Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:53 | Dėl audros rusai patraukė dalį laivų
Dėl audros rusai iš Juodosios jūros patraukė savo laivus raketnešius, rašo UNIAN.
„Dabar priešo laivų grupę sudaro devyni laivai, kurie manevruoja netoli pietrytinės Krymo pakrantės. Dėl galingos audros visi raketnešiai buvo nugabenti į savo bazes“, – cituojamas Pietų operatyvinės vadovybės pranešimas.
Pabrėžiama, kad nepaisant to, rusų atakų grėsmė išlieka.
23:27 | Podoliakas įvardijo keturis svarbiausius dalykus kontrpuolimui
Ukrainos kontrpuolimui pasiruošti yra svarbūs keturi dalykai, komentare „Kanal 24“ sako Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.
Anot jo, pirmasis – ginklų ir įrangos kaupimas. Antrasis – karių apmokymai ir pasirengimas. Trečiasis – Generalinio štabo veiksmų suplanavimas. Ketvirtasis – psichologiniai ir oro veiksniai.
Ukraina jau kur laiką skelbia besiruošianti kontrpuolimui.
22:59 | Rusija: nėra prasmės bandyti spausti Maskvą dėl sulaikyto JAV žurnalisto bylos
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad nėra prasmės bandyti spausti Maskvą dėl amerikiečių žurnalisto Evano Gershkovicho, kuris įtariamas šnipinėjimu, bylos.
„JAV kurstomas triukšmas dėl šios bylos siekiant daryti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms ir teismui... yra betikslis ir nereikšmingas“, – išplatintame pranešime teigė rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Savo pareiškime S. Riabkovas taip pat atkreipė dėmesį į labai rimtus kaltinimus, mestus „The Wall Street Journal“ (WSJ) ir buvusiam naujienų agentūros AFP žurnalistui E. Gershkovichui.
„Jis buvo sučiuptas už rankos, kai bandė gauti slaptos informacijos, naudodamasis žurnalisto statusu kaip priedanga neteisėtiems veiksmams, kurie priskiriami šnipinėjimui“, – priduriama pareiškime.
Jis buvo suimtas Jekaterinburge, mieste maždaug už 1 800 km į rytus nuo Maskvos, tačiau buvo perkeltas į Rusijos sostinę ir bus sulaikytas iki gegužės 29 dienos, kol vyks teismo procesas.
Tiek WSJ, tiek žurnalistas šiuos klausimus neigia.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paragino Maskvą paleisti E. Gershkovichą, o Baltieji rūmai jam mestus kaltinimus pavadino absurdiškais.
Manoma, kad šis 31-erių žurnalistas yra pirmasis užsienio žurnalistas, suimtas dėl įtarimų šnipinėjimu nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Jo suėmimas sukėlė Vakarų šalių pasipiktinimą ir laikomas rimtu Maskvos susidorojimo su žiniasklaida eskalavimu.
22:28 | Rusai smogė Chersono sričiai
Rusijos pajėgos ketvirtadienio vakarą smogė Chersono sričiai, rašo UNIAN. Atakos metu sužeisti septyni žmonės.
„Rusai atakuoja regioną valdomomis bombomis. Vakare buvo užfiksuotos trys priešo lėktuvų atakos prieš Beryslavą, dvi – prieš Novoberyslavą ir viena – prieš Kazatskį“, – cituojamas Chersono regiono karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.
Jo teigimu, septyni žmonės buvo sužeisti. Detalesnė informacija kol kas tikslinama.
21:59 | Prigožinas surengė ekskursiją po „Wagner“ kapines: „Taip! Jos auga“
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas apsilankė ir nusifilmavo savo samdinių kapinėse, rašo UNIAN. Jis vaizdo įraše gyrėsi savo samdinių skaičiumi.
Vaizdo įraše už J. Prigožino nugaros matyti dešimtys per mūšius Ukrainoje žuvusių kovotojų kapų.
Pats jų vadas tikino besididžiuojantis „didvyriais“ ir pareiškė, kad šias kapines pavers „memorialu“ ateities rusų kartoms.
„Čia ir toliau laidojami „Wagner“ kovotojai. Šiandien problemų nėra, ketiname jas sutvarkyti ir iš šių kapinių padaryti memorialą ateities kartoms, kurios turi suprasti, kad bet koks karas veda į tai, kad kovotojai pasitraukia, palieka šį gyvenimą“, – kalbėjo jis.
„Tai tos pačios kapinės! Taip! Jos auga“, – pridūrė jis žiūrėdamas į kapus.
21:21 | Stebėtojai: Baltarusija prie Lietuvos sienos perkėlė bent 10 tankų
Baltarusijos teritorijoje prie sienos su Lietuva buvo dislokuota mažiausiai 10 tankų, skelbia baltarusių stebėtojų grupė „Belaruski Hajun“.
Kaip rašoma grupės pranešime „Telegram“, šįvakar Gudogų geležinkelio stotyje, kuri yra 9 km. nuo sienos su Lietuva, atvažiavo traukinys su ne mažiau kaip 20 Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų technikos vienetų.
Skelbiama, kad ešelone buvo mažiausiai 10–15 tankų T-72B / B3, šarvuočių vežėjų, pėstininkų kovos mašinų ir MT-LB.
Anot stebėtojų, ši technika priklauso Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 120-ajai brigadai.
20:45 | Ukrainos pareigūnas: Kremlius neišbraukė Zelenskio likvidavimo užduoties iš darbotvarkės
Rusija neatsisakė tikslo likviduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį tiek politiškai, tiek fiziškai, interviu „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Rusijos Federacija neišbraukė Volodymyro Zelenskio likvidavimo užduoties iš darbotvarkės“, – sako jis.
Anot O. Danilovo, rusams nepavyko fiziškai pašalinti Ukrainos prezidentą, todėl dabar bandoma jį sunaikinti politiškai.
„Rusija siekia politinio mūsų prezidento likvidavimo, nes jis parodė ir visam pasauliui įrodė, kad yra tautos lyderis, šalies vadovas. Rusai tuo tikrai nepatenkinti“, – svarsto jis.
O. Danilovo teigimu, dar karo pradžioje daug kartų bandyta pašalinti V. Zelenskį.
„Dabar mes to nepastebime, bet grėsmė prezidentui visada yra, todėl atitinkamos institucijos dirba su visu tuo“, – tikina O. Danilovas.
19:13 | Rusija šturmuoja ne tik Bachmutą: Ukraina įvardijo karščiausius taškus
Rusijos pajėgos šturmuoja ne tik Bachmutą, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Įnirtingos kovos tęsiasi Lymano, Avdijivkos, Marjinkos kryptimis.
Kaip nurodoma naujausioje generalinio štabo ataskaitoje, ukrainiečiai ketvirtadienį atmušė daugiau nei 20 okupantų atakų.
„Priešas ir toliau daugiausia dėmesio skiria puolimo operacijoms Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Per dieną kiekvieno kareivio drąsos dėka buvo atremta daugiau nei 20 įsibrovėlių atakų. Intensyviausi karo veiksmai tęsiasi prie Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos gyvenviečių“, – cituojamas pranešimas.
18:41 | Danilovas: Rusijos raketų atsargos pasiekė kritinį lygį
Rusijos raketų atsargos pasiekė kritinį lygį, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo „Ukrinform“.
„Stebime Rusijos Federacijos teritorijoje esančių raketų skaičių. Jis tikrai sumažėjo iki kritiškiausio lygio.
Tačiau tai nereiškia, kad nėra jokios grėsmės. Bet koks raketos smūgis, kuris žudo mūsų piliečius ir naikina infrastruktūrą, yra tragedija“, – cituojamas jis.
Anot jo, Rusija neturi galimybės sukaupti tokias raketų atsargas, kokių norėtų.
Kiek anksčiau Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad rusų raketų smūgiai tapo retesni ir taip pat teigė, kad Rusijos raketų atsargos pasiekė kritinį lygį.
18:02 | Su Putinu kovojantis rusų dalinys vėl metė iššūkį režimui: įsiveržė į Rusijos teritoriją
17:54 | Putinas ir Lukašenka surengė derybas dėl gynybos ir ekonominių ryšių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį aptarė ekonominio bendradarbiavimo plėtrą ir gynybinių ryšių stiprinimą, įskaitant planą dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje, vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.
Po trečiadienį įvykusio V. Putino susitikimo su A. Lukašenka Kremliaus derybose dalyvavo abiejų šalių aukšto rango pareigūnai.
V. Putinas sakė, kad bus glaudžiai dirbama stiprinant bendradarbiavimą pagal sąjunginės valstybės susitarimą, kuriame numatyti glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai Baltarusijos ir Rusijos ryšiai.
Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija kaip placdarmu įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą ir ten laiko savo karių ir ginklų.
Praėjusį mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Maskva planuoja dalį savo taktinių branduolinių ginklų dislokuoti Baltarusijoje, ir tai buvo dar vienas Rusijos lyderio bandymas pasitelkti branduolinius grasinimus, kad atgrasytų Vakarus nuo paramos Ukrainai.
Tokie ginklai skirti naikinti priešo karius mūšio lauke, jų veikimo nuotolis palyginti nedidelis, o galingumas daug mažesnis, palyginti su tolimojo nuotolio strateginėse raketose sumontuotomis branduolinėmis galvutėmis, galinčiomis sunaikinti ištisus miestus.
Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje priartintų juos prie potencialių taikinių Ukrainoje ir NATO narių Rytų ir Vidurio Europoje. Baltarusija turi 1 250 km sieną su NATO narėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija.
V. Putinas yra sakęs, kad taktinių branduolinių ginklų saugyklos Baltarusijoje bus baigtos statyti iki liepos 1 dienos. Rusija taip pat padėjo modernizuoti Baltarusijos karo lėktuvus, kad jie būtų pritaikyti gabenti branduolinius ginklus, ir aprūpino šalį trumpojo nuotolio raketomis „Iskander“, kurios gali nešti branduolines galvutes. Baltarusių kariai šią savaitę pradėjo mokymus Rusijoje.
Pradėdamas ketvirtadienio derybas A. Lukašenka perspėjo, kad „jei reikės, panaudosime viską, ką turime, kad apsaugotume savo šalis ir tautas“.
„Mes nieko nešantažuojame. Taip ir bus“, – pridūrė jis.
A. Lukašenka paminėjo, kad buvo sulaikytas vyras, kaltinamas neseniai surengęs drono ataką, per kurią buvo apgadintas Baltarusijoje dislokuotas Rusijos išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaivis. Jis pridūrė, kad Baltarusijos saugumo tarnybos stengiasi išaiškinti slėptuves, kuriose yra ginklų ir sprogmenų.
Autokratinis Baltarusijos vadovas pabrėžė glaudaus bendradarbiavimo gynybos srityje svarbą ir teigė, kad Baltarusijos gamyklos yra sukaupusios pakankamai patirties, kad galėtų pakeisti Vakarų įmones, gaminančias elektroninius komponentus Rusijos ginklams.
„Anksčiau mes orientavomės į Vakarus, bet dabar supratome, kad jie nėra mūsų draugai ir viską turime pasigaminti patys“, – sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka valdžioje yra jau beveik 29 metus. Jo režimas negailestingai dorojasi su kitaminčiais ir pasikliauja Rusijos subsidijomis, kad galėtų valdyti sovietinio stiliaus Baltarusijos ekonomiką. Maskvos parama padėjo jam atlaikyti kelis mėnesius trukusius masinius protestus prieš jo perrinkimą per 2020 metų rugpjūtį vykusį balsavimą, kurį opozicija ir Vakarai atmetė kaip suklastotą.
17:26 | EK vadovė įspėja Kiniją, kad ginklų tiekimas Rusijai smarkiai pakenktų santykiams
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė įspėjusi Kiniją, kad ginklų tiekimas Rusijai smarkiai pakenktų santykiams po Vakarų pareiškimų, kad Pekinas svarsto galimybę suteikti materialinės paramos Maskvos karui Ukrainoje.
„Taip pat tikimės, kad Kinija tiesiogiai ar netiesiogiai neteiks jokios karinės įrangos Rusijai, nes visi žinome, kad agresoriaus apginklavimas prieštarautų tarptautinei teisei ir smarkiai pakenktų mūsų santykiams“, – po susitikimų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir premjeru Li Qiangu spaudos konferencijoje Pekine sakė U. von der Leyen.
16:50 | Putinas pripažino, kad ukrainiečiai padarė žalos Rusijos kariuomenei
Ketvirtadienį susitikęs su rusų statytiniais, Rusijos režimo lyderis pripažino, kad ukrainiečių pajėgos daro žalą rusų pajėgoms, rašo „Ukrainska Pravda“.
Ketvirtadienį Vladimiras Putinas susitiko su Rusijos primestais Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono sričių pareigūnais.
Kalbėdamas su jais V. Putinas pareiškė, kad vien trečiadienį ukrainiečiai „į vieną vietą“ paleido apie 300 sviedinių.
„Mūsų užduotis yra perkelti juos į tokį atstumą, iš kurio jie negalėtų mums pakenkti“, – cituojamas V. Putinas.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 176 630 karių.
16:27 | Danilovas: apie kontrpuolimą žino trys–penki žmonės
Vos tik keli žmonės žino, kada ir kur prasidės planuojamas Ukrainos kontrpuolimas, interviu „Radio Svoboda“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Šiandien yra labai ribotas skaičius žmonių, kurie turi informacijos, kur, kada, kaip prasidės tam tikri veiksmai mūsų teritorijoje. Ne daugiau kaip trys–penki žmonės“, – kalba jis.
O. Danilovas pabrėžia, kad šiuo metu viešojoje erdvėje prieinama informacija apie kontrpuolimą nebūtinai yra tiesa, todėl jis paragino susilaikyti nuo netikslios informacijos skleidimo.
„Kai prasidės, pamatysite viską. Suprasime, kad prasidėjo tai, ko tikėjomės. Kur, kada, kokiu laiku – šis klausimas šiandien absoliučiai uždarytas“, – pabrėžia jis.
16:04 | Xi Jinpingas pasirengęs paskambinti Ukrainos prezidentui – prancūzų diplomatas
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su savo Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas, sakė vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas.
Tuo tarpu Prancūzijos valstybės vadovas „spaudė Xi Jinpingą neperduoti Rusijai nieko, kas būtų panaudota jos karui prieš Ukrainą“, pridūrė diplomatas, atsižvelgdamas į Vakarų nuogąstavimus, kad Pekinas gali rengti ginklų siuntas Rusijos karui Ukrainoje paremti.
14:50 | Peskovas nemato galimybių taikos deryboms
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį Rusijos žurnalistams sakė, kad taikiam susitarimui tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos prielaidų nėra, todėl rusų karas prieš Ukrainos žmones tęsis.
Jis pažymėjo, kad Kinija potencialiai galėtų veikti kaip tarpininkė derybų procese, tačiau „Ukrainos atveju padėtis yra sunki“. Kremlius nemato kitos išeities, kaip toliau įgyvendinti planą sugriauti Ukrainos valstybingumą.
„Situacija nerodo taikaus susitarimo perspektyvų“, – sakė jis.
Ištikimai atkartodamas Kremliaus propagandinę liniją, D. Peskovas dar kartą tikino, kad kariaudama Rusija bando užtikrinti savo saugumą nuo NATO bei „savo gyventojų“ saugumą Rusijos okupuotose žemės Ukrainoje.
14:44 | Rusijoje šalia karinės technikos gamyklos nukrito dronas
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad netoli Maskvos, kur gaminamos oro gynybos sistemos, nukrito savadarbis dronas su keliomis kameromis.
Rusijos leidinys „Mash“ praneša, kad Chimkuose, mieste netoli Maskvos, kur gaminamos oro gynybos sistemos „Tor“ ir S-400, nukrito savadarbis bepilotis orlaivis su keliomis kameromis.
Apžiūrėdami įmonės teritoriją, apsaugos darbuotojai aptiko 30x30 cm dydžio droną. Pranešama, kad įtaisas – savadarbis. Ant jo korpuso buvo pritaisytos kelios kameros, o jis, pirminiais duomenimis, nukrito suveikus ryšį trikdančioms sistemoms.
Rusai pradėjo skraidančio prietaiso gamintojų paiešką.
14:01 | NATO įspėja Kiniją – pagalba Rusijai būtų Pekino „istorinė klaida“
13:24 | Šoigu ir Gerasimovas gali paprašyti CŽA pašalinti Putiną – FSB atsargos pulkininkas
12:44 | Xi Jinpingas, E. Macronas ragina kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.
Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prezidentai taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.
11:49 | Pokyčiai karinėje vadovybėje
Kaip teigiama Rusijos socialinėje žiniasklaidoje, Rusijos gynybos ministerija greičiausiai atleido generolą pulkininką Rustamą Muradovą iš Rytų pajėgų grupės vado pareigų Ukrainoje, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba savo naujausioje ataskaitoje.
„Muradovo vadovaujama Rytų pajėgų grupė pastaraisiais mėnesiais patyrė ypač didelių nuostolių, nes jo prastai sumanytais išpuoliais kelis kartus nepavyko užimti Donecko srities Vuhledaro miesto“, – skelbia britų žvalgai.
„Šios operacijos sulaukė intensyvios visuomenės kritikos iš visų Rusijos komentatorių spektro, įskaitant paties Muradovo kariuomenę“, – tęsiama ataskaitoje.
R. Muradovas perėmė vadovavimą Rytų pajėgų grupei po pragaištingo bandymo užimti Kyjivą iš šiaurės vakarų plataus masto invazijos pradžioje.
Pasak britų žvalgų, tai kol kas svarbiausias Rusijos karinis atleidimas 2023 m., tačiau tikėtina, kad Rusija ir toliau nepasieks savo tikslų Donbase.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 6 April 2023.
Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/gX1G4bGxl4
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/v19F58d2Xw— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 6, 2023
11:02 | Pekine derybų susitiko E. Macronas ir Xi Jinpingas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitiko su Kinijos kolega Xi Jinpingu, Prancūzijos vadovui siekiant atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.
Savo kalboje E. Macronas anksčiau sakė, kad Pekinas gali atlikti svarbų vaidmenį ieškant kelio į taiką, ir palankiai įvertino Kinijos „norą įsipareigoti siekti sprendimo“.
Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, paspaudė Xi Jinpingui ranką prie Didžiosios liaudies salės – sostinės valdžios centro.
Xi Jinpingas savo svečią pasitiko ant didžiulio raudono kilimo, šalia kurio kariai laikė Kinijos ir Prancūzijos vėliavas, skambant šalių himnams, sakė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
10:23 | Karo nusikaltimais kaltinama rusė M. Lvova-Belova: Ukrainos vaikai gali grįžti namo
Rusijos vaiko teisių įgaliotinė Marija Lvova-Belova, kuri yra ieškoma už karo nusikaltimus dėl vaikų deportavimo iš Ukrainos, trečiadienį Jungtinių Tautų posėdyje tvirtino, kad vaikai buvo paimti dėl jų saugumo ir kad Maskva koordinuoja veiksmus su tarptautinėmis organizacijomis, kad grąžintų juos šeimoms.
Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus. Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Albanijos ir Maltos diplomatai išėjo, kai M. Lvova-Belova pradėjo kalbėti posėdyje per vaizdo ryšį.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė jos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, kaltindamas juos vaikų grobimu iš Ukrainos.
Rusija, kuri šį mėnesį rotacijos tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, sušaukė šį susitikimą, kad pasipriešintų, jos teigimu, dezinformacijai apie Ukrainos vaikus.
JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield prieš posėdį žurnalistams sakė, kad Jungtinės Valstijos griežtai nepritarė susitikimui ir kartu su Jungtine Karalyste neleido Jungtinėms Tautoms transliuoti posėdžio.
M. Lvovai-Belovai neturėtų būti leista „naudotis tarptautine tribūna dezinformacijai skleisti ir bandyti ginti savo siaubingus veiksmus, kurie vyksta Ukrainoje“, sakė L. Thomas-Greenfield.
09:47 | Suomijai įstojus į NATO, Aljansas svarsto apie Ukrainos perspektyvas organizacijoje
Suomijai šią savaitę įstojus į NATO ir nutraukus karinio neprisijungimo istoriją, prie Aljanso būstinės nedidelė grupė protestuotojų per garsiakalbį skandavo: „Ukrainai reikia NATO“, „Ukraina turi įstoti į NATO“ ir „Ukrainai reikia naikintuvų“.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino Suomiją prisijungti prie NATO ir taip užsitikrinti šios organizacijos saugumo garantiją, užtikrinančią, kad visos šalys narės atsakys į bet kurios iš jų užpuolimą. Prie NATO taip pat nori prisijungti Švedija, Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina.
Liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas ir kiti lyderiai, atsižvelgdami į atsižvelgdami į Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio lūkesčius, praėjus daugiau nei metams nuo karo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių ir milijonai buvo priversti palikti namus, pradžios, nori pateikti Ukrainai skirtą saugumo pasiūlymą. Kol kas neaišku, koks tiksliai jis būtų.
Šiuo metu dauguma didžiųjų NATO valstybių mano, kad jokia šalis neturėtų prisijungti prie Aljanso, kol joje vyksta karas.
09:09 | Danilovas ragina NATO atkreipti dėmesį į Putino grasinimus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija, pažadėjo dislokuoti branduolinius ginklus. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įsitikinęs, kad NATO neturėtų ignoruoti tokio grasinimo.
O. Danilovas pažymėjo, kad NATO šalys „gali užsižaisti“ iki 2014 m. situacijos, kai Rusija numušė keleivinį lėktuvą MH-17, kuriuo skrido 298 žmonės. Pasak O. Danilovo, nors juo ir skrido Aljanso piliečių, tačiau NATO tai „nurijo“.
„Esu daugiau nei tikras, kad Putinas dabar šantažuoja pasaulį dislokuodamas branduolinį ginklą Baltarusijoje“, – pridūrė jis, kalbėdamas Ukrainos televizijai „24 Kanal“.
O. Danilovas pabrėžė, kad Rusijai visai nebūtina turėti branduolinių ginklų Baltarusijoje, norint smogti NATO šalims. Šiandien raketos su branduoline galvute nuotolis leidžia atakuoti bet kurią NATO šalį iš Rusijos Federacijos teritorijos.
„Tai žaidimas branduoliniais raumenimis, kurį Putinas šiandien naudoja prieš tam tikrus įvykius“, – reziumavo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.
08:34 | Ukraina: „labai aukštas“ grėsmės lygis Juodojoje jūroje
Rusija iki keturių sumažino prie okupuoto Krymo krantų dislokuotų raketų vežėjų skaičių. Tai pranešė Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“, skelbia „Ukrinform“.
„Priešas vykdo manevrus Juodojoje jūroje. Iš šešių kovinei tarnybai palikti keturi raketų vežėjai: du laivai ir du povandeniniai laivai. Didžiausia galima raketų „Kalibr“ salvė yra 24“, – skelbia OV „Pietūs“.
Vadovybė įvertino grėsmės lygį kaip „labai aukštą“.
07:49 | Rusai įvardijo gaisro gynybos ministerijoje priežastį – „užsidegė virdulys“
07:00 | Rusija teigia, kad sulaikė pasienio regione sudužusio Ukrainos lengvojo lėktuvo pilotą
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pranešė, kad sulaikė Ukrainos lengvojo lėktuvo, sudužusio pietinėje Briansko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, pilotą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Lėktuvas dėl nežinomų priežasčių sudužo netoli Butovsko gyvenvietės Briansko srityje. Pilotas (Ukrainos pilietis), bandęs pabėgti į Ukrainos teritoriją, buvo sulaikytas pasienio patrulio“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo FSB.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi ateityje nusiųsti Ukrainai visus savo naikintuvus MiG-29 ir jau pažadėjo Kyijvui perduoti 14 šių sovietų gamybos lėktuvų.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona trečiadienį Lenkijoje buvo pasitikti su iškilmėmis ir pradėjo valstybinį vizitą, kuriuo kaimyninei šaliai norima padėkoti už itin svarbią paramą Ukrainai ginantis nuo Rusijos invazijos.
► Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį savo pirmojoje kalboje po atvykimo į Kiniją trijų dienų valstybinio vizito sakė, kad Pekinas galėtų atlikti svarbų vaidmenį ieškant „kelio į taiką“ Ukrainoje.
