Svarbiausi įvykiai:
23:34 | Sprogimai Kyjive
Rusijos pajėgos vėl atakuoja Ukrainą dronais, praneša UNIAN. Trečiadienį apie 23:00 Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai.
„Sprogimai kairiajame sostinės krante. Dirba priešlėktuvinės gynybos pajėgos“, – pranešė meras Vitalijus Klyčko.
Pranešama, kad tarp gyvenamųjų namų kilo gaisras, užfiksuotas nuolaužų kritimas.
23:22 | Žiniasklaida: viename Ukrainos kaime dingo 788 ukrainiečių kariai
Krynkų kaime, esančiame Chersono srityje, dingo 788 Ukrainos kariai, skelbia „Slidstvo.info“, rašo UNIAN.
22:45 | Oro pavojus visoje Ukrainoje
Visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus dėl pakilusio Rusijos lėktuvo MiG-31K, rašo „Ukrinform“.
22:33 | Rusija vėl apšaudė Pokrovską, nukentėjo penki žmonės
Rusijos pajėgoms atakavus Pokrovsko miestą Donecko srityje nukentėjo penki žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Vėl apšaudytas Pokrovskas. Rusai smogė socialinės infrastruktūros objektui. Smogta taikliai, pastatas iš dalies sugriautas. Apgadinti dar šeši daugiaaukščiai“, – rašė jis.
Preliminariais duomenimis, sužeisti penki 41–73 metų amžiaus žmonės.
Prieš tai per smūgį Pokrovskui nukentėjo mažiausiai keturi asmenys.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
21:53 | Ukraina įvykdė reformų reikalavimus ir gaus iš ES milijardų eurų išmoką
Ukraina netrukus gaus pirmąją reguliarią išmoką iš naujojo milijardinio ES pagalbos programos fondo. Šalis įvykdė tam reikalingas reformų sąlygas, pranešė peržiūrą atlikusi Europos Komisija. Jos vertinimu, Ukrainai galėtų būti išmokėti 4,2 mlrd. euro.
Reformų reikalavimai pirmajai išmokai gauti numatė, kad vyriausybė Kyjive turi priimti naujus įstatymus, kurie leistų veiksmingiau kovoti su mokesčių slėpimu ir ekonominiu nusikalstamumu. Be to, turėjo būti adaptuoti valstybinių įmonių valdymo principai ir priimtas nacionalinis energetikos ir klimato planas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen komentavo, kad Rusijos užpulta Ukraina, nepaisydama visų sunkumų, vykdo svarbias reformas ir daro pažangą kelyje į ES. Ji sakė tikinti, kad ES šalių vyriausybės dabar greitai duos reikiamą savo sutikimą pinigų išmokėjimui.
Nauja ES pagalbos programa numato 50 mlrd. eurų paramą ketverių metų laikotarpiui. 33 mlrd. bus išmokėti kaip paskola, o likusi suma – kaip negrąžinama dotacija. Tarpinio finansavimo forma iki šiol išmokėta 7,9 mlrd. eurų.
Teikdama finansinę pagalbą, ES nori sudaryti galimybę Ukrainos valstybei toliau mokėti atlyginimus ir pensijas. Be to, turi būti užtikrintas ligoninių, mokyklų ir laikinų prieglaudų perkeltiems asmenims funkcionavimas. Pinigai taip pat galės būti naudojami karo sugriautai infrastruktūrai atstatyti.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
20:53 | „Reuters“: Vokietija planuoja perpus sumažinti karinę pagalbą Ukrainai
Vokietija kitais metais planuoja perpus sumažinti karinę pagalbą Ukrainai, nepaisant to, kad auga nerimas, jog JAV parama Kyjivui gali mažėti, jei rinkimuose rudenį laimėtų Donaldas Trumpas, rašo „Reuters“.
Remiantis 2025 m. biudžeto projektu, su kuriuo susipažino „Reuters“, Vokietijos pagalba Ukrainai 2025 m. bus sumažinta iki 4 mlrd. eurų nuo maždaug 8 mlrd. eurų 2024 m.
Šią savaitę Europoje imta nerimauti dėl D. Trumpo kandidato į viceprezidentus JD Vance. Jis nepritaria karinei pagalbai Ukrainai ir perspėjo, kad Europa turės mažiau pasikliauti JAV.
Be to, Vokietija yra sulaukusi kritikos dėl to, kad ne kartą neįvykdė NATO tikslo gynybai skirti 2 proc. savo BVP.
Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atsargos, kurios jau ir taip nuskurdo dėl dešimtmečius trukusių nepakankamų investicijų, dar labiau sumažėjo dėl ginklų tiekimo Kyjivui.
Iki šiol Berlynas Kyjivui perdavė tris oro gynybos sistemas „Patriot“, daugiau nei bet kuri kita šalis, todėl „Patriot“ sistemų skaičius Vokietijoje sumažėjo iki devynių.
20:20 | Papasakojo daugiau apie išlaisvintus Ukrainos karius: kai kurių būklė – labai bloga
Ukraina trečiadienį iš rusų nelaisvės susigrąžino 95 karius. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas plačiau papasakojo, kokios būklės yra namo grįžę kariai, rašo „Ukrinform“.
19:42 | Po nesėkmės Charkive Rusija Belgorode iš esmės sukūrė „sanitarinę zoną“
Belgorodo regione jau kurį laiką vyrauja neramumai – regionas apšaudomas. Tai regiono valdžią privertė imtis įvairių priemonių, pradedant gesintuvų dalijimu, kad gyventojai patys galėtų gesinti gaisrus. Taip pat galioja draudimas įvažiuoti į pasienio kaimus, o tai praktiškai reiškia „sanitarinės zonos“ sukūrimą, rašo „Meduza“.
18:49 | Lymano kryptimi ukrainiečiams pasidavė grupė rusų
Lymano kryptimi pasidavė grupė rusų karių, rašo UNIAN.
18:28 | Rusų smūgiai
Rusijos kariai dronu atakavo civilinį automobilį Sumų regione, buvo sužeista moteris, rašo „Ukrinform“.
Rusai taip pat smogė Donecko srityje esančiam Pokrovsko miestui, buvo sužeisti penki žmonės.
17:59 | Šaltinis: Ukrainos pajėgos atsitraukė iš pozicijų pietryčiuose
Ukrainos daliniai, neoficialia informacija, dėl Rusijos spaudimo buvo priversti palikti pozicijas šalies pietryčiuose – prie Krynkų Chersono srityje ir Urožainės Donecko srityje. „Abiejose gyvenvietėse dėl didelių sugriovimų nebuvo prasmės laikyti pozicijų“, – Ukrainos žiniasklaida citavo šaltinį Generaliniame štabe.
Ypač mūšiai dėl Krynkų vietovės pietiniame Dnipro upės krante Chersono srityje nuo pat pradžių buvo kritikuojami dėl jų beviltiškumo.
Ar Dnipro žemupyje pietiniame krante dar yra ukrainiečių karių, kol kas neaišku. Urožainę Donecko srityje Ukrainos daliniai buvo atsikovoję per kontrpuolimą praėjusiais metais.
Naujienų agentūros „Interfax-Ukraine“ teigimu, Ukrainos daliniams tuo tarpu pavyko atstumti priešą per 2 km Charkivo srityje netoli Rusijos sienos. Apie panašią pažangą, kurios nepriklausimai patikrinti nėra galimybės, pranešta iš miškingų teritorijų prie Serebriankos vietovės Donecko srityje.
Ukraina daugiau nei dvejus metus ginasi nuo Rusijos invazijos. Rusai kontroliuoja beveik penktadalį šalies teritorijos.
17:29 | EP priėmė rezoliuciją, smerkiančią Vengrijos premjero kelionę į Rusiją
Europos Parlamentas trečiadienį balsavo už rezoliuciją, kuria pasmerkė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kremliuje.
ES įstatymų leidėjai 495 balsais už, 137 prieš ir 47-iems susilaikius pareiškė, kad V. Orbáno veiksmai yra „akivaizdus ES sutarčių ir bendros užsienio politikos pažeidimas“, rašoma pranešime spaudai.
V. Orbánas į Maskvą išvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai liepos pradžioje Vengrija rotacijos tvarka pradėjo pirmininkauti ES, ir, jo teigimu, tai buvo „taikos misija“.
Tačiau pasipiktinę ES lyderiai griežtai pasmerkė šią kelionę ir pabrėžė, kad V. Orbánas neturėjo ES įgaliojimų vesti kokias nors derybas.
Vengrijos premjeras taip pat surengė vizitus, kad susitiktų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir JAV respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu – toks diplomatinis sujudimas tik sukėlė didelį Briuselio susierzinimą.
ES įstatymų leidėjai, susirinkę Prancūzijos mieste Strasbūre, rezoliucijoje pareiškė, kad Vengrija turėtų patirti pasekmes dėl prieštaringai vertinamų V. Orbáno kelionių į užsienį.
Rezoliucijoje taip pat pasmerkta Rusijos raketų ataka prieš Ohmatdyto vaikų ligoninę Kyjive ir dar kartą patvirtinta parama ES pastangoms padėti Ukrainai.
16:44 | Partizanai: rusai Krymo paplūdimiuose įrenginėja gausybę ugnies pozicijų
Laikinai okupuotame Kryme tiesiog miesto paplūdimiuose palei krantą užfiksuota daugybė ugnies pozicijų.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė partizaninis judėjimas „ATEŠ“.
„ATEŠ“ agentai pranešė apie daugybę ugnies pozicijų, išdėstytų palei visą krantą tiesiog miesto paplūdimiuose“, – rašoma pranešime.
Partizanai atkreipė dėmesį, kad okupantai nuolat kelia grėsmę civiliams gyventojams, karinę technikę ir gynybines struktūras įrengdami poilsio zonose, netoli civilinės infrastruktūros objektų, taip pat tarp Krymo vietos gyventojų namų.
„Sprendžiant iš šių įtvirtinimų išvaizdos, prasidėjus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desanto operacijai rusai sugebės gintis ne daugiau nei 5 minutes“, – pridūrė „ATEŠ“.
Pirmiau buvo pranešta, kad rusai Juodosios jūros pakrantėje Kryme įrengė daugiau nei 100 kilometrų ilgio įtvirtinimų liniją.
15:56 | Medvedevas: panaudoti branduolinį ginklą mums leidžia senovės Babilono įstatymai, Senasis Testamentas ir Koranas
Senovės Babilono ir Indijos įstatymai, taip pat Senasis Testamentas ir Koranas suteikia Rusijai teisę panaudoti branduolinį ginklą prieš savo priešininkus Vakaruose, pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
„Principas „akis už akį, dantis už dantį“ turi istorinį pobūdį. Jis buvo išdėstytas jau Hamurabio įstatymuose, Manu įstatymuose, Dvylikos lentelių įstatymuose ir, žinoma, Senajame Testamente bei Korane. Taigi už blogį gali, o kartais ir turi būti atsakoma blogiu“, – sakė D. Medvedevas interviu žurnalui „Argumenty i Fakty“.
Tačiau, anot jo, Rusija „galvoja apie milijonų žmonių likimus“ ir „supranta savo istorinę atsakomybę žmonijai“.
„Kol kas mums, pabrėžiu – būtent mums –pavyko užkirsti kelią blogiausiai įvykių baigčiai. Tai darydami turime moralinę ir teisinę teisę duoti adekvatų, simetrišką ar asimetrišką atsaką į tiesioginę žalą mūsų saugumui ir suverenitetui. Tai, be kita ko, įtvirtinta mūsų valstybės politikos pagrinduose branduolinio atgrasymo srityje“, – „The Moscow Times“ cituojamas Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas. Jo nuomone, jei Rusija atsisakytų branduolinių ginklų, jai grėstų dezintegracija ir „visiškas žlugimas“, kurio „anglosaksų elitas taip nori ir trokšta“.
15:32 | Rusija ir Ukraina apsikeitė dešimtimis karo belaisvių, trečiadienį pranešė Maskva ir Kyjivas
Rusijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad po derybų namo grįžo 95 į nelaisvę paimti rusų kariai. Paleista tiek pat belaisvių ukrainiečių.
Netrukus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino šią žinią.
„Mes ir toliau grąžiname savo žmones namo. Iš Rusijos nelaisvės paleisti dar 95 gynėjai. Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir sienos apsaugos tarnybos kariai“, – sakė prezidentas „Telegram“.
„Esu dėkingas mūsų mainais besirūpinančiai komandai ir Jungtiniams Arabų Emyratams už tarpininkavimą išlaisvinant šiuos žmones. Kad ir kaip būtų sunku, ieškome visų, kurie gali būti nelaisvėje. Turime susigrąžinti visus“, – pridūrė jis, pasidalinęs sugrįžusių ukrainiečių nuotraukomis.
Abi šalys nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, surengė daugiau nei 50 apsikeitimų belaisviais.
14:48 | Duoda laiko iki kitų metų: Rusijoje ryškėja tankų problema – sparčiai senka net sovietinės atsargos
„The Economist“ skaičiuoja, kad Rusija gali ir toliau įdarbinti po 25 000 karių per mėnesį, kad išlaikytų maždaug 470 000 karių skaičių fronte. Agresorė taip pat sparčiai didina raketų gamybą.
Nepaisant to, kad savo biudžetą labiausiai nukreipė tenkinti karinius poreikius, Rusija savo karinės technikos nuostolius gali kompensuoti tik pasitelkdama sovietines atsargas. Tačiau leidinys pastebi, kad jos nėra beribės.
Daugumos žvalgybos ataskaitų duomenimis, per pirmuosius dvejus karo metus Rusija neteko apie 3 000 tankų ir 5 000 kitų šarvuočių. Olandų žvalgybos svetainė Oryx rado įrodymų apie 3 235 sunaikintus tankus, tačiau mano, kad tikrasis skaičius yra „daug didesnis“.
Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro Rusijos karinio potencialo ekspertas Pavlo Luzinas mano, kad Rusija per metus gali sukurti tik 30 naujų tankų. Kai ukrainiečiai pernai paėmė į neva naują T-90m, jie išsiaiškino, kad jo patranka pagaminta 1992 metais.
P. Luzinas mano, kad Rusijos galimybes kurti naujus tankus ar pėstininkų kovos mašinas ar net restauruoti senąsias riboja sunkumai įsigyjant komponentus – tai stabdo Vakarų sankcijos.
Nors šių metų vasarį Rusija galėjo turėti apie 3 200 tankų, Tarptautinio strateginių mokslų instituto analitikas Michaelas Jerstadas teigia, kad iki 70 proc. jų „nuo karo pradžios net nepajudėjo“. Didelė dalis T-72 buvo saugomi neuždengti nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ir greičiausiai yra labai prastos būklės. Analitikai mano, kad, esant dabartiniam nuostolių tempui, Rusijos tankai ir pėstininkų transporto priemonės iš saugyklų pasieks „kritinį išsekimo tašką“ iki kitų metų antrojo pusmečio.
Jei niekas nepasikeis, iki šių metų pabaigos Rusijos pajėgoms gali tekti pakeisti savo laikyseną į labiau gynybinę, sako M. Jerstadas. Tai gali paaiškėti net iki vasaros pabaigos.
14:09 | Putino paranoja: jo namus saugo 7 oro gynybos sistemos – tai sulaukė kritikos Rusijoje
Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai giliai į Rusijos teritoriją ir toliau daro spaudimą Rusijos priešlėktuvinės gynybos tinklui ir verčia Rusijos karinę vadovybę teikti pirmenybę ribotų priešlėktuvinės gynybos priemonių paskirstymui svarbiems taikiniams dengti. Vienas jų – Vladimiro Putino rezidencija.
13:33 | D. Trumpas pripažįsta švelninantis sankcijas Rusijai ir primena gerus santykius su V. Putinu
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas svarsto galimybę sušvelninti sankcijas Rusijai, nes tai yra jo plano užbaigti karą Ukrainoje dalis. Tai jis pareiškė interviu agentūrai „Bloomberg“.
13:07 | Rusijos kariškiai apšaudė Chersono Dnipro rajoną, sužeista moteris
Rusijos kariškiai apšaudė Chersono miesto Dnipro rajoną, sužeista moteris. Tai trečiadienį pranešė Chersono miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė iš laikinai okupuoto kairiojo kranto apie 11 val. smogė miesto Dnipro rajonui“, – sakoma pranešime.
Kaip pažymima, per apšaudymą buvo sužeista 1976 metais gimusi moteris. Priešo atakos metu ji buvo lauke. Nukentėjusioji nugabenta į ligoninę. Jai nustatyta sprogimo sukelta trauma ir skeveldrinė žaizda pakaušyje. Moters sveikatos būklė tiriama.
12:24 | Rusai per parą 136 kartus smogė Sumų sričiai
Rusijos kariuomenė per parą 136 kartus smogė Sumų sričiai, sunaikinta privačios nuosavybės ir infrastruktūros. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Praėjusią parą priešas smogė 136 smūgius Sumų srities teritorijai. Iš viso buvo apšaudytos 23 gyvenvietės“, – rašoma pranešime.
Per atakas buvo apgadinti kritinės infrastruktūros objektai, du privatūs gyvenamieji namai, garažas, ūkinės patalpos, ferma. Taip pat buvo sunaikintas lengvasis automobilis ir apgadintas sunkvežimis.
11:40 | Ukraina sparčiai ir gausiai naikina Rusijos oro gynybos sistemas – ruošiasi naikintuvų F-16 atvykimui
Ukraina sparčiai naikina Rusijos oro gynybos sistemas ir radiolokacines stotis iki vasarą ar rudenį šalį pasieks naikintuvai F-16. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
Antradienį Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis paskelbė, kad Ukrainos pajėgos smogė S-300 pozicijoms okupuotoje Donecko srityje, taip pat pranešė, kad per nenurodytą laikotarpį Ukrainos pajėgos iš viso sunaikino 20 S-300 paleidimo įrenginių ir 15 radiolokacinių stočių.
Ukrainos karinės žvalgybos padalinio „Kraken“ įkūrėjas Kostiantynas Nemičevas liepos 12 d. pranešė, kad Ukrainos pajėgos sunaikino keturias Rusijos oro gynybos sistemas S-300, kurias Rusijos pajėgos nenustatytą laiką naudojo Charkivui atakuoti.
Akivaizdu, kad Ukrainos pajėgos sistemingai naikina Rusijos priešlėktuvinės gynybos įrangą, siekdamos sudaryti sąlygas sėkmingai panaudoti naikintuvus F-16.
11:03 | Karas tarp Rusijos ir NATO bus labai arti, jeigu Ukraina pralaimės
NATO viršūnių susitikime Rusijai buvo aiškiai parodyta, kad sprendimą dėl stojimo į Aljansą priima tik NATO ir tik ta šalis, kuri siekia ten papulti, pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jis taip pat akcentavo Rusijos grėsmę Europai, jeigu Ukraina pralaimės karą.
10:26 | Praėjusią parą Chersono srityje per rusų apšaudymus buvo sužeisti septyni žmonės
Chersono srityje praėjusią parą per rusų apšaudymus buvo sužeisti septyni žmonės. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Rusijos pajėgos smogė ikimokyklinei įstaigai, komercinėms patalpoms, mobiliojo ryšio bokštui, septyniems daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams ir 19 privačių namų.
Nukentėjo angarai ir privatūs automobiliai.
09:50 | Žiniasklaida: Graikija planuoja perduoti Ukrainai 32 naikintuvus F-16
Graikija ketina nutraukti 32 senų naikintuvų F-16/Block-30 eksploataciją ir perduoti juos Ukrainai. Tai pranešė leidinys „Al Jazeera“, remdamasi savo šaltiniais, rašo „Ukrinform“.
Graikija taip pat planuoja modernizuoti 82 naikintuvus F-16 iki Block-70 lygio ir iš Prancūzijos įsigyti 24 ketvirtosios kartos naikintuvus „Rafale“.
Be to, JAV Kongreso komitetas leido Graikijai įsigyti iki 40 daugiafunkcių penktosios kartos naikintuvų F-35.
„Al Jazeera“ šaltinių teigimu, Graikija norėtų grąžinti šiuos lėktuvus JAV, kad šios juos modernizuotų ir perduotų Kyjivui.
Tačiau šaltinis Graikijos karinėse oro pajėgose pareiškė, kad „32 naikintuvų F-16 pardavimas atvertų didelę skylę oro pajėgose... Turėtų būti maždaug 200 orlaivių kvorumas, o tiek modernesnių ir brangesnių naikintuvų nėra“.
09:17 | Ukraina planuoja derybas dėl karo veiksmų nutraukimo – „The New York Times“
Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimas rytuose Kyjivui tapo „nerimą keliančiu įvykiu“. Ukraina tikisi, kad neseniai iš sąjungininkų gauta ginkluotė ir šaudmenys padės sulaikyti Rusijos užpuolikų veržimąsi.
Leidinys pranešė, kad tai jau įvyko šiaurės rytuose, kur sustiprintoms gynybos pajėgoms pavyko sustabdyti priešo veržimąsi Charkivo kryptimi. JAV pareigūnai patikino, kad artimiausiais mėnesiais Rusija vargu ar pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų.
Kaip skelbia „The New York Times“, Ukraina planuoja derybas dėl karo veiksmų nutraukimo, kuriose turėtų dalyvauti Rusijos atstovai.
„Karui artėjant prie dvejų su puse metų ribos, Ukraina įgyvendina planą dėl derybų dėl karo veiksmų nutraukimo“, – pranešė leidinys.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiemet planuoja surengti antrąjį tarptautinį taikos susitikimą. Šiose derybose turi dalyvauti ir Rusijos Federacijos pareigūnai, nors Rusija anksčiau aiškiai pasakė neturinti tokio ketinimo. Žurnalistai pabrėžė, kad į ankstesnį susitikimą Šveicarijoje Kremliaus atstovai nebuvo pakviesti.
08:48 | Nuo karo pradžios Lietuva perdavė Ukrainai 80 energetikos įrangos siuntų
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos energetikai iš Lietuvos gavo 80 įrangos remonto darbams siuntų. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija.
„Nuo 2022 metų kovo Ukraina iš Lietuvos gavo 80 energetikos įrangos siuntų, kurių bendras svoris viršijo 1 445 tonas. Jas sudarė galingi autotransformatoriai, srovės ir įtampos transformatoriai, galios transformatoriai, rezervinio maitinimo sistemos ir kita įranga remonto darbams“, – rašoma pranešime.
08:09 | Žiniasklaida: Ukraina ir Rusija surengs didelį apsikeitimą belaisviais
Ukraina ir Rusija planuoja didelį apsikeitimą belaisviais. Jei mainai įvyks, namo grįš 90 ukrainiečių.
Kaip praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi neįvardytu šaltiniu, šalys planuoja apsikeisti 180 karo belaisvių. Jungtiniams Arabų Emyratams tarpininkaujant susitarimas turėtų būti realizuotas trečiadienio, liepos 17-osios, rytą.
Agentūros duomenimis, kiekviena pusė planuoja išlaisvinti po 90 žmonių. Jei susitarimas bus įvykdytas, bendras belaisvių, kuriais buvo apsikeista šiais metais tarpininkaujant JAE, skaičius pasieks beveik 1 400.
07:30 | Pentagonas: JAV pasiekė tam tikrą pažangą, kurdamos hipergarsinius ginklus
Kaip rodo naujausių bandymų rezultatai, Jungtinės Valstijos pasiekė tam tikrą pažangą, kurdamos hipergarsinius ginklus, ir planuoja aktyviai plėtoti šias programas.
Tai pareiškė JAV gynybos departamento atstovas generolas Patrickas Ryderis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Mes toliau plėtosime hipergarsinių ginklų kūrimo programas. Spartinsime darbus ir vykdysime bandymus pagal šias programas“, – sakė Pentagono atstovas.
Jis pažymėjo, kad JAV karinės jūrų pajėgos ir armija neseniai atliko naujų hipergarsinės raketos pavyzdžių skrydžio bandymus Ramiajame vandenyne. „Tai buvo žingsnis į priekį programų kontekste“, – teigė generolas, bet išsamesnių detalių jis nepateikė.
jie pasigyrė kad numušė karinį lėktuvą bet supratę kad tai ne karinis lėktuvas, ėmė mesti kaltę Ukrainai
dainos tematika-kova su agresoriumi
šlovė pietų korėjai ir ukrainai!
