JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario 16-ąją pareiškė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti „labai greitai“. Kyjivas ir Europa baiminasi, kad bet kokiose derybose jie liks nuošalyje.
Toliau pateikiame keletą svarbiausių faktų ir skaičių, žymėjusių pastaruosius karo metus – jau trečius nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną.
Kurskas
Nuo netikėto Kursko srities puolimo 2024-ųjų rugpjūtį, Ukraina kontroliuoja šimtus kvadratinių kilometrų vakarinės Rusijos teritorijos.
Ankstyvaisiais puolimo etapais Ukraina teigė, kad jos pajėgos užėmė 1,4 tūkst. kv. km Rusijos teritorijos.
Rusams pradėjus kontrpuolimą, Ukraina Rusijoje prarado du trečdalius teritorijos ir dabar kontroliuoja apie 500 kv. km plotą.
Aukšto rango Rusijos kariuomenės vadas pareiškė, kad rusai atkovojo 64 proc. teritorijos, kurią Ukraina buvo užėmusi Rusijos Kursko srityje.
Šimtai Rusijos civilių gyventojų nespėjo evakuotis ir iki šiol gyvena netoli kovos veiksmų zonos, atskirti nuo savo šeimų ir likusios Rusijos dalies.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad Ukrainos pozicija Kurske yra svarbi, nes ji turės įtakos būsimoms deryboms, tačiau Kremlius šią idėją atmetė.
Šiaurės korėjiečiai
Įtariamas užsienio kariuomenės dalyvavimas laikomas laikomas didele karo eskalacija.
Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja pareiškė, kad nuo spalio Šiaurės Korėja pasiuntė daugiau kaip 10 tūkst. karių padėti Rusijos pajėgoms Kursko srityje.
Nei Maskva, nei Pchenjanas Šiaurės Korėjos karių dislokavimo nepatvirtino.
Neseniai Kyjivas pareiškė manantis, kad Šiaurės Korėjos kariai, patyrę didelių nuostolių kovose, buvo atitraukti iš fronto, tačiau vėliau pareiškė, kad jie vėl kariauja šioje srityje.
Seulo žvalgybos agentūra sausį pranešė, kad dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo maždaug 300 Šiaurės Korėjos karių, o 2,7 tūkst. buvo sužeisti.
Kyjivas ir Vakarų šalys jau kelis mėnesius kaltina Pchenjaną, kad šis tiekia artilerijos sviedinius ir balistines raketas Rusijai.
„Orešnik“ raketa
Lapkričio 21-ąją Rusija pirmą kartą paleido savo naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“
Ji buvo nukreipta į Rytų Ukrainoje esantį Dniprą, atsakant į ukrainiečių atakas JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) pagamintomis ilgojo nuotolio raketomis.
Šios precedento neturinčios atakos metu eksperimentinis ginklas neturėjo branduolinės kovinės galvutės.
Tačiau, kaip pranešama, naujoji raketa gali pataikyti į už tūkstančių kilometrų esančius taikinius.
V. Putinas pareiškė, kad ateityje raketomis „Orešnik“ gali būti atakuojami Kyjivo „sprendimų priėmimo centrai“
Ukraina prarado 4 360 kv. km dydžio teritoriją
Nuo 2024-ųjų vasario 24-osios Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį ir užėmė 4 360 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Tai yra beveik 22 kartus daugiau nei antraisiais karo metais (2023–2024 metais), kai rusai užėmė 200 kv. km, rodo naujienų agentūros AFP atlikta ir šį mėnesį paskelbta JAV Karo tyrimų instituto analizė.
Beveik trys ketvirtadaliai rusų užimtos teritorijos yra rytinėje Donecko srityje, kur Maskvos kariai 2025-ųjų vasario 7-ąją pareiškė užėmę svarbų kalnakasybos miestą Torecką.
Rusijos pajėgos taip pat yra netoli Pokrovsko – pagrindinio Ukrainos kariuomenės ir anglių pramonės logistikos centro.
61 mlrd. dolerių JAV pagalba
2024-ųjų balandį, vadovaujant tuometiniam prezidentui Joe Bidenui, po kelis mėnesius trukusios aklavietės Kongrese Jungtinės Valstijos patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai.
Nuo D. Trumpo perrinkimo lapkritį iki jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausio 20-ąją J. Bideno administracija dar kartą padidino pagalbą.
Ji atblokavo 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą Ukrainai, dengiamą pelnu iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto. Tai yra 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) vertės Didžiojo septyneto (G-7) paramos paketo dalis.
D. Trumpas leido suprasti, kad mainais už paramą kare prieš Rusiją jis tikisi prieigos prie Ukrainos retųjų metalų – pagrindinių elementų, naudojamų elektronikos gamyboje.
V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas nori, jog jo sąjungininkai investuotų į šalies naudingąsias iškasenas, ir nėra pasirengęs jų atiduoti.
D. Trumpo retorika
Praėjusią savaitę Saudo Arabijoje įvyko JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos – pirmosios nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį – dėl santykių atstatymo ir būdų karui užbaigti paieškos.
Abi pusės gyrė susitikimą ir, be kitų dalykų, paskelbė, kad planuoja paskirti derybininkų grupes tartis dėl taikos Ukrainoje.
V. Zelenskis sukritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimą kaip derybas dėl karo Ukrainoje nedalyvaujant Kyjivui.
Tuo metu D. Trumpas pažėrė griežtų pastabų V. Zelenskiui, pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“ ir iš esmės apkaltindamas jį dėl Rusijos invazijos.
V. Zelenskis atkirto, kad D. Trumpas atsidūrė Rusijos dezinformacijos erdvėje.
Dėl D. Trumpo griežtų pasisakymų Ukrainos prezidento atžvilgiu Europoje didėja nuogąstavimai, kad Vašingtonas apleidžia savo sąjungininką Kyjive, kad užtikrintų greitą susitarimą su Maskva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
