ES per karo metines pritaikė naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį, minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, Rusijai pritaikė naujas sankcijas, kuriomis siekiama pažaboti jos karo veiksmus.
„Šis naujas sankcijų raundas nukreiptas ne tik prieš Rusijos šešėlinį laivyną, bet ir prieš tuos, kurie remia nesaugių naftos tanklaivių eksploatavimą, vaizdo žaidimų valdiklius, naudojamus dronams pilotuoti, bankus, naudojamus mūsų sankcijoms apeiti, ir propagandos kanalus, naudojamus melui skleisti“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į Kyjivą, kur paminės trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines.
„Ką tik atvykau į Kyjivą“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienio rytą pranešė šalies vadovas.
„Praėjo lygiai treji metai nuo brutalios plataus masto Rusijos karinės invazijos pradžios. Ukraina ir jos žmonės išgyveno daugybę sunkumų, tačiau išlieka išdidūs ir nepalaužiami“, – pažymėjo G. Nausėda.
Jis tvirtino besididžiuojantis, kad Lietuva šiuos metus visokeriopai palaikė Ukrainą bei pažymėjo, jog „darysime tai toliau“.
Kaip nurodė Prezidentūra, G. Nausėda dalyvaus paramos Ukrainai viršūnių susitikime „Support Ukraine“, susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, pagerbs žuvusių Ukrainos gynėjų atminimą.
Anksčiau pirmadienį apie savo atvykimą į Kyjivą pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen , Ukrainoje besilankanti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa.
Kyjive minėdami trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines Europos Sąjungos vadovai demonstruoja solidarumą išryškėjus nesantaikai tarp Ukrainos ir antrai kadencijai sugrįžusio JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Gynybos pajėgos numušė 113 Rusijos bepiločių orlaivių, dar 71 dingo iš radarų ekranų
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 113 Rusijos bepiločių orlaivių, o dar 71 dronas dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo sekmadienį, vasario 23-iosios, 20 val. rusai atakavo Ukrainą 185 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir įvairių tipų dronais imitatoriais iš Oriolo, Briansko, Kursko (RF), taip pat Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio, vasario 24-osios, 8 val. buvo patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Kirovohrado, Chmelnyckio, Mykolajivo, Odesos, Chersono ir Dnipropetrovsko srityse numušta 113 „Shahed“ tipo dronų ir kitų tipų bepiločių orlaivių.
71 priešo dronas imitatorius dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Per priešo ataką nukentėjo Dnipropetrovsko, Odesos, Kyjivo ir Chmelnyckio sritys.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjivo srities Brovarų rajone rusų drono nuolaužos pataikė į nebaigtą statyti daugiaaukštį pastatą, sužeistas gyvenamojo komplekso apsaugos darbuotojas.
Zelenskis per Rusijos invazijos metines giria trejus pasipriešinimo metus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per Rusijos didelio masto invazijos į jo šalį metines, gyrė trejus pasipriešinimo ir didvyriškumo metus.
„Treji pasipriešinimo metai. Treji dėkingumo metai. Treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.
„Dėkoju visiems, kas tai gina ir remia“, – sakė jis.
Nerami naktis viename Rusijos regione: griaudėjo sprogimai, kilo gaisras
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Riaznės regione griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad galėjo būti dronais atakuota naftos perdirbimo gamykla.
Tokia ataka jau būtų trečia prieš šį objektą šiais metais.
Internete buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas gaisras, kaip įtariama, netoli naftos perdirbimo gamyklos. Rusijos vietos valdžios institucijos incidento nekomentavo, taip pat kol kas nekomentavo ir Ukraina.
Ši gamykla šiemet buvo atakuota sausio 24-ąją, o vėliau – sausio 26-ąją.
ES lyderiai atvyko į Kyjivą paminėti Rusijos invazijos į Ukrainą metinių
Europos Sąjungos (ES) vadovai pirmadienį atvyko į Kyjivą paminėti trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių ir pademonstruoti solidarumo išryškėjus nesantaikai tarp Ukrainos ir antrajai kadencijai sugrįžusio JAV prezidento Donaldo Trumpo.
„Šiandien esame Kyjive, nes Ukraina yra Europa. Šioje kovoje už išlikimą ant kortos pastatytas ne vien Ukrainos likimas. Tai (ir) Europos likimas“, – socialiniuose tinkluose parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jos ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costos atvykimas į Kyjivą.
Per trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines JT laukia sunkūs balsavimai
Nepaisydamas Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje, Vašingtonas planuoja pirmadienį pateikti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir Generalinei Asamblėjai tekstą, kuriame raginama greitai užbaigti konfliktą Ukrainoje, bet neminimas jos teritorinis vientisumas.
Tai bus vienas pirmųjų išbandymų JAV prezidento Donaldo Trumpo pasitelktam šios krizės sprendimo būdui.
Po to, kai Rusijos pajėgos lygiai prieš trejus metus įsiveržė į Ukrainą, Jungtinėse Tautose susiklostė tokia padėtis: visoms šalims narėms atstovaujanti Generalinė Asamblėja aiškiai ir tvirtai rėmė Ukrainos suverenumą, o 15 narių Saugumo Taryba buvo paralyžiuota dėl Rusijos turimos veto teisės.
Tačiau D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus smarkiai perskirstė diplomatines kortas, nes jis perėjo prie griežtesnės pozicijos Kyjivo atžvilgiu ir demonstruoja draugiškesnį toną Maskvos atžvilgiu. Didžiulį spaudimą patiriantį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį D. Trumpas net pavadino diktatoriumi.
Tvyrant tokiai diplomatinei įtampai, Ukraina ir daugiau kaip 50 kitų valstybių pirmadienį – per trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines – planuoja pateikti Generalinei Asamblėjai tekstą, kuriame sakoma, kad būtina šiemet užbaigti konfliktą, ir aiškiai pakartojami ankstesni Asamblėjos reikalavimai tuojau pat nutraukti Rusijos karo veiksmus prieš Ukrainą ir tuojau pat išvesti rusų kariuomenę.
Pasigirdus spėlionėms, kad JAV galėtų susilaikyti per maždaug vidurdieniui planuojamą Generalinės Asamblėjos balsavimą, Vašingtonas penktadienį nustebino pateikdamas alternatyvų tekstą.
JAV rezoliucijos projektas yra paprastas ir istorinis, vėlai penktadienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio, ragindamas šalis nares pritarti šiam tekstui.
Rusija kare prieš Ukrainą ieško pagalbos: gelbsti dvi šalys
JAV Karo studijų institutas (ISW) sako, kad Rusija kare prieš Ukrainą vis dažniau pasikliauja Iranu ir Šiaurės Korėja, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Atrodo, kad Rusija vis labiau pasikliauja Iranu ir Šiaurės Korėja, siekdama paremti savo karą Ukrainoje“, – rašoma ataskaitoje.
Anot ISW, Iranas sudarė sąlygas Rusijai vykdyti naktinių didelio masto dronų smūgių seriją, aprūpino Rusiją Irano suprojektuotais ir pagamintais bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Be to, Iranas padėjo Rusijai įsteigti savo „Shahed“ gamyklą Tatarstano Respublikoje.
Tai patvirtino Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas.
Jo teigimu, pusė Rusijos amunicijos gaunama iš Šiaurės Korėjos, o Šiaurės Korėjos kariuomenė pradėjo dideliu mastu tiekti artilerijos sistemas ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius. Taip pat, anot jo, Šiaurės Korėja ketina tiekti Rusijai balistines raketas.
Tretieji karo metai Ukrainoje – svarbiausi faktai ir skaičiai
Per trečiuosius karo metus Ukraina sulaukė milijardinės paramos, užėmė dalį Rusijos teritorijos, o Maskva panaudojo naują hipergarsinę raketą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario 16-ąją pareiškė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti „labai greitai“. Kyjivas ir Europa baiminasi, kad bet kokiose derybose jie liks nuošalyje.
Toliau pateikiame keletą svarbiausių faktų ir skaičių, žymėjusių pastaruosius karo metus – jau trečius nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną.
Kurskas
Nuo netikėto Kursko srities puolimo 2024-ųjų rugpjūtį, Ukraina kontroliuoja šimtus kvadratinių kilometrų vakarinės Rusijos teritorijos.
Ankstyvaisiais puolimo etapais Ukraina teigė, kad jos pajėgos užėmė 1,4 tūkst. kv. km Rusijos teritorijos.
Rusams pradėjus kontrpuolimą, Ukraina Rusijoje prarado du trečdalius teritorijos ir dabar kontroliuoja apie 500 kv. km plotą.
Aukšto rango Rusijos kariuomenės vadas pareiškė, kad rusai atkovojo 64 proc. teritorijos, kurią Ukraina buvo užėmusi Rusijos Kursko srityje.
Šimtai Rusijos civilių gyventojų nespėjo evakuotis ir iki šiol gyvena netoli kovos veiksmų zonos, atskirti nuo savo šeimų ir likusios Rusijos dalies.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad Ukrainos pozicija Kurske yra svarbi, nes ji turės įtakos būsimoms deryboms, tačiau Kremlius šią idėją atmetė.
Šiaurės korėjiečiai
Įtariamas užsienio kariuomenės dalyvavimas laikomas laikomas didele karo eskalacija.
Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja pareiškė, kad nuo spalio Šiaurės Korėja pasiuntė daugiau kaip 10 tūkst. karių padėti Rusijos pajėgoms Kursko srityje.
Nei Maskva, nei Pchenjanas Šiaurės Korėjos karių dislokavimo nepatvirtino.
Neseniai Kyjivas pareiškė manantis, kad Šiaurės Korėjos kariai, patyrę didelių nuostolių kovose, buvo atitraukti iš fronto, tačiau vėliau pareiškė, kad jie vėl kariauja šioje srityje.
Seulo žvalgybos agentūra sausį pranešė, kad dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo maždaug 300 Šiaurės Korėjos karių, o 2,7 tūkst. buvo sužeisti.
Kyjivas ir Vakarų šalys jau kelis mėnesius kaltina Pchenjaną, kad šis tiekia artilerijos sviedinius ir balistines raketas Rusijai.
„Orešnik“ raketa
Lapkričio 21-ąją Rusija pirmą kartą paleido savo naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“
Ji buvo nukreipta į Rytų Ukrainoje esantį Dniprą, atsakant į ukrainiečių atakas JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) pagamintomis ilgojo nuotolio raketomis.
Šios precedento neturinčios atakos metu eksperimentinis ginklas neturėjo branduolinės kovinės galvutės.
Tačiau, kaip pranešama, naujoji raketa gali pataikyti į už tūkstančių kilometrų esančius taikinius.
V. Putinas pareiškė, kad ateityje raketomis „Orešnik“ gali būti atakuojami Kyjivo „sprendimų priėmimo centrai“
Ukraina prarado 4 360 kv. km dydžio teritoriją
Nuo 2024-ųjų vasario 24-osios Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį ir užėmė 4 360 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Tai yra beveik 22 kartus daugiau nei antraisiais karo metais (2023–2024 metais), kai rusai užėmė 200 kv. km, rodo naujienų agentūros AFP atlikta ir šį mėnesį paskelbta JAV Karo tyrimų instituto analizė.
Beveik trys ketvirtadaliai rusų užimtos teritorijos yra rytinėje Donecko srityje, kur Maskvos kariai 2025-ųjų vasario 7-ąją pareiškė užėmę svarbų kalnakasybos miestą Torecką.
Rusijos pajėgos taip pat yra netoli Pokrovsko – pagrindinio Ukrainos kariuomenės ir anglių pramonės logistikos centro.
61 mlrd. dolerių JAV pagalba
2024-ųjų balandį, vadovaujant tuometiniam prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), po kelis mėnesius trukusios aklavietės Kongrese Jungtinės Valstijos patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai.
Nuo D. Trumpo perrinkimo lapkritį iki jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausio 20-ąją J. Bideno administracija dar kartą padidino pagalbą.
Ji atblokavo 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą Ukrainai, dengiamą pelnu iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto. Tai yra 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) vertės Didžiojo septyneto (G-7) paramos paketo dalis.
D. Trumpas leido suprasti, kad mainais už paramą kare prieš Rusiją jis tikisi prieigos prie Ukrainos retųjų metalų – pagrindinių elementų, naudojamų elektronikos gamyboje.
V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas nori, jog jo sąjungininkai investuotų į šalies naudingąsias iškasenas, ir nėra pasirengęs jų atiduoti.
Trumpo retorika
Praėjusią savaitę Saudo Arabijoje įvyko JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos – pirmosios nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį – dėl santykių atstatymo ir būdų karui užbaigti paieškos.
Abi pusės gyrė susitikimą ir, be kitų dalykų, paskelbė, kad planuoja paskirti derybininkų grupes tartis dėl taikos Ukrainoje.
V. Zelenskis sukritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimą kaip derybas dėl karo Ukrainoje nedalyvaujant Kyjivui.
Tuo metu D. Trumpas pažėrė griežtų pastabų V. Zelenskiui, pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“ ir iš esmės apkaltindamas jį dėl Rusijos invazijos.
V. Zelenskis atkirto, kad D. Trumpas atsidūrė Rusijos dezinformacijos erdvėje.
Dėl D. Trumpo griežtų pasisakymų Ukrainos prezidento atžvilgiu Europoje didėja nuogąstavimai, kad Vašingtonas apleidžia savo sąjungininką Kyjive, kad užtikrintų greitą susitarimą su Maskva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
taip pat sveikinu kanclerį Mercą su pergale rinkimuose
taigi šiandien minime 3asias metines kai sasijskaja pederastija užpuolė taikią Ukrainą, kai dar kelios dienos iki karo pradžios Peskovas sakė ''kokia prasmė mums kažką pulti?''
per šiuos 3 metus kacapai padarė tūkstančius karo nusikaltimų iš kurių žiauriausi Mariupolyje pirmus 2 karo mėnesius.
taip pat kacapai ir pucinas apie pergalę gali tik pasvajoti:net jeigu valstybė išnyktų iš žemėlapio kaip ATR 1795, ukrainiečių tauta visada liks ir neduos ramybės pucinui kol jis nenumirs. Jie išgyveno carus, leniną, holodomorą, staliną, fašistus vokiečius-jų neįveiks kažkoks kgbistas šikantis į lagaminą!
Šlovė Izraeliui, Ukrainai ir Lietuvai, smert kacapam!
Šaltiniai: Macronas ir Starmeris susiderino savo veiksmus ir bandys perkalbėti Trumpą
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitarė šią savaitę susitikę su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pateikti vieningą poziciją dėl Ukrainos, rašo „The Times“.
K. Starmeris ir E. Macronas susitarė koordinuoti savo veiksmus ir bandyti daryti įtaką JAV prezidento planui užbaigti karą.
E. Macronas su D. Trumpu susitinka pirmadienį, o K. Starmeris – ketvirtadienį.
Aukšto rango diplomatiniai šaltiniai leidiniui sakė, kad abu lyderiai bandys įtikinti D. Trumpą nevesti dvišalių taikos derybų su Maskva mainais į Europos įsipareigojimus dėl Ukrainos saugumo ateityje.
Anot leidinio, Jungtinė Karalystė trečiąsias karo Ukrainoje metines paminės naujomis sankcijomis Rusijai. Bus uždrausta Rusijos aukšto rango politikams, pareigūnams ir verslininkams vykti į Jungtinę Karalystę.
Anot Vidaus reikalų ministerijos, į šalį bus uždrausta atvykti visiems vietos ir federaliniams ministrams, taip pat didelių Rusijos bendrovių direktoriams ir aukštesniems vadovams.
Dėl galiojančių sankcijų, į JK jau negali atvykti tokie Vladimirui Putinui artimi verslininkai kaip Romanas Abramovičius ir Olegas Deripaska.
Ministrai teigė, kad šis žingsnis buvo būtinas siekiant toliau daryti politinį spaudimą V. Putinui ir sumažinti platesnę grėsmę nacionaliniam saugumui, kurią kelia „su Kremliumi susijęs elitas“.
Nors Vidaus reikalų ministerija dar nepaskelbė asmenų, kuriems taikomas draudimas, sąrašo, teigiama, kad į jį bus įtraukti aukšto rango politikai, pavyzdžiui, federaliniai ministrai ar vietos valdžios atstovai. Draudimas taip pat bus taikomas federalinėse ar valstybinėse įstaigose ar agentūrose dirbantiems aukštiems valdžios pareigūnams, taip pat energetikos, finansų ir žiniasklaidos sektoriuose dirbančių įmonių vadovams.
K. Starmeris taip pat turėtų aptarti padėtį per pokalbį su G7 šalių vadovais. Tačiau aukšto rango vyriausybės pareigūnai menkomis laiko prielaidas, kad prieš susitikimą su D. Trumpu jis paskelbs konkretų grafiką, pagal kurį išlaidos gynybai bus padidintos iki 2,5 proc. BVP.
JK kariuomenės vadovai pranešė jam, kad šaliai reikės padidinti gynybos išlaidas iki 2,65 proc., „kad tik galėtų išsilaikyti“, ir paragino jį padidinti šį tikslą iki 3 proc.
Vienas aukšto rango šaltinis teigė, kad yra mažai požymių, jog Starmeris ruošiasi netrukus pateikti „didelį pasiūlymą“ D. Trumpui.