Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
21:00 | Putinas apkaltino Ukrainą ataka prieš Krymo tiltą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį apkaltino ukrainiečių slaptąsias tarnybas dėl didžiulio sprogimo, kuris dieną anksčiau apgadino Krymo tiltą – pagrindinę Rusijos kelių ir geležinkelių jungtį su Maskvos aneksuotu Ukrainai priklausančiu pusiasaliu.
Sprogimą jis pavadino „teroristiniu aktu“.
„Autoriai, vykdytojai ir užsakovai – Ukrainos specialiosios tarnybos“, – per susitikimą su sunkius nusikaltimus tiriančio Rusijos tyrimų komiteto vadovu pareiškė V. Putinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros
20:24 | Estijos premjerė ragina nepradėti derybų su V. Putinu – spauda
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ragina su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nepradėti derybų dėl taikaus karo Ukrainoje sprendimo, rašo „Deutsche Welle“.
„Nereikia derėtis su teroristais, nes jiems tai yra naudinga. Ilgalaikėje perspektyvoje [už tai] sumokėsime brangiau“, – pareiškė ji šeštadienį paskelbtame interviu britų laikraščiui „The Telegraph“, komentuodama galimybę pradėti tokias derybas. Interviu leidiniui Estijos vyriausybės vadovė davė prieš kelias dienas Europos politinės bendrijos susitikimo Prahoje kuluaruose.
„Kalbant apie Putiną, jis, žinoma, yra karo nusikaltėlis ir turi būti nubaustas už įvykdytus agresijos nusikaltimus“, – pabrėžė K. Kallas.
Ji taip pat pripažino vis dar „nerimaujanti“, kad Vakarų sąjungininkai galėtų pastūmėti Ukrainą „pirma laiko pradėti taikos derybas, kurioms jie [ukrainiečiai] nepasirengę“.
Pasak Estijos premjerės, Vakarai „visai kitaip suvokia“ tai, ką taika gali reikšti už geležinės uždangos anksčiau buvusioms šalims.
„Pusei Europos Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė taiką, reiškė klestėjimą, – paaiškino ji. – Kitoje Europos pusėje taika reiškė žiaurumus, kankinimus ir masines deportacijas.“
„The Telegraph“ rašo, kad K. Kallas motinai tebuvo šeši mėnesiai, kai jos šeima, kaip ir daugybė kitų žmonių, sovietų valdžios įsakymu buvo sugrūsta į galvijų vagoną ir ištremta į Sibirą. Į Estiją ji grįžo būdama dešimties.
19:17 | Landsbergis: Putinas žiemą vėl grūdus naudos šantažui, turime padėti Kyjivui
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žiemą vėl bandys blokuoti Ukrainos grūdų eksportą ir ragina padėti Kyjivui.
„Sprendžiant iš ankstesnių rezultatų ir žinant, kad jis yra pasirengęs naudoti badą kaip ginklą, panašu, kad V. Putinas šią žiemą vėl bandys šantažuoti pasaulį blokuodamas Ukrainos grūdus“, – sekmadienį tviteryje paskelbė G. Landsbergis.
„Galime visam laikui apriboti V. Putino galimybes kelti grėsmę pasaulio maisto tiekimui. Mes galime suteikti Ukrainai teisę ginti savo jūras ir atkurti ekonomiką. Padarykime tai anksčiau nei vėliau“, – ragino ministras.
Jo teigimu, jau dabar veikia Europos Sąjungos karinė misija „Atalanta“, skirta apsaugoti laivybą nuo piratavimo Vakarų Indijos vandenyne. Šį modelį, anot G. Landsberio, būtų galima naudoti ir Juodojoje jūroje.
„V. Putino grūdų naudojimas kaip šantažo įrankis turi būti sustabdytas. Turime rimtai tai sustabdyti. Mes galime sukurti apsaugą nuo jo. Turime būti pasirengę apsaugoti Ukrainos eksportą ir pajamas“, – tviteryje rašė ministras.
„Tiesiog negalime pasitikėti Ukrainos grūdus vagiančiu okupantu, kad jis bus sąžiningas derybose dėl Ukrainos grūdų eksporto“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Anot jo, didesnio nuotolio pakrančių gynyba Juodojoje jūroje kartu su karine palyda laivybai paskatintų Ukrainos ekonomiką, užtikrintų grūdų eksportą ir padėtų išvengti pasaulinės maisto krizės.
G. Landsbergio teigimu, anksčiau ar vėliau neišvengiamai teks stiprinti saugumą Juodojoje jūroje, „ypač jei V. Putinas lapkritį atsisakys atnaujinti „Grūdai taikai“ susitarimą, kuo jis jau grasina“.
Pasak ministro, Ukrainai taip pat reikia svertų, kad padidintų produktų, kuriuos galima eksportuoti, kategorijas, tai padėtų jai atgauti „ekonominį suverenitetą ir padidinti jos gebėjimą kovoti ir atstatyti.
„Mes galime pasiūlyti šį svertą“, – pabrėžė ministras.
Vasario pabaigoje prasidėjusi Maskvos karinė invazija buvo paralyžiavusi Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti.
Ankarai tarpininkaujant liepos antroje pusėje buvo pasirašytas susitarimas padėjęs nutraukti Rusijos blokadą ir leidęs iš Odesos uosto pradėti gabenti grūdų krovinius. Tai padėjo sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.
Pagal Ukrainos ir Rusijos susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija buvo oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir prižiūrėti, kad laivais nebūtų plukdomi neteisėti kroviniai, pavyzdžiui, ginkluotė.
Vakarų lyderiai kaltina Kremlių ciniškai naudojantis maistu kaip ginklu ir kariaujant imperinio stiliaus grobikišką karą.
16:50 | Krymo gyventojai po sprogimo puolė į paniką: iš parduotuvių šlavė alkoholį, cukrų, degtukus
Ankstų šeštadienio rytą įvykus sprogimams ir suniokojus Krymo tiltą, kai kuriose Simferopolio miesto parduotuvėse buvo įvesti ribojimai, rašo UNIAN.
Prekybos centruose vienas asmuo galėjo įsigyti ribotą tam tikrų produktų kiekį. Ribojimai buvo taikomi cukrui ir grūdinės kultūros produktams.
Štai vienas asmuo galėjo „Yabloko“ ir „PUD“ prekybos centruose galėjo įsigyti ne daugiau kaip 3 kilogramų cukraus, grikių ar ryžių. Tiesa, kitus produktus gyventojai galėjo įsigyti be apribojimų.
Viena iš prekybos centro kasininkių žurnalistams teigė, kad tokia taisyklė yra laikina, reaguojant į tai, kad po sprogimo okupuoto Krymo pusiasalio gyventojai pradėjo panikuoti ir masiškai pirkti cukrų, dribsnius, degtukus bei alkoholį.
16:39 | ES mokys ukrainiečių karius: įvardijo pagrindinius tikslus
Europos Sąjunga (ES) nori ateinančią žiemą apmokyti iki 15 tūkst. ukrainiečių karių, sekmadienį rašo vokiečių savaitraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis ES aukšto rango diplomatais ir atitinkamomis rezoliucijomis.
Pasak leidinio, kurį cituoja „Deutsche Welle“, mokymo centrai veiks Vokietijoje ir Lenkijoje, o mokymo misijos įgaliojimai iš pradžių galios dvejus metus.
Pagal ES Politikos ir saugumo komiteto priimtą sprendimą, turi būti skubiai sukurti atitinkami mokymo moduliai ir struktūros, rašo savaitraštis.
Anot jo, mokymo tikslas – užtikrinti, kad Ukraina galėtų „savarankiškai vykdyti kovinius veiksmus gindama teritorinį vientisumą ir suverenitetą“.
Leidinio duomenimis, sprendimą dėl naujos mokymo misijos turi priimti ES šalių užsienio reikalų ministrai spalio 17 dieną Liuksemburge įvyksiančiame susitikime.
16:15 | Zaporižioje aukų skaičius išaugo iki 13
Ukrainos atstovai sekmadienį atnaujino informaciją, susijusią su Rusijos ataka Zaporižioje, rašo „Sky News“.
Teigiama, kad po naktinės okupantų atakos 13 žmonių žuvo, dar 87 buvo sužeisti, įskaitant 10 vaikų.
16:11 | Latvijoje tiriama informacija apie galimus V. Putino mokėjimus politikui A. Šleseriui
Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras pradėjo tyrimą dėl neseniai paviešintos informacijos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mokėjo naujai išrinktam Latvijos parlamento nariui Ainarui Šleseriui, atstovaujančiam partijai „Pirmiausia – Latvija“, pranešė biuras naujienų agentūrai LETA.
Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro direktorius Egilis Zviedris Latvijos radijui ketvirtadienį sakė, kad, pasitraukęs iš politikos, A. Šleseris kartu su „Rusijos geležinkeliais“ įsteigė logistikos ir transporto bendrovę.
Jei A. Šleseriui buvo mokama, kol jis dirbo šioje įmonėje, tai, anot jo, yra „kitas reikalas“, bet Konstitucijos apsaugos biuras neturėjo informacijos, kurią neseniai paviešino rusų žurnalistas Dmitrijus Muratovas.
Pareiškimą dėl šios informacijos teisėsaugos organams įteikė pats A. Šleseris.
E. Zviedris taip pat pareiškė būsiąs dėkingas, jei D. Muratovas perduotų Latvijos institucijoms jo pareiškimą apie tokius V. Putino mokėjimus A. Šleseriui patvirtinančius įrodymus, jei tokių turi.
Rusų laikraščio „Novaja gazeta“ redaktorius D. Muratovas svetainėje „Youtube“ neseniai paskelbtame interviu pareiškė, kad V. Putinas keliems Vakarų politikams, įskaitant A. Šleserį, mokėjo 1,5–2 mln. eurų per metus.
„Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas juokiasi iš Vakarų vertybių, suprantu, kodėl jis tai daro. Jis žino šių vertybių kainą. Jam dirba keli Vakarų politikai“, – sakė D. Muratovas.
Tarp šių politikų jis paminėjo buvusią Austrijos užsienio reikalų ministrę Karin Kneissl, kažkada šokusią su V. Putinu savo vestuvių pobūvyje, buvusį Suomijos ministrą pirmininką Esko Tapani Aho, buvusį Austrijos kanclerį Wolfgangą Schusselį, taip pat buvusį Latvijos susisiekimo ministrą A. Šleserį.
16:08 | Ukrainos žvalgyba: Putinas į karą bando įtraukti ir Baltarusiją
Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Rusija bando į karą su Ukraina įtraukti Baltarusiją.
Šią informaciją paliudijo Ukrainos žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis, kuris apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo Ukrainos televizijos laidoje „Pod pricelom“.
„Telegram“ išplatintame pranešime V. Skibickis pabrėžia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas griebėsi veiksmų, siekiant priversti Baltarusiją dalyvauti kare – V. Putinas kartu su A. Lukašenka kaskart rengia susitikimus, kuriuose yra diskutuojama šiuo klausimu.
16:00 | V. Putinas pirmadienį pirmininkaus saugumo tarybos posėdžiui – Kremlius
Pirmadienį, praėjus dviem dienoms po to, kai Krymo tiltą sudrebino didžiulis sprogimas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmininkaus savo saugumo tarybos posėdžiui, sekmadienį pranešė Kremlius vietos naujienų agentūroms.
„Rytoj prezidentas turi suplanavęs susitikimą su nuolatiniais saugumo tarybos nariais“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
15:53 | Rusijos opozicionierius: yra 2 variantai, kaip buvo susprogdintas Krymo tiltas
Rusijos opozicionierius Genadijus Gudkovas įvardijo dvi galimas priežastis, kas susprogdino Krymo tiltą, rašo UNIAN.
Pasak opozicionieriaus, tikėtina, kad gerai suorganizuotą ataką įvykdė Ukrainos ginkluotosios pajėgos arba tai buvo Rusijos saugumo pajėgų įvykdyta provokacija.
„Turiu dvi versija. Pirmoji, kad tai yra sėkminga Ukrainos kariuomenės įvykdyta ataka, kuri leido suniokoti tiltą. Antroji versija – tai tikrai galėjo būti Rusijos „vanagai“, kurie paleido sunkvežimį, pripildytą sprogmenų“, – kalbėjo jis.
15:36 | Popiežius ragina vietoj branduolinio karo grėsmės rinktis taiką
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulį pasimokyti iš istorijos dėl branduolinio karo grėsmės ir pasirinkti taikos kelią, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje.
Per kanonizacijos mišias Šv. Petro aikštėje popiežius paminėjo Vatikano II Susirinkimą 7-e dešimtmetyje ir pabrėžė, kad „negalime pamiršti branduolinio karo pavojaus, kuris tuo metu grėsė pasauliui“.
„Kodėl nepasimokius iš istorijos? Net ir tais laikais būta konfliktų ir didžiulės įtampos, bet buvo pasirinktas taikos kelias“, – sakė 85 metų pontifikas.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia branduolinis Armagedonas, ir perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali panaudoti savo branduolinį arsenalą, ukrainiečiams vykdant kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.
Vatikanas pranešė, kad sekmadienį apie 50 000 tikinčiųjų dalyvavo mišiose, kuriose buvo švenčiamas religinių veikėjų Jono Krikštytojo Scalabrini ir Artemido Zatti paskelbimas Bažnyčios šventaisiais.
Popiežius taip pat pasinaudojo proga pasimelsti už „beprotiško smurto akto“ Tailande aukas.
Ketvirtadienį buvęs policijos pareigūnas, ginkluotas ginklu ir peiliu, vaikų darželyje nužudė 36 žmones, iš jų 24 vaikus.
15:17 | Kuleba prašo modernių oro gynybos sistemų
Po Rusijos kariuomenės surengtų atakų Zaporižios srityje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų valstybes Ukrainai suteikti modernesnių oro gynybos sistemų, siekiant apsaugoti civilių gyvybes.
„Rusija toliau tęsia raketų terorą prieš civilius Zaporižioje. Šią naktį suduota 12 smūgių į gyvenamuosius rajonus, mažiausiai 12 asmenų žuvo ir dar daugybė sužeistų.
Mums skubiai reikia modernių oro gynybos sistemų, siekiant išsaugoti nekaltų civilių gyvybes. Aš raginu partnerius greičiau vykdyti [karinės įrangos] pristatymą“, – rašė ministras.
14:55 | Karo ekspertas: pradėta invazija gali baigtis perversmu Rusijoje
Karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusijos pradėta invazija Ukrainos teritorijoje gali baigtis perversmu Rusijos Federacijoje arba visišku rusų kariuomenės pralaimėjimu, rašo UNIAN.
„Putinas niekada nepripažins pralaimėjimo ir priešinsis iki paskutiniųjų. Tačiau pagrindinis klausimas: kas užtikrins šią pabaigą? <...> Kai šis [nukautų mobilizuotų asmenų] skaičius išaugs, kita mobilizuotų asmenų grupė kategoriškai atsisakys dalyvauti kare Ukrainoje. Tad ši situacija gali peraugti į maišto būseną“, – kalbėjo O. Ždanovas.
Pasak karo eksperto, karas galėtų baigtis, jeigu V. Putinas būtų nuverstas.
„Rūmų perversmo atveju karas pasibaigtų netolimoje ateityje, kai tik Putinas bus nuverstas iš valdžios. Naujasis Rusijos Federacijos elitas norės derybų su Vakarais. Pagrindinė derybų sąlygą – Rusijos kariuomenės atitraukimas iš Ukrainos teritorijų“, – teigė jis.
Visgi, pasak O. Ždanovo, egzistuoja ir antras scenarijus – jėga išlaisvinti šalies teritorijas, kurios buvo nubrėžtos 1991 m.
14:28 | Vokietija ir Lenkija treniruos Ukrainos karius
Šią žiemą iki 15 tūkst. Ukrainos karių treniruosis Europos valstybėse, rašo NEXTA.
Teigiama, kad karinės pratybos bus atliekamos Vokietijos ir Lenkijos įkurtuose treniravimosi centruose.
Up to 15,000 #Ukrainian servicemen will undergo training in the #EU in winter, reports the newspaper @WELTAMSONNTAG. The training centers will be located in #Germany and #Poland. pic.twitter.com/3vKG3BoSXG
— NEXTA (@nexta_tv) October 9, 2022
14:02 | Ukraina veržiasi į priekį
Ukrainos kariuomenė ruošiasi tolimesniam kontrpuolimui Luhansko srityje, kur šiuo metu teritorijos kontrolę yra perėmę rusų kariai, rašo CNN, remdamasi Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidai pranešimu.
S. Haidai pripažino, kad Ukrainos karių paviešintos nuotraukos viename iš Stelmachivkos liudija, kad jie yra arčiau nei už 20 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Svatovo.
Nauji ukrainiečių įsiveržimai į Luhanską tapo įmanomi dėl pastarosiomis savaitėmis žaibiškai atkovotos teritorijos, ypač atkovoto Lymano miesto, esančio Donecko srityje.
Stelmakhovka in #Luhansk region was liberated by the Armed Forces of #Ukraine. pic.twitter.com/6AocMFlGJR
— NEXTA (@nexta_tv) October 9, 2022
13:39 | Slovakija perduos Ukrainai 2 naujas haubicas
Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas savo socialiniame tinkle „pasveikino“ Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną su 70-mečiu ir parašė, kad Slovakija perduos Ukrainai dvi naujas „Zuzana“ haubicas.
#Slovakia transferred two more "#Zuzana-2" howitzers to #Ukraine. https://t.co/1Wvo4zAbIk
— NEXTA (@nexta_tv) October 9, 2022
12:55 | V. Zelenskis pasidalijo vaizdais iš Zaporižios
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ tinkle pasidalijo vaizdais iš Zaporižios, kur naktį rusų kariuomenė įvykdė kraupias atakas.
Po įkeltomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu V. Zelenskis parašė: „Pasaulis turi pamatyti tikrąją tiesą. Raketų ataka prieš Zaporižios gyventojus sunaikino gyvenamuosius, privačius namus, kur žmonės naktį miegojo, tiesiog gyveno, prieš nieką nekovojo.
Ukraina niekada nenorėjo šio karo. Ukraina nepadarė nieko, kad karas būtų išprovokuotas. Mes susiduriame su valstybe, kuri nenori taikos. Su teroristų valstybe [Rusija]“, – rašė V. Zelenskis.
12:28 | Rusų narai tyrinėja vandenis po Krymo tiltu
Rusų narai sekmadienį tyrinėja vandenis po Krymo tiltu, praėjus dienai po didžiulio sprogimo, per kurį žuvo trys žmonės ir per kurį apgadinta pagrindinė Rusijos kelių ir geležinkelių jungtis su Maskvos aneksuotu Ukrainai priklausančiu pusiasaliu.
„Įsakome atlikti tyrimą narams, jie pradės darbą nuo šeštos valandos ryto“, – vėlai šeštadienį valstybinei žiniasklaidai sakė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas.
Jis taip pat sakė, kad Rusijos atlikto tilto patikrinimo „pirmieji rezultatai“ turėtų būti pateikti sekmadienį.
Tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija, sprogimas įvyko ankstų šeštadienio rytą. Jo metu iš dalies įgriuvo dvi tilto eismo juostos, skelbiama apie tris žuvusius.
Rusijos ir Krymo valdžios institucijos stengėsi nuraminti gyventojus ir sumenkino atakos prieš tiltą, kuris Kremliui turi didelę simbolinę reikšmę, svarbą.
Šeštadienio popietę Maskvos primesta Krymo pusiasalio valdžia paskelbė atnaujinusi automobilių eismą apgadintu tiltu, o rusų susisiekimo ministerija sekmadienį tvirtino, kad tolimojo susisiekimo keleiviniai traukiniai iš Krymo į Rusiją „važinėja pagal standartinį grafiką“.
Maskvos primestas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas vėlų šeštadienį sakė, kad pareigūnai vertina, ar saugu leisti tiltu važiuoti autobusams.
Jis sakė, kad žmonės, norintys grįžti į Rusiją, gali vykti automobiliu arba keltu į tokius miestus kaip Krasnodaras ir Anapa.
Maskva pranešė, kad sprogo sunkvežimyje buvusi bomba, o sprogimas sukėlė didžiulį gaisrą, tačiau nepuolė kaltinti Ukrainos.
Visgi kai kurie pareigūnai, daugiausia Kryme ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, paragino imtis atsakomųjų veiksmų.
S. Aksionovas savo ruožtu paragino Krymo gyventojus išlikti „ramius“ ir sakė, kad „situacija kontroliuojama“.
Tačiau jis pridūrė: „Žinoma, yra emocijų ir sveiko noro atkeršyti.“
Joks Ukrainos atstovas neprisiėmė tiesioginės atsakomybės už sprogimą, įvykusį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-ojo gimtadienio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi netiesiogiai užsiminė apie išpuolį prieš tiltą, bet nenurodė jo priežasties.
„Šiandien mūsų valstybės teritorijoje buvo nebloga diena ir daugiausia saulėta, – sakė jis. – Deja, Kryme buvo debesuota. Nors buvo ir šilta.“
V. Zelenskis sakė, kad Ukraina nori ateities „be okupantų visoje mūsų teritorijoje, ypač Kryme“.
11:46 | Rusų politologas: Putinas jau įveiktas
Žinomas rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis tikina, kad Rusija jau įveikta, o jeigu Ukrainai pavyks visiškai išlaisvinti Chersono regioną, Kremliaus atstovai būtų galutinai sužlugdyti.
Duodamas interviu UNIAN žiniasklaidos kanalui, A. Piontkovskis įvardijo, kam bus suversta kaltė už tai, kad karinė invazija Ukrainoje pavirto visišku farsu.
„Kas liks kaltas: fiureris [Vladimiras Putinas] ar generolai? Fiureris jau dabar pradėjo generolų šmeižimo programą“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Piontkovskio, sprendimas pradėti mobilizaciją Rusijos Federacijoje lėmė socialinę katastrofą.
„Buvo pranešta apie 300 tūkst., tačiau vėliau paaiškėjo, kad planuojama [mobilizuoti] 1 mln. asmenų. Tačiau nėra nieko: nė ginklų, nė kojinių, nė ginklų – viskas pavogta. Šioje situacijoje skleidžiama propaganda iškelia dilemą: „generolai nuvylė didingąjį Putiną“.
<...> Putinas ruošia siaubingas žudynes savo generolams. Galbūt jis netgi suvokė, kad pralaimėjimo nepavyks išvengti. Šios katastrofiškos pasekmės turi būti kam nors paaiškinamos. Jis neužbaigs visko įvykdydamas savižudybe kaip caras Nikolajus I“, – kalbėjo politologas.
Be to, A. Piontkovskis priduria, kad dabartinis Rusijos gynybos ministrą [Sergejus] Šoigu ir kiti generolai šiuo metu nėra atleidžiami, nes jeigu jie būtų išstumti iš savo postų, prireiktų naujų [generolų], o ukrainiečiai per dvi savaites sugebėtų perimti Chersoną.
„Kai šios katastrofiškos pasekmės bus aiškios, jie pradės už viską kaltinti generolus“, – teigė rusų politologas.
10:40 | V. Zelenskis po rusų smūgio Zaporižioje: „Absoliutus niekšiškumas. Absoliutus blogis. Laukiniai ir teroristai“
Rusijai praėjusią naktį apšaudžius Zaporižią, žuvo mažiausiai 17 žmonių, taip pat padaryta žalos gyvenamiesiems namams, sekmadienį pranešė vienas šio Ukrainos miesto aukšto rango pareigūnas.
„Po naktinės raketų atakos Zaporižioje buvo apgadinta mažiausiai 20 namų ir apie 50 daugiaaukščių pastatų. Kol kas žuvo 17 žmonių“, – platformoje „Telegram“ rašė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.
Pasak jo, taip pat nukentėjo keturios švietimo įstaigos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir regiono pareigūnas Oleksandras Staruchas nurodė mažesnį žuvusiųjų skaičių – 12.
O. Staruchas pridūrė, kad daugiau aukų gali būti po griuvėsiais ir kad vyksta paieškų ir gelbėjimo operacija.
Raketinė ataka surengta po to, kai šeštadienį per sprogimą iš dalies sugriuvo tiltas, jungiantis Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija.
Ketvirtadienį paryčiais septynioms Rusijos raketoms pataikius į Zaporižią žuvo mažiausiai 17 žmonių, įskaitant vaikus, šeštadienį atnaujintą aukų skaičių paskelbė Ukrainos valdžios institucijos.
„Vėl Zaporižia. Vėl negailestingi smūgiai taikiems žmonėms, gyvenamiesiems namams, tiesiog vidury nakties“, – apie sekmadienio išpuolį „Telegram“ rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad 49 žmonės, įskaitant šešis vaikus, atsidūrė ligoninėje.
„Absoliutus niekšiškumas. Absoliutus blogis. Laukiniai ir teroristai. Pradedant nuo to, kuris paskelbė šį įsakymą, ir baigiant visais, kurie šį įsakymą įvykdė, – jie prisiims atsakomybę. Neabejotinai. Prieš įstatymą ir prieš žmones“, – sakė prezidentas.
Zaporižia yra netoli fronto linijos, kur Ukrainos pajėgos vykdo plataus masto kontrpuolimą prieš Rusijos karius.
Pastarosiomis savaitėmis miestui, esančiam Ukrainos kontroliuojamoje regiono, kurį praėjusią savaitę, pažeisdamas tarptautinę teisę, aneksavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dalyje, buvo ne kartą smogta.
Ukraina pranešė, kad praėjusią savaitę Zaporižios regione apšaudžius civilių automobilių koloną žuvo mažiausiai 30 žmonių. Dėl šio išpuolio Kyjivas kaltina Maskvą.
10:28 | Vokietija Ukrainai perduos naujos karinės technikos
Vokietija pranešė, kad Ukrainai perduos dar daugiau ginklų, karinės technikos. Skelbiama, kad bus perduotos IRIS-T oro gynybos sistemos ir 100 tankų iš Graikijos ir Slovakijos.
Šalies gynybos ministrė Christine Lambrecht šią žinią paskelbė šeštadienį lankydamasi Lietuvoje.
#Germany will transfer 100 tanks from #Greece and #Slovakia and IRIS-T air defense systems to #Ukraine, stated Defense Minister Christine #Lambrecht.
— NEXTA (@nexta_tv) October 9, 2022
📰CNN pic.twitter.com/ptYefWontF
09:44 | Suduotas smūgis Krymo tiltui palies Putiną asmeniškai
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pateiktoje analizėje teigiama, kad suduotas smūgis Krymo tiltui padarys įtaką transporto priemonių judėjimui, taip pat tai gali lemti ir tiekimo sutrikimus, rašo „Sky News“.
„Geležinkelio pervažos žalos mastas nėra tiksliai žinomas, tačiau bet kokie rimti nesklandumai greičiausiai padarys didelę įtaką Rusijos ir taip komplikuotai galimybei sustiprinti savo karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime.
Priduriama, kad nors ši geležinkelio pervaža buvo atidaryta tik 2020 m. birželį, ši logistinė linija atliko itin svarbų vaidmenį, siekiant perkelti karinę techniką į pietinę fronto liniją prasidėjusios invazijos metu.
„Tikėtina, kad šis incidentas itin asmeniškai palies prezidentą Vladimirą Putiną; [Smūgis suduotas] praėjus kelioms valandoms po jo 70-mečio, jis asmeniškai rėmė ir dalyvavo [Krymo] tilto atidaryme, o statybos rangovas buvo jo vaikystės draugas Arkadijus Rotenbergas“.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 09 October 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) October 9, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/FEGhiU7s8U
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/IuMKDQ1Xt6
09:05 | Kremlius rado atpirkimo ožį
Siekiant numesti atsakomybę nuo Rusijos fiurerio Vladimiro Putino pečių dėl suduoto galingo smūgio Krymo tiltui, Kremlius jau rado atpirkimo ožį – tai Rusijos gynybos ministerija, kuriai jau buvo išreikšta kritika, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai.
Nors Rusijos gynybos ministerija nepareiškė jokio oficialaus pranešimo dėl suniokoto Krymo tilto, kaip pranešė „Meduza“, Kremliaus vadovo V. Putino administracija Rusijos naujienų kanalams išsiuntė atskirą instrukciją, kurioje nurodoma, kaip būtų galima sumenkinti suduoto smūgio Krymo tiltui, kuris buvo tarsi Rusijos pasididžiavimo simbolis, jungiantis okupuotą Krymą su Rusijos teritoriją, nuostolius.
Dėl pastarosios priežasties analitikai mano, kad Kremlius nurodė Rusijos gynybos ministerijai nekomentuoti susiklosčiusios situacijos.
Remiantis ISW analitikų teigimu, užkietėjęs Rusijos propagandistas Vladimiras Solovjovas savo ruožtu jau ragina Rusijos Federacija įvykdyti tam tikrus smūgius svarbiai Ukrainos infrastruktūrai, užuot klausius gynybos ministerijos.
Tuo metu vienas iš Rusijos tinklaraštininkų įspėjo, kad jei V. Putinas nesiims atsakomųjų veiksmų, tai parodytų, kad Rusijos diktatoriaus galia sumenko.
08:22 | Paleista beveik 70 raketų
Šeštadienio naktį Rusijos kariai apšaudė Dniepropetrovsko sritį, naudodami daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“ ir sunkiąją artileriją, rašo „Ukrinform“, remdamasi regiono karinės administracijos vadovo Dmytro Rezničenko pranešimu „Telegram“ kanale. „Rusai praėjusią naktį paleido beveik 70 mirtinų smūgių Nikopolio rajonui“, – rašė jis.
Priduriama, kad atakų metu buvo suniokoti keli privatūs namai, stovėjimo aikštelė, parduotuvės, žemės ūkio įmonės pastatas, dažymo dirbtuvės. Be to, po smūgių 3 mašinos sudegė, o dar 9 suniokotos, sugadinta elektros tiekimo linija. Sakoma, kad atakų metu niekas iš žmonių nenukentėjo.
08:17 | Suniokotas Krymo tiltas
Paviešinta palydovinė nuotrauką, kaip atrodo suniokotas Krymo tiltas po šeštadienį suduoto smūgio:
Maxar Technologies published a photo of the damaged #CrimeanBridge. pic.twitter.com/m0ldrmzENe
— NEXTA (@nexta_tv) October 8, 2022
08:06 | Okupantai sudavė smūgius Zaporižios srityje
Rusijos kariuomenė sekmadienio naktį paleido raketas pietrytinėje Zaporižios miesto dalyje, rašo „SkyNews“.
Teigiama, kad atakų metu žuvo mažiausiai 17 žmonių, iš paviešintų vaizdo įrašų matyti, kad taip pat suniokoti gyvenamieji namai.
Priduriama, kad atakos buvo surengtos maždaug 125 km nuo didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės.
A video showing the aftermath of #Russia's attack on #Zaporizhzhia killing at least 17 people. pic.twitter.com/Q1CRap1GMz
— NEXTA (@nexta_tv) October 9, 2022
08:00 | Ukrainos prezidentūra: atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikia ieškoti Rusijoje
Ukrainos prezidento patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje.
„Verta pastebėti, kad sprogęs sunkvežimis, iš visko sprendžiant, ant tilto užvažiavo iš Rusijos pusės. Tad atsakymų reikėtų ieškoti Rusijoje“, – Ukrainos prezidentūros išplatintame komentare sako patarėjas Mykhailo Podoliakas.
Tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija, sprogimas įvyko ankstų šeštadienio rytą. Jo metu iš dalies įgriuvo dvi tilto eismo juostos, skelbiama apie tris žuvusius.
Tos pačios dienos popietę Maskvos primesta Krymo pusiasalio valdžia paskelbė atnaujinusi automobilių eismą apgadintu tiltu.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
Ukrainos prezidento patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje.
-
Ukrainos žvalgyba praneša, kad Maskvoje prasidėjo kariškių areštai, skelbia UNIAN.
-
Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė per atsinaujinusį apšaudymą prarado savo išorinį energijos šaltinį ir dirba pasikliaudama avariniais generatoriais, šeštadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos prižiūrėtojas.
-
Rusijos transporto ministerija pranešė, kad atnaujintas ribotas automobilių ir autobusų eismas keliomis Krymo tilto juostomis, kurios nebuvo pažeistos ryte įvykusio sprogimo.
-
Rusija paskyrė naują aukšto rango Rusijos pajėgų Ukrainoje vadą. Tai buvęs Rusijos operacijų Sirijoje vadas Sergejus Surovikinas.
-
Po sprogimo ant Krymo tilto Rusijos tyrimų komitetas teigia, kad įvykio metu žuvo trys žmonės, rašo „The Sky News“.
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad ukrainiečių pajėgos per praėjusio mėnesio pabaigoje pradėtą kontrpuolimą atkovojo beveik 2 500 kv. km teritorijų.
-
Didžiulį gaisrą, kuris šeštadienį kilo ant svarbaus automobilių ir traukinių tilto, jungiančio Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį su Rusija, sukėlė automobilyje padėta bomba, remdamosi Rusijos kovos su terorizmu komiteto informacija pranešė rusų naujienų agentūros.
