00 | Danija Ukrainai dovanos žieminių uniformų
Danija padovanos Ukrainos kariuomenei žieminių uniformų ir drabužių, po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu pranešė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas, rašo UNIAN.
„Esame dėkingi ir labai vertiname šią pagalbą. Vertiname tai kaip partnerystę ir draugiškus, šiltus mūsų šalių santykius. Noriu padėkoti už paramą ir tokį greitą atsaką“, – Danijos ministrui dėkojo V. Zelenskis.
J. Kofodas pareiškė, kad Danija ir toliau rems Ukrainos nepriklausomybę.
23:36 | Zelenskis: į Zaporižios AE buvo žadėta įleisti žurnalistus, bet pažadas neištesėtas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad okupantai bando TATENA misiją Zaporižios atominėje elektrinėje paversti bevaise ekskursija po elektrinę, rašo UNIAN.
„Šiandien TATENA misija atvyko į Zaporižios AE. Gerai, kad tai įvyko, pats faktas, nepaisant visų Rusijos kariškių provokacijų ir ciniško Energodaro bei elektrinės teritorijos apšaudymo. Ukraina padarė viską, kad ši misija įvyktų. Tačiau blogai yra tai, kad okupantai šią TATENA misiją, kuri iš tiesų yra būtina, bando paversti bevaise ekskursija po elektrinę. Tikiu, kad tam bus užkirstas kelias“, – savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius kalba V. Zelenskis.
Anot jo, svarbiausia, kad misijos atstovai yra nusiteikę padaryti objektyvias išvadas, nepaisant to, kad Rusija apšaudo teritoriją ir čia laiko savo karius bei ginkluotę.
„Tai yra grasinimų priežastys. Turime aiškių įrodymų, kad Rusija padarė labai daug ciniškų dalykų, siekdama apgauti misiją, be kita ko, įbaugino Energodaro gyventojus. Okupantai privertė žmones meluoti TATENA atstovams...“ – sako V. Zelenskis.
Ukrainos prezidento teigimu, per susitikimą su TATENA misija buvo sutarta, kad komandą į elektrinę lydės Ukrainos ir užsienio žiniasklaidos atstovai.
„Nepriklausomi žurnalistai. Kad pasaulis pamatytų tiesą. Kad pamatytumėte, kas vyksta iš tikrųjų. Deja, tai nebuvo padaryta. Nors buvo pažadėta. Deja, okupantai neįsileido žurnalistų, bet suorganizavo savo propagandistų minią. Deja, TATENA atstovai neapsaugojo nepriklausomos žiniasklaidos atstovų (teisių – aut. past.)“ – teigia V. Zelenskis.
Anot jo, dabar svarbiausia nešališkos ekspertų išvados ir elektrinės bei jos teritorijos demilitarizavimas.
23:19 | Stambule ant seklumos užplaukė Ukrainos grūdus gabenantis laivas
Ukrainos grūdus gabenantis laivas Turkijos Bosforo sąsiauryje užplaukė ant seklumos, praneša Stambulo gubernatoriaus biuras, rašo „Sky news“. Pranešama, kad laivas sustabdė laivybą per Stambulą.
Ant seklumos užplaukęs laivas yra 173 metrų ilgio „Lady Zehma“. Laivas gabeno tris tūkst. tonų kukurūzų. Pranešama, kad ant seklumos laivas užplaukė sugedus vairui.
Anot biuro, laisvas saugiai įvirtintas, incidento metu niekas nenukentėjo.
22:58 | Ukraina: rusai nedaro pažangos Donecko puolime
Ukrainos kariuomenė teigia, kad padėtis rytiniame Donecko regione beveik nepasikeitė. Rusijos pajėgos jau kelias savaites bando užimti naujas teritorijas, rašo CNN.
Vienas iš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino deklaruotų tikslų – užimti visus Luhansko ir Donecko regionus. Vis dėlto ukrainiečiai vis dar tebekontroliuoja daugiau nei trečdalį Donecko.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad rusai vėl bandė pulti keliomis kryptimis – Slovjansko, Bachmuto ir Avdijivkos. Anot ukrainiečių, kiekvienu atveju pasistūmėti į priekį rusams nepavyko ir jie turėjo pasitraukti.
22:46 | Johnsonas: iš Rusijos karo prieš Ukrainą išeis kai kas teigiamo
Rusijos karas prieš Ukrainą sumažins Vakarų priklausomybę nuo Rusijos energijos, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, praneša „Voice of America“.
„Manau, kad iš šios katastrofos, iš Putino karo, išeis kažkas teigiamo, nes Europa atsisakys rusiškų angliavandenilių“, – kalbėjo jis.
„Mes nebebūsime pažeidžiami šantažu, o namuose gerokai paspartinsime seniai pribrendusias reformas ir žingsnius energetinės nepriklausomybės link, visų pirma atitaisydami žalą, padarytą mūsų branduolinei pramonei“, – teigė JK premjeras.
22:26 | Podoliakas: visas okupuotas teritorijas išlaisvinsime „bet kokiomis priemonėmis“
Visas Rusijos laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Krymą, ukrainiečiai išlaisvins „bet kokiomis priemonėmis“, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michaylo Podoliakas, rašo UNIAN.
„Turime vykdyti kontrspecialiąją operaciją, kuri leis Rusijai iš esmės pertvarkyti savo politinę sistemą ir Rusijoje prasidės revoliucinis procesas... Visas okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Krymo pusiasalį, bet kokiomis priemonėmis išlaisvins Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Mes ten nuvyksime ir sunaikinsime tiek rusiškos įrangos ir žmonių, kiek reikia okupacijai užbaigti“, – kalbėjo jis.
Anot jo, vietoje situaciją spręs HIMARS, haubicos ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Ukraina pirmadienį pranešė pradėjusi kontrpuolimą šalies pietuose.
21:59 | Macronas gina dialogą su Rusija, ragina užbaigti karą Ukrainoje derybomis
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo politiką palaikyti dialogą su Rusija, nepaisant Maskvos surengtos invazijos į kaimyninę šalį.
E. Macronas pabrėžė, kad Turkija neturėtų būti vienintelė su Kremliumi besikalbanti galingoji valstybė ir kad jau reikėtų ruoštis galimybei užbaigti konfliktą taikos derybomis.
Prancūzų lyderis nuo karo pradžios vasario pabaigoje daugelį kartų kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu; paskutinis jųdviejų pokalbis įvyko po ilgos pertraukos rugpjūčio 19 dieną.
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kurio santykiai su E. Macronu yra pašliję, aktyviai siekia atlikti tarpininko vaidmenį. Pastaraisiais mėnesiais R. T. Erdoganas asmeniškai susitiko tiek su V. Putinu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Kas nori, kad Turkija būtų vienintelė pasaulio galybė, toliau besikalbanti su Rusija?“ – per Eliziejaus rūmuose vykusį Prancūzijos ambasadorių susitikimą retoriškai klausė E. Macronas.
„Negalime pasiduoti jokiai netikros moralės formai, kuri mus paliktų bejėgius“, – pabrėžė jis.
„Diplomato darbas – kalbėtis su visais, ypač su žmonėmis, su kuriais nesutariame. Todėl ir toliau tai darysime, derindami veiksmus su savo sąjungininkais“, – pridūrė prezidentas.
Pasak E. Macrono, pasaulio galingosios valstybės jau dabar turėtų ruoštis „derybomis siekti taikos“, kad būtų nutrauktas daugiau nei pusmetį besitęsiantis konfliktas. Vis tik prezidentas pabrėžė, kad dėl potencialaus dialogo laiko ir sąlygų turėtų spręsti pats Kyjivas.
„Turime ruoštis ilgam karui. Turime vengti eskalacijos ir ruoštis taikai, – kalbėjo E. Macronas. – Ruoštis taikai reiškia kalbėtis su visomis šalimis, įskaitant Rusiją – tą dariau prieš kelias dienas ir darysiu vėl.“
Pasak prezidento, jo siūloma taika nebūtų pasiekta sąlygomis, „su kuriomis būtų susidūrusi Ukraina, jeigu būtume ją palikę likimo valiai“.
Pasak E. Macrono, Vakarų šalių – be kita ko, ir Prancūzijos – karinė pagalba Ukrainai, leido jai atlaikyti Rusijos invaziją daug veiksmingiau, nei prognozavo daugelis ekspertų ir pati Maskva.
„Mes nedalyvaujame kare, mes to nenorime“, – sakė E. Macronas, pakartodamas argumentą, kuriuo rėmėsi nuo pirmųjų karo dienų.
„Tačiau negalime leisti Rusijai laimėti šio karo karinėmis priemonėmis – užimant teritoriją ir kartu parodant, kad tarptautinė santvarka ir mūsų vertybės pralaimėjo agresijos akivaizdoje.“
Eliziejaus rūmų šeimininkas perspėjo, kad Europa turi išlikti vieninga, ir pažymėjo, jog tam tikros šalys ragina laikytis karingesnės pozicijos arba svarsto vienašališkas priemones.
„Negalime leisti, kad šis karas suskaldytų Europą. Europos vienybė yra svarbiausia. Europos padalijimas buvo vienas iš Rusijos karo tikslų“, – kalbėjo E. Macronas.
21:34 | Ukrainiečiai prievarta perkeliami į Rusiją
Rusijos pajėgos prievarta perkelia ukrainiečius į Rusiją, rodo žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaita, rašo „Sky news“. Organizacija nustatė, kad civiliai prieš savo valią buvo perkeliami į Rusiją arba jos kontroliuojamas teritorijas Ukrainoje.
Anot organizacijos vyresniojo krizių ir konfliktų tyrėjo Belkiso Wille, civiliams neturi būti taikoma prievarta.
„Human Rights Watch“ apklausė 54 asmenis, kurie išvyko į Rusiją arba turėjo į ją perkeltų artimųjų. Nustatyta, kad daugiausiai ukrainiečių į Rusiją perkelta iš Mariupolio, keli buvo perkelti iš Charkivo srities.
21:02 | Rusų nuostoliai pietuose
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai per naktį likvidavo daugiau nei 30 rusų okupantų pietuose, praneša Pietų operatyvinės vadovybės atstovas Vladyslavas Nazarovas, rašo UNIAN.
Anot jo, ukrainiečiai apšaudė tris rusų kontrolės punktus, radiolokacinę stotį, du rajonus, kuriuose buvo sutelkta rusų karinė įranga, ginklai.
„Iš viso per naktį priešas patyrė 33 rašistų, keturių tankų T-72, trijų haubicų Msta-B, keturių šarvuotos technikos vienetų ir dar vieno amunicijos sandėlio Baštanskio rajone nuostolius“, – cituojamas V. Nazarovas.
Anot jo, ukrainiečių daliniai taip pat užkirto kelią okupantų bandymui įrengti naują pontoninę perėją netoli Darivkos.
20:24 | Latvijos gynybos ministras: Rusija turi pralaimėti karą, gydantis nuo imperializmo
Rusijai būtų sveika pralaimėti karą Ukrainai, kad jos žmonės galėtų pažvelgti į pasaulį kitomis – ne imperialistinėmis – akimis, sako Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.
„Kaip buvęs politologas, asmeniškai manau, kad Rusijos žmonės turi pralaimėti šį karą, jiems būtų sveika pralaimėti karą, kad galėtų pažiūrėti į pasaulį kitomis akimis. Tai nebus jų orumo pralaimėjimas (...). Norėčiau, kad rusų tauta išmoktų pralaimėti neprarandant orumo, mes galime padėti“, – Lietuvoje surengtame Laisvosios Rusijos kongrese ketvirtadienį sakė A. Pabrikas.
Diskusijoje, pavadintoje „Karas Ukrainoje: paskutinis Rusijos imperijos karas?“, apie galimybes Rusijai atsikratyti imperialistinio mentaliteto taip pat kalbėjo Lietuvos, Lenkijos Vyriausybių atstovai Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis), Mantas Adomėnas, buvęs Estijos prezidentas Toomas Ilvesas, Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komisijos vadovas Thomas Tugendhatas (Tomas Tugenhatas).
A. Pabrikas tvirtino tikintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pažymės „imperinių karų pabaigą“, primindamas, kad buvusios imperijos – Didžioji Britanija, Prancūzija, imperija siekusi tapti Vokietija – taip pat turėjo daugybę metų kovoti už tai, kad pasikeistų žmonių mentalitetas.
Anot jo, apie naują demokratinį Rusijos etapą kai kurie ekspertai kalbėjo žlugus Sovietų Sąjungai.
„Bet taip neatsitiko, XXI amžiuje mes susiduriame su tuo, Matome, kad egzistuoja koncentracijos lageriai, visiškai ignoruojamos tarptautinės teisės, matome, kaip elgiamasi su belaisviais, Ukrainos kariais. Matome civilių deportacijas, prievartavimus, matome kapus“, – sakė jis.
Ministras priminė, kad Baltijos šalys, Lenkija, Suomija patyrė tokią pat Rusijos agresiją ir ši atmintis yra gyva, o kiekvienas karas „atveda prie pagirių“ vertinant praeitį.
„Vienintelė mūsų viltis – kad Rusijos žmonės pakeis savo mentalitetą, nesistengs plėstis už sienų, bet įžvelgs savo pačios šalies didybę. Tai įmanoma, galite sukurti demokratiją, ekonomiką, daryti viską, ką norite, ir nebūtina to daryti kitų, kitų teritorijų sąskaita“, – kalbėjo jis.
Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos užsienio reikalų viceministras P. Jablonskis lygino dabartinę Rusiją su nacistine Vokietija, kuri po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė, atsikratė imperialistinio mentaliteto ir tapo viena stipriausių pasaulio ekonomikų pasaulyje.
„Būtent todėl, kad jie pralaimėjo karą, jie buvo nugalėti, jie turėjo keistis, nebuvo kito kelio. Būtent todėl ir kalbame apie Rusijos imperiją, kuri ji niekada nebuvo nugalėta, buvo daug kovų viduje, po kurių keitėsi valdžios, bet ji niekada neatsisakė būti imperija, niekada neatsikratė savo aspiracijų tarpti, augti“, – kalbėjo jis.
Buvęs Estijos vadovas T. Ilvesas atkreipė dėmesį, kad Vakarų valstybėse apstu pastangų ieškoti užtarimo Rusijai net ir karinės agresijos akivaizdoje, svarstymų, kad Ukraina turėtų atsisakyti teritorijų vardan taikos.
Jis taip pat tai lygino su Antrojo pasaulinio karo pradžia, kuomet nacistinei Vokietijai buvo leista pasiimti vienas po kitų teritorijų.
„Negalime nutraukti sankcijų – jie turi pajusti pasekmes, taip pat, kaip fašistinė Vokietija po Antrojo pasaulinio karo. Jokios sankcijos nebus atšauktos, kol nebus pasirašytas realus susitarimas dėl Ukrainos atkūrimo ir reparacijų (...). Kad Rusija niekada daugiau nesielgtų, kaip imperija, Rusija turi sumokėti už status quo atkūrimą ir fiziškai – pinigais, už tą, ką jie padarė Ukrainoje“, – kalbėjo buvęs Estijos prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė karinio tribunolo Niurnberge būtinybę už Rusijos politinės ir karinės vadovybės nusikaltimus – tik tuomet, pasak jo, galima bandyti atkurti santykius su Rusija.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas taip pat akcentavo, jog Rusiją karą prieš Ukrainą pradėjo ne dėl strateginių, o dėl „ideologinių ir kolonijinių“ tikslų. Iki tol, anot jo, Rusija jau ne kartą demonstravo siekį uzurpuoti kitas tautas ir paversti juos „antrarūšiais piliečiais“.
„Jei Rusija pamatys kitas teritorijas, kurias gali aneksuoti, tai taps tolesnės agresijos taikiniu. Tad ukrainiečiai turi būtinai laimėti. Antroji sąlyga priklauso nuo mūsų – nuo laisvo, Vakarų pasaulio. Mes turime užtikrinti nepertraukiamą pagalbą, politinę pagalbą“, – pabrėžė M. Adomėnas.
Jis teigė, jog ir šiuo metu svarstomas rusų vizų ribojimo klausimas, energetinės priklausomybės nuo Rusijos atsisakymas skirtas „ne kam nors pamokyti, bet dėl to, kad užtikrintumėme savo saugumą“.
JK Bendruomenių rūmų narys T. Tugendhatas priminė, kad praeityje kalbėta apie tai, kad Rusija taps arba Europos, arba Kinijos sąjungininke.
„Putinas žingsniuoja link Kinijos, o ne link laisvo pasaulio, o tai gali būti ir grėsmė pačiai Rusijai“, – sakė jis.
„Šis karas, tikėkimės, paskutinis imperialistinis Rusijos karas gali tapti pabaiga tos formos tironijos, kuria stebėjome pastarąjį šimtmetį. Vienos iš paskutinių represijų – Baltijos valstybėse, Baltarusijoje, Sakartvele. Gali būti, tai taps šio smurto pabaiga, o demokratija į Rusiją ateis“, – vylėsi politikas.
19:55 | Ukraina: Rusija tikisi atnaujinti puolimą Donbase ir Zaporižios regione
Rusijos pajėgos tikisi atnaujinti puolimą Donbase ir Zaporižios regione, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas, rašo UNIAN.
Anot jo, rusai persigrupuoja ir į Donbasą bei Zaporižios sritį perkelia papildomas pajėgas, kad galėtų atnaujinti puolimą.
„Rytuose priešas pergrupuoja Centrinės karinės apygardos karius nuo Luhansko-Donecko iki Kurachovo krypties, kad sutelktų savo pajėgas. Atgavęs kovinį veiksmingumą, priešas įvedė po vieną bataliono taktinę grupę Slovjansko ir Mykolajivo kryptimis“, – sako jis.
O. Hromovo teigimu, Rusija perkėlė dvi taktines grupes iš Belgorodo srities į Orechovo miestą Zaporižios srityje. Tokie Rusijos vadovybės veiksmai, jo vertinimu, gali reikšti planus atnaujinti puolimą Donbase.
V. Hromovas taip pat pranešė, kad rusai pakeitė Donecko srities užėmimo terminą. Dabar administracinę srities liniją pasiekti Rusija planuoja iki rugsėjo 15-osios.
19:34 | Dalis TATENA specialistų pasiliks Zaporižios AE
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pareiškė, kad šios JT agentūros ekspertai „pasiliks“ Pietų Ukrainoje esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje po ketvirtadienį įvykusio vizito šioje jėgainėje.
R. Grossi vadovavo inspektorių grupei apžiūrint Rusijos užimtą AE, kuri pastarosiomis dienomis buvo dažnai apšaudoma. Šios kautynės sukėlė nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
„Šiandien pasiekėme kai ką labai svarbaus, o svarbiausia, kad TATENA lieka čia. Tegul pasaulis žino, kad TATENA lieka Zaporižioje“, – sakė agentūros vadovas vaizdo įraše, po inspekcijos paskelbtame rusų naujienų agentūros „RIA Novosti“.
Grįžęs į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją jis žurnalistams sakė: „Akivaizdu, kad jėgainė ir jos fizinis vientisumas buvo kelis kartus pažeisti.“
Pasak R. Grossi, dalis TATENA komandos liks Zaporižioje „iki sekmadienio arba pirmadienio“, kad toliau vertintų pažeidimus, tačiau nenurodė dirbsiančių specialistų skaičiaus.
Inspekcijos metu „per šias kelias valandas mums pavyko surinkti daug informacijos. Pagrindinius dalykus, kuriuos man reikėjo pamatyti, aš pamačiau, o jūsų paaiškinimai buvo labai aiškūs“, – minėtame vaizdo įraše kalbėjo R. Grossi.
Jis taip pat gyrė elektrinės darbuotojus ir vadovus, kurie „profesionaliai tęsia savo darbą“, nepaisydami „labai sudėtingų aplinkybių“.
Rusų naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, R. Grossi ir dalis jo komandos iš elektrinės išvyko ketvirtadienio popietę keturiais iš devynių automobilių, kuriais atvyko TATENA misija.
Pastarąsias savaites Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – ne kartą buvo apšaudoma. Kyjivas ir Maskva dėl šių atakų kaltina vienas kitą.
19:14 | Putinas Kaliningrado moksleiviams: Rusijos tikslas Ukrainoje yra likviduoti „antirusišką anklavą“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad „specialiosios karinės operacijos“ tikslas yra likviduoti Ukrainos teritorijoje neva kuriamą „antirusišką anklavą“.
Apie tai jis kalbėjo su moksleiviais Kaliningrade, rašo „Interfax“.
„Dabartinės Ukrainos teritorijoje pradėjo kurtis antirusiškas anklavas, kuris kelia grėsmę mūsų šaliai“, – pareiškė V. Putinas ir pridūrė, kad Ukrainoje kariaujantys rusai neva gina Rusiją.
V. Putinas Kaliningrado moksleiviams taip pat pareiškė, kad ne Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, bet neva prieš Rusiją buvo pradėtas karas, „trukęs aštuonerius metus“. Todėl, V. Putino įsitikinimu, dabar esą Rusija siekia sustabdyti šį karą.
Iš V. Putino lūpų Kaliningrado moksleiviams nuskambėję žodžiai yra jau seniai girdimas Kremliaus propagandos naratyvas. Rusija nuo karo pradžios savo agresiją atsisako vadinti tikruoju vardu ir teigia, kad tai yra „specialioji karinė operacija“, kurios tikslas, be kita ko, taip pat yra demilitarizuoti bei denacifikuoti Ukrainą.
Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24-ąją, iki šiol apšaudo ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Dėl Rusijos agresijos žuvo ar be namų liko daugybė ukrainiečių, stipriai apgriauti ištisi Ukrainos miestai.
Reaguodamos į kruviną Rusijos kariuomenės agresiją, Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda šiai šaliai sankcijas. Tuo tarpu Kyjivui siunčiamas palaikymas, humanitarinė ir karinė pagalba.
Dar šios savaitės pradžioje Ukraina pranešė, kad pradėjo kontrpuolimą šalies pietuose. Juo siekiama išlaisvinti laikinai rusų užimtą antrą pagal dydį Ukrainos miestą Chersoną. Oficialiai Ukraina apie pasiekimus pietuose kol kas komentuoja nedaug, tačiau CNN šaltiniai dar pirmadienį pranešė, jog Ukrainai pavyko atkovoti keturis kaimus netoli Chersono.
18:30 | Rusija ir Baltarusija prie sienos su Ukraina ketina rengti pratybas, skelbia ukrainiečiai
Prie sienos su Ukraina Baltarusija kartu su Rusija ir kitomis Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai priklausančiomis šalimis ketina surengti karines pratybas, sako Ukrainos Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas, rašo UNIAN.
Anot jo, pratybos turėtų vykti rugsėjo 8–14 d.
„Vadovybės ir štabo pratybų planas – išlaisvinti dalį prarastos imituojamos šalies teritorijos. Gali būti, kad vadinamoji „prarastoji teritorija“ – tai pasienio regionai Žytomyro, Voluinės ir Rivnės srityse“, – informavo jis.
Anot jo, tikėtina, kad pratybose daugiausia dėmesio bus skiriama manevrinei gynybai ir kontrpuolimui. Manoma, kas iš Baltarusijos kariuomenės pratybose dalyvaus tam tikri vadovybės organai, kariuomenės padaliniai ir Baltarusijos Respublikos Vakarų operatyvinės vadavietės valdymo padaliniai.
O. Hromovo teigimu, Rusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos arba Baltarusijos karių įsiveržimo į Ukrainą grėsmė šiuo metu nėra didelė.
17:55 | Ukraina: rusai pakeitė Donecko srities užėmimo terminą
Rusijos pajėgos pakeitė Donecko srities užėmimo terminą. Dabar administracines sienas jie pasiekti planuoja iki rugsėjo 15-osios, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas, rašo UNIAN.
Anot jo, okupantai užėmė Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo sričių rajonus bei bando sudaryti sąlygas atnaujinti puolimą.
„Rusijos okupacinės pajėgos dar kartą koreguoja savo planus ir veiksmus pagal Vladimiro Putino įsakymą iki rugsėjo 15 d. pasiekti Donecko srities administracines sienas“, – sakoma pareiškime.
17:39 | Ministras: Ukraina negali užtikrinti TATENA misijos saugumo
Ukraina negali užtikrinti saugumo JT inspektorių komandai Zaporižios atominėje elektrinėje, pareiškė šalies energetikos ministras Hermanas Haluščenka, rašo CNN.
Ministras pareiškė, kad TATENA generaliniam direktoriui Rafaeliui Grossi pasakė, jog už saugumą elektrinėje atsako jie patys. Anot ministro, R. Grossi atrodė tai suvokęs.
„Ukraina įvykdė visus tarptautinius įsipareigojimus ir suteikė visas galimybes šiai misijai atvykti“, – teigė H. Haluščenka.
Jis taip pat sakė supratęs, kad TATENA misija yra sudariusi „tam tikrą saugumo susitarimą su rusais“.
17:25 | Putinas atvyko į Kaliningradą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ketvirtadienį atskrido į Kaliningradą, rašo „Medusa“.
Kremliaus teigimu, čia V. Putinas atvyko darbo reikalais ir planuoja surengti atvirą pamoką „Pokalbiai apie svarbius dalykus“ su įvairių olimpiadų ir konkursų nugalėtojais.
Pranešama, kad nuo rugsėjo 1-osios rusų mokyklose bus rengiami užklasiniai užsiėmimai, kurių metu taip pat bus kalbamasi apie „tai, kas svarbu“. Be kita ko, moksleiviams turėtų būti pasakojama apie rusų „didvyrius“ karius ir vadinamąją „specialiąją operaciją“.
16:56 | Landsbergis: rusai nuo karo pradžios Lietuvos sieną kirto 130 tūkst. kartų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos piliečiai 130 tūkst. kartų kirto Lietuvos sieną nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį.
„Lietuvos sieną nuo karo pradžios su rusišku pasu ir Šengeno viza kirto daugiau nei 130 tūkst. Rusijos piliečių. Tai yra kirtimų buvo, žmonių galėjo būti ir mažiau, jei pilietis kirto sieną ne vieną kartą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Europos Sąjungai (ES) sutariant panaikinti supaprastintą vizų režimą rusams, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos atstovai kitą savaitę turėtų pradėti tartis, kaip galima būtų įgyvendinti regioninį sprendimą neįsileisti dalies Rusijos piliečių, turinčių šias vizas.
„Ateinančią savaitę bus pirmieji susitikimai penkių valstybių, tikimės rasti bendrą sutarimą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Gali būti ir papildomi klausimai kertantiesiems sieną, gali būti ir išankstinis įspėjimas, informuojant, kokios keleivių grupės bus praleidžiamos: humanitariniais pagrindais gavę vizas, diplomatai“, – pridūrė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, iš viso šiuo metu rusai turi 12 mln. galiojančių Šengeno vizų.
Kalbėdamas apie panaikintą supaprastintą vizų režimą rusams, G. Landsbergis teigė, jog tai ne tik pabrangins vizas ir ištęs jų išdavimo terminus, bet leis konsulams „labai atidžiai tikrinti papildomais klausimais tuos žmones, kurie kreipsis“.
Planai riboti rusų turistus Europoje – naujausias Bendrijos narių bandymas priversti Rusiją nutraukti daugiau nei pusmetį trunkantį karą Ukrainoje.
16:08 | Vengrija yra Kinijos ir Rusijos „Trojos arklys“ Europoje – Politico
„Politico“ pažymima, kad faktiškai visos Europos šalys siunčia ginkluotę Ukrainai, šiai vykdant svarbų kontrpuolimą šalies pietuose. Tačiau tai nėra Vengrija, kuri netgi uždraudė ginkluotės transportavimą per savo teritoriją. Šalies premjeras Viktoras Orbanas taip pat tikino, kad Vakarų pagalba tariamai tik pratęsia konflikto trukmę.
Europos šalių lyderiai pažymi, kad Kyjivas turės pats nuspręsti, kada ateis laikas taikos deryboms su Rusija. Tuo metu V. Orbanas siūlo skubiau sėsti už derybų stalo ir „surasti gerą taikos pasiūlymą“.
Vengrija, nors ir prisijungė prie sankcijų Rusijai, tačiau nuolat reikalauja jų švelninimo. Šalies valdininkai važinėja į Maskvą, kad susitartų dėl papildomo dujų tiekimo, kol Ukrainoje vyksta mūšiai dėl valstybingumo išsaugojimo.
Neįvardintas „Politico“ Centrinės Europos šalies politikas patvirtino, kad Vengrija ir toliau priešinasi tam tikroms Europos iniciatyvoms padėti Ukrainai.
Tokia vengrų pozicija Europoje vis labiau kelia nerimą dėl to, kad Vengrija gali sutrikdyti ir taip trapią Vakarų vienybę. Buvęs vengrų pasiuntinys NATO ir JAV Andrasas Simoni pripažino, kad dabartinė Vengrijos pozicija yra jau net nebe „šiaip nemalonus dalykas“, o „rimtai grėsmė“.
„Manau, kad NATO ar Europos Sąjunga to rimtai nevertina. Ir aš manau, kad tai yra klaida, – cituojamas buvęs diplomatas. – Orbanui nusispjauti ant Ukrainos“.
Ekspertai pažymi, kad Vengrija dabar pati vysto savo imperinę politiką aplinkinių šalių atžvilgiu, o V. Orbanui reikia finansuoti jo valdžią leidžiančias išlaikyti socialines programas – Europos saugumo sąskaita.
„Politico“ kalbintas neįvardintas politikas pažymėjo, kad vengrų elgesys yra kaip „Rusijos ir Kinijos Trojos arklys“.
15:10 | HRW: Rusijos pajėgos „per prievartą perkelia“ civilius iš Ukrainos
Rusijos pajėgos į savo kontroliuojamas teritorijas per prievartą perkelia Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant bėgančius nuo karo veiksmų, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) ataskaitoje.
Priverstinis perkėlimas „yra rimtas karo įstatymų pažeidimas, prilygstantis karo nusikaltimams ir galimam nusikaltimui žmoniškumui“, teigia teises ginanti organizacija.
„Human Rights Watch“ apklausė 54 žmones, kurie buvo perkelti į Rusiją arba pažinojo tokių žmonių. Kai kurie iš jų taip pat padėjo ukrainiečiams, bandantiems išvykti iš Rusijos po to, kai Maskvos pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.
Dauguma šių per prievartą perkeltų žmonių bėgo iš Mariupolio uostamiesčio, kuris prieš jį užimant Rusijos kariuomenei patyrė ilgalaikę apgultį ir intensyvų apšaudymą.
Kiti buvo vežami iš Charkivo regiono rytinėje Ukrainoje.
„Žinoma, jei būtume galėję, būtume pasinaudoję galimybe išvykti į Ukrainą, – HRW sakė viena iš Mariupolio perkelta moteris.- Bet mes neturėjome jokio pasirinkimo, jokios galimybės vykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas.“
„Ukrainos civiliams neturėjo būti palikta kito pasirinkimo, kaip tik vykti į Rusiją“, – sakė vienas iš ataskaitos autorių „Human Rights Watch“ vyresnysis krizių ir konfliktų tyrėjas Belkis Wille (Belkis Vil).
Ataskaitoje teigiama, kad pakeliui daugeliui civilių buvo taikoma privaloma saugumo patikra, vadinamas „filtravimas“, kurio metu buvo surenkami jų biometriniai duomenys ir pirštų antspaudai, atliekama kūno apžiūra ir tikrinami asmeniniai daiktai.
Pasak B. Wille, nė vienam saugaus prieglobsčio ieškančiam asmeniui negali būti vykdoma prievartinė jį žeminanti patikra.
Vienas vyras iš Mariupolio HRW pasakojo, kad po to, kai jį ir dar dešimtis Mariupolio gyventojų sulaikė Rusijos kariai, jie dvi savaites buvo laikomi kaimo mokyklos pastate antisanitarinėmis sąlygomis, o vėliau perėjo patikros procedūrą.
„Jautėmės kaip įkaitai“, – pasakojo jis.
„Human Rights Watch“ teigimu, toks filtravimo procesas, savo apimtimi ir sistematiškumu nukreiptas prieš Ukrainos piliečius, yra „baudžiamojo ir piktnaudžiaujamojo“ pobūdžio.
Jis neturi „jokio teisinio pagrindo“ ir yra „akivaizdus teisės į privatumą pažeidimas“, nurodė NVO.
HRW liepos 5 dieną išsiuntė Rusijos pareigūnams savo ataskaitos išvadas ir uždavė keletą su ja susijusių klausimų, tačiau iki šiol atsakymo į juos nesulaukė.
„Reikia nedelsiant nutraukti žmonių gabenimą į Rusijos okupuotas teritorijas ir toliau į Rusijos gilumą be jų sutikimo“, – sakė B. Wille.
15:01 | Ukrainos Charkive nuo karo pradžios apgadinta dešimtys švietimo įstaigų – NVO
Ukrainoje ketvirtadienį prasideda nauji mokslo metai, tačiau karo draskomos šalies antrajame pagal gyventojų skaičių mieste Charkive per Rusijos pajėgų apšaudymą apgadinta jau dešimtys švietimo įstaigų, pranešė viena britų labdaros organizacija.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Centre for Information Resilience“ (CIR) nurodė, kad 41 įstaiga buvo „iš dalies arba visiškai sunaikinta“ mieste, „beveik nuolat“ apšaudomame nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.
Ukrainos šiaurės rytuose, vos už 50 km nuo Rusijos sienos, esančiam Charkivui pavyko atremti Maskvos pajėgų pastangas užimti šį miestą, kur prieš karą gyveno 1,4 mln. žmonių.
Nuo konflikto pradžios jis smarkiai bombarduojamas, o šimtai gyventojų žuvo, nurodo pareigūnai.
CIR ataskaitoje švietimo įstaigų apšaudymas vadinamas „tikslingu“ ir pabrėžiama, kad tai nėra „beatodariškų atakų prieš civilinę infrastruktūrą šalutinis rezultatas“.
Remiantis ataskaita, tarp bombarduotų įstaigų yra „internatinė mokykla silpnaregiams vaikams, 218 metų senumo universitetinė biblioteka, universitetinis treniruočių baseinas, naudojamas olimpinių atletų, ir beveik 100 metų senumo profesinė mokykla“.
Dėl apšaudymo „blokuojamos galimybės saugiai naudotis specializuota įranga, skirta neįgaliems vaikams, iškilo pavojus nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išlikusioms knygoms, daužomos olimpinės svajonės ir nutraukiamas ugdymas aukštojo išsilavinimo įstaigose, kurios veikė ištisas kartas“.
Pasak Ukrainos pareigūnų, per bombardavimą ir apšaudymą šalyje iš viso apgadinta 2 199 švietimo įstaigos, 225 iš jų yra visiškai sunaikintos.
Per Švietimo ministerijos atliktas apžiūras paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė visų 23 tūkst. mokyklų turi bunkerius, reikalingus norint pradėti kontaktines pamokas. Bunkerių neturinčioms įstaigoms teks mokyti vaikus įvairiomis ryšio priemonėmis.
Charkivo meras Ihoris Terechovas praėjusį mėnesį pranešė, kad dėl nuolatinio apšaudymo visos miesto mokyklos naujus mokslo metus pradės nuotoliniu būdu.
„Tūkstančiai mokinių visame Charkive šiuo metu negali saugiai lavintis, neturi techninės bei specializuotos įrangos ir negali įgyti profesinio mokymo, o to pabaigos vis dar nesimato“, – rašoma CIR ataskaitoje.
14:34 | TATENA ekspertai atvyko į Zaporižios AE
TATENA misija, kurią sudaro Lenkijos, Lietuvos, Kinijos, Prancūzijos ir kitų šalių ekspertai, atvyko į Zaporižios atominės elektrinės teritoriją. JAV ir Rusijos ekspertų šioje delegacijoje nėra.
13:48 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 48 350 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 234 lėktuvus, 205 sraigtasparnius, 1997 tankus, 4345 šarvuočius, 1115 artilerijos pabūklų, 287 raketų sistemas, 15 laivų, 3239 mašinas, 851 bepilotį orlaivį, 153 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 104 specialiosios įrangos vienetus bei 196 sparnuotąsias raketas.
13:13 | Ukraina prieš rusus pasitelkia HARM raketas
Naujausioje savo žvalgybos ataskaitoje Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija teigia, kad rugpjūčio 30–31 dienomis tęsė kontrataką Ukrainos pietuose, ją sustiprindami intensyviais ilgo nuotolio raketų smūgiais į Rusijos karinę vadovybė ir logistikos taškus.
„Ukrainos Gynybos ministerija taip pat paviešino vaizdo medžiagą, kurioje Ukrainos aviacija naudoja didelio greičio priešradarines raketas HARM“, – rašoma ataskaitoje, priduriant, kad šie ginklai yra skirti naikinti priešų radarus.
„Rusija teikia prioritetą stipriai antžeminei oro gynybai. Radarų sistemos, kurios suteikia galimybę [stipriai rusų oro gynybai], yra kritinis pajėgumas Ukrainos veiksmams. Reikšmingas, nuolatinis Rusijos radarų naikinimas HARM‘sais būtų labai svarbus trukdis ir taip komplikuotam Rusijos situacijos suvokimui [karo lauke]“, –priduriama ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 1 September 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) September 1, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/EzSR28cY3k
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/9d6zzhqegk
12:25 | „The Wall Street Journal“: Didysis septynetas parengė skausmingą smūgį Kremliaus naftai
Septintą plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį Didžiojo septyneto (G7) šalių finansų ministrai ketina susitarti ir pristatyti planą, kaip nustatyti ribas rusiškos naftos kainoms, skelbia „The Wall Street Journal“.
Leidinio teigimu, susitarimas dėl maksimalios kainos ribos turėtų įvykti rugsėjo 2 dieną virtualaus susitikimo metu. Spėjama, kad apribotos kainos bus taikomos ne tik naftai, bet ir naftos produktams, įskaitant mazutą – vieną pagrindinių Rusijos eksporto produktų.
Teigiama, kad ministrų plane numatytas draudimas finansuoti ir apdrausti Rusijos naftos transportavimą, jei ji parduodama virš nustatytos kainos ribos. Anot ekspertų grupės „Bruegel“, G7 šalys apdraudžia daugiau nei 90 proc. viso pasaulio laivybos.
Susitarimas, pasak „The Wall Street Journal“ įsigalios gruodį, kai įsigalios ir Europos embargas Rusijos naftai. Pagal planą jis turėtų būti sušvelnintas – bus panaikintas ES draudimas apdrausti naftos transportavimą, tai leistų Europos įmonėms ir toliau teikti finansines Rusijos naftos transportavimo ir pardavimo paslaugas, tačiau tik už nustatytą kainą.
11:51 | JAV apribojo Nvidia ir AMD produkcijos tiekimą Rusijai ir Kinijai
JAV apribojo aukštųjų technologijų mikroschemų eksportą į Rusiją ir Kiniją. „The New York Times“ rašoma, kad „Nvidia“ ir AMD produkcija, kuri naudojama superkompiuteriuose ir žmogaus balso ar veido atpažinimo technologijose bus draudžiama eksportuoti į šias valstybes.
Skelbiama, kad JAV valdžios tikslas yra neleisti tokiems produktams būti panaudotiems kariniams Kinijos ar Rusijos tikslams.
11:19 | Zelenskio kabinetas įvertino puolimo iš Baltarusijos galimybę
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas įvertino galimybę Baltarusijai pulti Ukrainą. Jo teigimu, laikas tokiam išpuoliui jau praėjo ir didžiausią pavojų Ukrainai Baltarusija kėlė karo pradžioje.
„Šia tema galiu pasakyti štai ką. Šiandien mes visiškai aiškiai suprantame, kas vyksta Aliaksandro Lukašenkos galvoje, kalbant apie jo atsakomybę tiek ponui Putinui, tiek savo žmonėms – tai skirtingi lygiai.
Mes visiškai aiškiai suprantame, kad Baltarusijoje skirtingai nei Rusijoje visiškai kitokios visuomenės nuotaikos, ten niekas nepalaiko karo kaip tokio. Tai jei Rusijoje be šių vizų apribojimų 80 proc. palaiko karą, nes už tai nemoka jokios kainos, tai Baltarusijoje karą palaiko 10–15 proc. gyventojų, ne daugiau“, – Ukrainos televizijai sakė M. Podoliakas.
Jis pridūrė, kad Baltarusijos kariuomenė yra visiškai demoralizuota, nes Baltarusija turi daugiau informacijos apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje.
„Mes suprantame, kad Baltarusijos kariuomenė yra visiškai demoralizuota, tokia šiandieninė jos būklė. Jie turi daugiau informacijos apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Jie vis dar negyvena toje pačioje informacinėje erdvėje kaip rusai, nėra tokių apribojimų. Todėl [baltarusiai] yra daug sąmoningesni dėl to, kas vyksta Ukrainoje“, – pridūrė M. Podoliakas.
Prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas pažymėjo, kad strateginių Baltarusijos judėjimų buvo galima tikėtis nebent pirmosiomis karo pradžios savaitėmis.
„Strateginiu požiūriu nesuvokiamų Baltarusijos judėjimų buvo galima tikėtis pirmosiomis karo savaitėmis, nes Baltarusija, ypač A. Lukašenkos politinė vadovybė, galėjo manyti, kad iš šio karo gaus kažkokių dividendų.
Šiandien net Lukašenka supranta, kad šis karas trunka 190 dienų, jis labai neigiamai atsilieptų [Lukašenkai] ir istorine, ir taktine, ir strategine prasmėmis. Tai karas, kuris atneš tik problemas, įskaitant ir ponui Lukašenkai, jam iš to nebus jokios naudos, apie kurią jis galėjo galvoti karo pradžioje“, – aiškino M. Podoliakas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Baltarusijos kariuomenė neturi tiek žmonių, kiek reikia veiksmingam karui.
„Ir pagaliau vertiname ne tik Baltarusijos visuomenės ir kariuomenės moralinę būklę, bet suprantame, kad taktiškai jie neturi tiek žmonių, kiek reikia efektyviam karui Ukrainoje. Tai yra, rusai jau įtraukė daugiau nei 250 tūkst. žmonių kare prieš Ukrainą ir tai jiems nepadeda, o Baltarusijoje tokių karių skaičiaus nėra“, – sakė M. Podoliakas.
Prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas apibendrino, kad, nors Baltarusija suteikia savo infrastruktūrą ir oro erdvę Ukrainos žemei bombarduoti, galima tikėtis, kad daugiau į karą ji neįsitrauks.
10:31 | „Lukoil“ viceprezidentas rastas negyvas Maskvoje
Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ viceprezidentas Ravilis Maganovas rastas iškritęs pro Maskvos centrinės klinikinės ligoninės langą, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Jo kūną aptiko ligoninės darbuotojai.
Įvykio vietoje dirba policija, viena iš įvykio versijų yra savižudybė. „Mash“ šaltinių teigimu, R. Maganovas gydėsi ligoninės terapijos skyriuje dėl problemų su širdimi. „Ren TV“ skelbiama, kad 67-erių naftininkas gydėsi skyriuje, kuris buvo pastato 6-ajame aukšte. Iškritęs pro langą jis mirė vietoje, rašoma vietos žiniasklaidoje.
„Lukoil“ įmonėse jis dirbo nuo 1993-ųjų. 2006-aisiais buvo paskirtas pirmuoju viceprezidentu, o 2020-aisiais – „Lukoil“ direktorių tarybos pirmininku.
R. Maganovas turėjo eilę valstybinių apdovanojimų, o jo brolis Nailis Ulfatovičius yra bendrovės „Taneko“ direktorių tarybos pirmininkas ir „Tatneft“ direktorių tarybos narys.
09:49 | Rusai intensyviai apšaudo Zaporižią
Zaporižios atominės elektrinės apylinkės yra apšaudomos iš artilerijos pabūklų, o patys rusai paskelbė, kad tariamai sunaikino „išsilaipinusį ukrainiečių diversijos būrį“, skelbia Zaporižios karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas
Patys TATENA atstovai pareiškė, kad aktyvūs karo veiksmai apylinkėse jų nesustabdys ir vizitas į atominę elektrinę bus tęsiamas, nepaisant vykstančių apšaudymų.
Rusijos gynybos ministerija rugsėjo 1-ąją paskelbė, kad Enerhodare tariamai išsilaipino ukrainiečių desantininkai. Rusai juos apšaudė iš aviacijos ir skelbiasi „neutralizavę“. Jokių tokio puolimo įrodymų Rusijos kariuomenė nepateikė.
Enerhodaro gyventojai nufilmavo rusų sraigtasparnius, kurie apšaudė miesto teritoriją, miesto gatvėmis važinėja tankai. Apie galimas aukas kol kas nepranešama. Tačiau yra žinoma, kad dėl galingo sprogimo ryte suveikė avarinė gynyba ir buvo atjungtas 5-asis Zaporižios energijos blokas. Maža to, taip pat buvo pažeista rezervinė maitinimo linija.
Several explosions were heard in #Energodar in the morning
— NEXTA (@nexta_tv) September 1, 2022
According to preliminary information, there are casualties among the citizens. pic.twitter.com/1B9f5KiE3K
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai žada, kad jų vizito rusų kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje nesustabdys Enerhodaro, kuriame ji įsikūrusi, apšaudymas.
„Žinome apie dabartinę padėtį. Vyksta karinis aktyvumas, taip pat ir šį rytą, prieš kelias minutes, tačiau mes nesustojame“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossi, jam su komanda išvykstant iš Zaporižios miesto.
„Manau, kad reikia tai tęsti. Turime atlikti labai svarbią misiją“, – pabrėžė jis.
Ukrainos pareigūnai anksčiau ketvirtadienį apkaltino Rusiją prieš TATENA inspektorių vizitą.
Nuo aušros Maskvos kariai „apšaudo Enerhodarą iš minosvaidžių ir naudoja automatinius ginklus bei raketas“, platformoje „Telegram“ pranešė šio miesto meras Dmytro Orlovas, paskelbęs nuotraukas iš Rusijos okupuotos teritorijos, kuriose matyti apgadinti pastatai, iš kurių veržiasi dūmai.
„Reikalaujame, kad Rusija nutrauktų savo provokacijas ir suteiktų TATENA prieigą prie šio Ukrainos branduolinio objekto“, – sakė D. Orlovas.
TATENA inspektoriai, vykstantys į Rusijos kontroliuojamą elektrinę, esančią kovų fronto linijoje Pietų Ukrainoje, siekia užkirsti kelią „branduolinei avarijai“, trečiadienį pareiškė R. Grossi.
Zaporižios AE, kuri yra didžiausias branduolinis objektas Europoje, apylinkės pastarosiomis dienomis buvo ne kartą apšaudomos, o Kyjivas ir Maskva kaltina dėl to viena kitą.
Ši situacija kelia susirūpinimą tarptautinėje arenoje, ir TATENA vadovas su savo 13 ekspertų grupe turi patikrinti Zaporižios AE.
Išvakarėse R. Grossi sakė, kad jo agentūra bandys pasiekti „nuolatinį buvimą“ šiame objekte.
Elektrinę nuo kovo mėnesio yra užėmusios Rusijos pajėgos, o Ukraina kaltina Rusiją dislokavus joje šimtus karių ir laikant ten šaudmenis.
09:30 | Rusams apšaudžius Charkivo sritį, vienas žmogus žuvo, 5 sužeisti
Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas.
„Šią naktį Charkivo gynybos štabas po 22 val. užfiksavo 5 raketų išskridimą iš Rusijos Belgorodo. Kai kurios jų pačios susinaikino ne Ukrainos teritorijoje. Teisėsaugininkai nustato vietas, kur pataikė kitos raketos“, – sakė jis.
Anot O. Synehubovo, dieną okupantai regione užpuolė Iziumo, Charkivo, Bohoduchovskio ir Čiuhujevo rajonus. Regioninio greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, Balaklijoje buvo sužeisti 4 civiliai, tarp jų – 13-metis berniukas, 50 metų vyras žuvo.
08:57 | Rusija griebiasi šiaudo – liepia į tarnybą grįžti sužeistiems kariams, ruošiasi verbuoti kalinius
JAV mano, kad Rusija susiduria su rimtu karinio personalo trūkumu Ukrainoje ir ieško naujų būdų padidinti savo karių pajėgas. Tarp jų – kalinių verbavimas mainais į pasiūlymą panaikinti jiems paskirtą bausmę.
„Rusijos ginkluotosioms pajėgoms Ukrainoje labai trūksta personalo. Manome, kad Rusijos gynybos ministerija siekia įdarbinti samdomus karius, kad kompensuotų šį personalo trūkumą, be kita ko, priversdama sužeistus karius atnaujinti karo tarnybą, samdydama personalą iš privačių apsaugos kompanijų, taip pat primokėdama šauktiniams“, – CNN su anonimiškumo sąlyga sakė vienas JAV pareigūnas.
Pareigūnai taip pat sakė, kad JAV turi „patikimos informacijos“, kad Rusijos gynybos ministerija „tikriausiai pradės“ verbuoti nuteistus nusikaltėlius Ukrainoje „mainais už malonę ir finansinę kompensaciją“.
08:05 | Rusų ataka Enerhodare pareikalavo aukų
Nuo 5 val. ryto apšaudomo Ukrainos miesto Enerhodaro meras Dmytro Orlovas skelbia, kad per išpuolį nukentėjo keli gyvenamieji pastatai, yra aukų, kurių skaičius tikslinamas.
07:46 | Rusijos pajėgos apšaudė Enerhodarą
UNIAN skelbia apie raketų smūgius pietiniame Ukrainos mieste Enerhodare, kur yra didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė. Vaizdo medžiagoje iš įvykio vietos matyti, kad pataikyta į gyvenamąjį namą. Daugiau detalių kol kas nėra žinoma.
07:17 | Sėkminga ukrainiečių operacija Ukrainos pietuose
Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad per rugpjūčio 31-ąją Ukrainos aviacija 24 kartus smūgiavo „į priešo, jo pajėgų ir priemonių susitelkimo vietas, vadovybę ir įtvirtinimus, logistikos centrus, transporto maršrutus ir kovines pozicijas“.
Taip pat, vykdydami ugnies misijas, Ukrainos raketų ir artilerijos padaliniai atakavo rusų bepiločių orlaivių valdymo punktus, elektroninio karo stotis ir radarus, raketų paleidimo sistemas ir oro gynybos sistemas.
„Smūgiai efektyvūs, žala didelė. Darjivkos rajone įsibrovėlių įrengta pontoninė perėja buvo sunaikinta“, – skelbia OV „Pietūs“.
Skaičiuodama padarytą žalą, OV „Pietūs“ skelbia, kad Ukrainos pietuose nukovė 201 rusų karį, 12 tankų T-72 ir 18 transporto priemonių.
„Sunkioji liepsnosvaidinė sistema „Solncepek“, priešlėktuvinių raketų sistema „Buk-M3“, 5 haubicos „Msta-B“, savaeigė haubica „Akacija“, 2 savaeigių pabūklų stovai, 3 mobilūs minosvaidžiai.
Be to, Berislavo, Heničesko ir Chersono regionuose buvo likviduoti 6 priešo amunicijos sandėliai, taip pat 331-ojo ir 56-ojo priešo kariuomenės oro desanto puolimo pulkų vadavietės“, – toliau rašoma ataskaitoje.
06:42 | Zelenskis: rusai neturėtų pamiršti, kieno pusiasalyje yra
Ukrainiečių žvalgai daug dirba su informacija, gauta iš ukrainiečių pietuose, ypač Kryme, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Trečiadienį V. Zelenskis sako surengęs Vyriausiosios vyriausios vadovybės štabo posėdį.
„Buvo visi svarbūs vadovai: Zalužnas, Monastyrskis, Budanovas, Maliukas, Danilovas ir kiti. Manau, akivaizdu, kokius klausimus svarstėme. Kariškiai pranešė apie padėtį fronto linijoje ir jos raidą“, – teigė V. Zelenskis.
Vis dėlto jis taip pat pažymėjo, kad daugiau detalių pateikti kol kas negalima.
„Pasakysiu tik vieną dalyką: mūsų žvalgybos tarnybos vardu norėčiau padėkoti visiems mūsų žmonėms, kurie mus labai stipriai remia šalies pietuose, ypač Kryme. Žvalgai yra dėkingi už suteiktą informaciją. Ir jie dirbs pagal savo galimybes“, – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad rusai neturėtų pamiršti, kieno pusiasalyje jie yra. Kartu jis tikino, kad jie ten yra laikinai.
Rusai Krymą aneksavo dar 2014-aisiais.
06:16 | Sumuose užfiksuota daugiau nei 50 smūgių
Trečiadienį rusų pajėgos apšaudė tris Sumų srities bendruomenes, užfiksuota daugiau nei penkiasdešimt smūgių, skelbia Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvyckis.
„Iš Rusijos pusės į mus atskriejo daugiau nei penkiasdešimt minų ir sviedinių. Po 15 val. Belopolio bendruomenėje, 28 valsčiuose, prasidėjo apšaudymas iš minosvaidžių. Tuo pat metu rusai į Šalihino bendruomenę paleido 8 minas“, – „Telegram“ rašė jis.
18 val. į Krasnopolio bendruomenę paleista 15 smūgių iš artilerijos.
D. Žyvyckio teigimu, per išpuolį aukų pavyko išvengti.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių grupė trečiadienį atvyko į pietinį Ukrainos Zaporižios miestą prieš apsilankymą Rusijos kontroliuojamoje atominėje elektrinėje šalia fronto linijos.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją naujais smūgiais teritorijoje šalia didžiausios Europoje atominės elektrinės, kurią ruošiasi aplankyti grupė Jungtinių Tautų inspektorių.
