JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį patvirtino, jog Vašingtonas siųs Ukrainai daugiau pažangių raketų sistemų, galinčių smogti Rusijos invazinių pajėgų „svarbiausiems taikiniams“.
Šis žingsnis įsiutino Kremlių. A. Blinkenas teigia, kad Ukraina JAV siunčiamų raketų sistemų nenaudos smogti Rusijai.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | Iš Ukrainos deportuota apie 234 tūkst. vaikų
Trečiadienį Ukrainos prezidento įgaliotinė vaikų teisių ir vaikų reabilitacijos klausimais Daria Herasymchuk paskelbė, kad nuo karo pradžios deportuota daugiau kaip 234 tūkst. Ukrainos vaikų, rašo „the Guardian“.
„Atvirų šaltinių duomenimis, šiai dienai sieną į Rusiją ir laikinai okupuotas Luhansko ir Donecko sričių teritorijas kirto daugiau kaip 234 tūkst. vaikų. Tai priverstinai deportuoti, priverstinai perkelti vaikai arba į laikinai okupuotas teritorijas, arba į Rusiją, arba į Baltarusijos Respubliką“, – sakė D. Herasymchuk.
„Mes kovosime už absoliučiai kiekvieną Ukrainos vaiką. Šiandien mes taip pat galime pasakyti, kad suaugusiųjų pasaulis sužlugdė Vaikų dieną Ukrainoje“, – pridūrė ji.
23:38 | Mariupolyje mainais į vandenį gyventojus verčia dirbti
Rusijos pajėgos verčia Mariupolio gyventojus valyti miestą nuo nuolaužų ir lavonų, o tik tada suteikia prieigą prie vandens, pranešė miesto meras Vadimas Bojčenka.
„Mieste tebegyvenantys gyventojai skundžiasi, kad labai trūksta vandens ir maisto. Keliose miesto vietose įrengtos geriamojo vandens talpyklos. Tačiau prieiga prie jo suteikiama atlikus darbo prievolę.
Dažniausiai žmonės dalyvauja valant miestą nuo šiukšlių, nuolaužų ir lavonų“, – UNIAN cituoja miesto merą.
23:27 | Skelbiama, kad Rusija atakavo Beskidų geležinkelio tunelį
Rusijos pajėgos raketomis atakavo Beskidų geležinkelio tunelį, einantį per Karpatų kalnus Lvivo srityje, pranešė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.
„Tikslas – bandyti sutrikdyti geležinkelio jungtį ir sustabdyti degalų bei ginklų tiekimą iš mūsų sąjungininkų“, – UNIAN cituoja jį.
Pranešama, kad atakos metu buvo sužaloti du žmonės.
23:13 | BBC: Vengrija prieštarauja sankcijoms patriarchui Kirilui
Trečiadienio popietę ES ambasadorių susitikimas nutrūko galutinai nepatvirtinus šeštojo bloko sankcijų paketo, rašo BBC. Pranešama, kad Vengrija pareiškė priekaištų dėl patriarcho Kirilo sankcionavimo.
Kaip minėtai žiniasklaidos priemonei sakė diplomatai, Vengrija pareiškė prieštaravimų dėl Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko patriarcho Kirilo įtraukimo į sankcijų sąrašą.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas anksčiau pasisakė prieš tai, kad Kirilui būtų taikomas sankcionavimas.
„(Vengrija – aut. past.) nepritars bažnyčios vadovų įtraukimui į sankcijų sąrašą. Tai turi įtakos Vengrijos bendruomenių religinės laisvės klausimui, o tai yra šventa“, – teigė jis.
Diplomatai taip pat praneša apie tam tikras technines problemas, susijusias su naftos draudimu, tačiau sako, kad jos yra palyginti nedidelės ir nėra neįprastos derinant teisinius tekstus.
ES vadovai po kelias savaites trukusių ginčų šios savaitės pradžioje per aukščiausiojo lygio susitikimą pasiekė susitarimą dėl naujausio bloko sankcijų paketo.
Vengrija laimėjo svarbią nuolaidą – naftotiekių naftai taikoma išimtis, tačiau neaišku, ar lyderiai aptarė Kirilo įtraukimą į sąrašą.
Diplomatai galimai dar kartą Liuksemburge susitiks ketvirtadienį.
BBC kalbinti diplomatai yra įsitikinę, kad jiems pavyks priimti sankcijų paketą – su patriarchu Kirilu sąraše ar be jo.
22:56 | Sprogimai netoli Lvivo
Lvivo srityje nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai, praneša UNIAN. Vienas iš jų – apie 50 km. nuo pačio Lvivo.
22:40 | Aukšto rango pareigūnas: JAV, aprūpindamos Ukrainą ginklų sistemomis, atsižvelgia į eskalacijos riziką
JAV atsižvelgia į eskalacijos riziką visuose veiksmuose, susijusiuose su karu Ukrainoje, įskaitant naujausią sprendimą aprūpinti Ukrainą keturiomis HIMARS sistemomis, sako Gynybos departamento politikos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Khalas. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija dėl to neturi jokių veto teisių, rašo CNN.
„Prezidentas J. Bidenas aiškiai pasakė, kad neketiname veltis į tiesioginį konfliktą su Rusija. Mes nesame suinteresuoti, kad konfliktas Ukrainoje išsiplėstų į platesnį konfliktą ar peraugtų į Trečiąjį pasaulinį karą, todėl mes į tai atsižvelgėme, tačiau kartu Rusija neturi veto teisės dėl to, ką mes siunčiame ukrainiečiams“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino JAV prezidentą Joe Bideną, kad Ukraina neaštrins konflikto, jei JAV suteiks Ukrainai HIMARS sistemas, pridūrė C. Kahlas.
„Užtikrinimai buvo pateikti įvairiais Ukrainos valdžios lygmenimis. Sekretorius Ostinas kėlė šiuos klausimus su ministru Reznikovu per daugybę jų pokalbių. Jie kalbasi tarpusavyje kartą ar du kartus per savaitę, taip buvo nuo pat konflikto pradžios, tačiau šis konkretus patikinimas siekia visas Ukrainos vyriausybės viršūnes, įskaitant prezidentą Zelenskį“, – kalbėjo jis.
Antradienį JAV paskelbė, kad tieks Ukrainai pažangias raketų sistemas, tarp jų mobilias HIMARS, galinčias vienu metu paleisti daug tikslaus nutaikymo raketų. Rusija pareiškė, kad toks JAV žingsnis yra kaip alyvos pylimas į ugnį ir esą gali iššaukti karo plėtimąsi.
22:22 | Arestovičius: Rusija į Ukrainą pradėjo siųsti šauktinius
Rusija į Ukrainą pradėjo vežti šauktinius, sako Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius. Apie tai, pasak UNIAN, jis kalbėjo laidoje „Feygin live“.
„Šauktiniai jau pradėti vežti čia. Tai matome ir girdime iš perimtų pranešimų. Be to, pulkininko leitenanto – pulkininko lygio vadai sako, kad artimiausias pastiprinimas yra šauktiniai. Jie turėtų atvykti, tada mes pasipildysime ir kovosime
Žinoma, atvyksta rezervistų, bet jie sudaro 30-40 proc. šauktinių. O šauktiniai negali pereiti į rezervą. Jiems yra tam tikra viltis. Jie pradės puolimą, ką jie gali padaryti?“ – pažymėjo O. Arestovičius.
Pasak O. Arestovičiaus, Rusijos pajėgos jau nebeturi, kuo pasipildyti, todėl į karą siunčia šauktinius. Be to, šauktiniams, kitaip nei tiems, su kuriais sudarytos sutartys, nereikia mokėti atlyginimo.
21:58 | Severodonecke Ukraina surengė bandomąsias kontratakas
Severodonecke tęsiasi gatvių mūšiai, užimta apie 80 proc. miesto, įskaitant rytinius kvartalus, sako Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai.
Vis dėlto, pasak jo, miestą nurašyti dar per anksti. Ukrainos pajėgos surengė bandomųjų kontratakų ir paėmė į nelaisvę šešis rusus.
„Nepasiduokite dėl Severodonecko! Kai kuriose gatvėse mūsų gynėjams pavyko, buvo surengtos bandomosios kontratakos ir į nelaisvę paimti šeši rasistai. Laukiame informacijos, kuri padėtų mums atremti orkus už miesto ribų“, – rašo jis.
21:27 | Po gamykla Severodonecke slepiasi civiliai gyventojai
Pasak Luhansko srities vadovo Serhijaus Haidai, civiliai gyventojai nuo Rusijos apšaudymų slepiasi po chemijos gamykla „Azot“, esančia Severodonecke, rašo „Reuters“.
Gali būti, kad gamykloje vis dar yra pavojingų cheminių medžiagų atsargų, sakė S. Haidai.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad ši gamykla nebus antroji „Azovstal“, mat ji neturi tokių didžiulių požemių, kurie yra „Azovstal“.
21:02 | Pareigūnas: karas gali tęstis iki metų pabaigos
„Žvelgiame į konfliktą, kuris gali tęstis mažiausiai iki šių metų pabaigos“, – BBC sakė vienas Vakarų pareigūnas, norėjęs likti anonimu.
Anot jo, sunku tikėtis, jog artimiausiu metu pavyks pasiekti susitarimą derybų keliu, o jei jis nebus pasiektas, konfliktas tęsis „mažiausiai“ iki šių metų pabaigos ir „galbūt ilgiau“.
„Operacija tęsis ilgą laiką, o tai reiškia, kad tada reikės įsipareigoti ir užtikrinti, kad esame pasiryžę paremti ukrainiečius per šią labai ilgą kovą“, – sakė pareigūnas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad JAV negali numatyti, kiek ilgai tęsis konfliktas, tačiau užtikrins, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia, kad galėtų veiksmingai gintis.
„Mes negalime nuspėti, kaip tai tęsis, kada tai tęsis. Kiek dabar galime įvertinti, mūsų laukia dar daug mėnesių trunkantis konfliktas“, – sako A. Blinkenas.
Jis taip pat pareiškė, kad karas Ukrainoje „galėtų baigtis rytoj“, jei Rusija nuspręstų nutraukti savo agresiją.
„Tačiau dabar nematome jokių to ženklų“, – BBC cituoja A. Blinkeną.
20:37 | Rusija skelbia branduolinių raketų pajėgų pratybų pradžią
Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie vadinamųjų strateginių raketinių pajėgų, kitaip tariant, branduolinių raketų pajėgų, karinių pratybų pradžią, rašo BBC.
Pratybose dalyvauja tarpžemyninės balistinės raketos „Yars“ – naujos kartos raketos, pirmą kartą išbandytos 2007 m.
Rusijos kariuomenė teigia, kad pratybose, kurios vyksta Ivanovo srityje netoli Maskvos, dalyvauja apie tūkstantis aptarnaujančio personalo ir daugiau kaip 100 transporto priemonių.
Pranešama, kad raketos nebus paleidžiamos. Pratybas sudaro patruliavimas, raketų sistemų įrengimas ir jų apsauga nuo atakų.
Apie manevrus paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV pareiškė, kad tieks ukrainiečiams pažangias raketų sistemas.
19:56 | NATO rengs susitikimą dėl Turkijos nepritarimo Švedijos ir Suomijos narystei
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad artimiausiomis dienomis Briuselyje surengs susitikimą su Švedijos, Suomijos ir Turkijos aukšto rango pareigūnais, rašo BBC.
Susitikimo metu planuojama aptarti Turkijos nepritarimą Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie aljanso.
„Palaikau glaudžius ryšius su Turkijos prezidentu Erdoganu ir Suomijos bei Švedijos vadovais“, – sakė J. Stoltenbergas.
Toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad NATO „apskritai yra tvirtas sutarimas remti greitą Švedijos ir Suomijos įstojimą į aljansą“. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad tai įvyks.
19:38 | Lavrovas: JAV planas didina karo išplitimo riziką
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV planas tiekti Ukrainai pažangias raketų sistemas didina karo išplitimo riziką, rašo „Sky news“.
S. Lavrovas teigia, kad JAV planas didina riziką, jog į karą gali būti įtraukta „trečioji šalis“.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį patvirtino, jog Vašingtonas siųs Ukrainai daugiau pažangių raketų sistemų, galinčių smogti Rusijos invazinių pajėgų „svarbiausiems taikiniams“.
„Tieksime ukrainiečiams daugiau pažangių raketų sistemų ir ginkluotės, suteiksiančių jiems galimybes tiksliau smogti svarbiausiems taikiniams mūšio lauke Ukrainoje“, – laikraštyje „The New York Times“ rašė J. Bidenas.
Raketų sistemos gali tiksliai smogti į Rusijos taikinius, esančius iki 80 km atstumu.
Vienas JAV pareigūnas reporteriams sakė, kad bus siunčiamos mobilios raketų sistemos HIMARS.
HIMARS – tikslaus nutaikymo ir tolimesnio nuotolio, nei šiuo metu ukrainiečių turimų ginklų, sistemos – reiškia svarbų pagerinimą ukrainiečiams kovojant su rusų artilerija Ukrainos rytuose.
19:10 | JAV generolas: Juodosios jūros blokados nutraukimas būtų „itin rizikinga“ operacija
Bet koks bandymas nutraukti Rusijos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą būtų „itin rizikinga karinė operacija“, antradienį pareiškė aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley, pradėjęs kelionę po Europą.
M. Milley, kalbėdamas Londone prieš apsilankymus NATO siekiančiose įstoti Suomijoje ir Švedijoje, pažymėjo, kad Juodosios jūros laivybos kelius blokuoja minos ir Rusijos karinis laivynas.
Dėl to dešimtys konteinerinių laivų yra užblokuoti Ukrainos uostuose, įskaitant svarbiausią centrą Odesą. Blokada neleidžia pristatyti grūdų atsargų kitoms pasaulio šalims ir sukėlė nuogąstavimus, kad gali kilti visuotinė maisto krizės.
„Norint atverti tuos jūrų kelius, reikėtų labai didelių kurios nors valstybės ar valstybių grupės karinių pastangų“, – sakė M. Milley kartu su juo po Europą keliaujantiems žurnalistams.
„Galimybės visuomet svarstomos... Nenorėčiau nieko atmesti ar primesti, bet norėčiau jums pasakyti, kad tai būtų itin rizikinga karinė operacija, kuri pareikalautų reikšmingų pastangų“, – pridūrė jis.
M. Milley, gegužę pirmąkart nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios pasikalbėjęs telefonu su savo kolega iš Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu, pridūrė, kad bet koks sprendimas dėl blokados būtų „politinis pasirinkimas“.
18:41 | Blinkenas: Ukraina „nenaudos JAV ginklų, kad smogtų Rusijai“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Ukraina „patikino“, jog nenaudos Vašingtono suteiktų tolimojo nuotolio ginklų sistemų prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Pasak jo, Ukrainai skirtas naujas ginklų paketas yra „būtent tai, ko jiems reikia“, ir sustiprins ukrainiečių pozicijas bet kokiose būsimose derybose, rašo „the Guardian“.
A. Blinkenas taip pat pastebėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekė sumažinti NATO įtaką, tačiau vietoje to gauna augantį ir stiprėjantį aljansą.
JAV negali numatyti, kiek ilgai tęsis konfliktas, tęsė jis, tačiau užtikrins, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia, kad galėtų veiksmingai gintis.
„Mes negalime nuspėti, kaip tai tęsis, kada tai tęsis. Kiek dabar galime įvertinti, mūsų laukia dar daug mėnesių trunkantis konfliktas“, – sako A. Blinkenas.
Jis taip pat pareiškė, kad karas Ukrainoje „galėtų baigtis rytoj“, jei Rusija nuspręstų nutraukti savo agresiją.
„Tačiau dabar nematome jokių to ženklų“, – BBC cituoja A. Blinkeną.
18:23 | Plinta vaizdingas žemėlapis
Rusija okupavo penktadalį Ukrainos, praneša „Nexta“. Ukrainietis Oleksijus Bočokas savo „Facebook“ puslapyje paskelbė žemėlapį, kuriame pavaizduota nuo 2014 m. Rusijos okupuota Ukrainos teritorija.
Palyginimui vyras taip pat paskelbė kai kurių Europos šalių žemėlapius, kad žmonės lengviau suprastų Rusijos veiksmų mastą.
„Mano draugams europiečiams! Klausydamiesi savo politikų pareiškimų, nepamirškite šios Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos“, – rašė jis.
18:00 | JT: kasdien žūsta po 2 vaikus, dar 4 būna sužeidžiami
Kasdien dėl Rusijos agresijos Ukrainoje žūsta po du vaikus, o sužeidžiami būna dar keturi, nurodo JT žmogaus teisių biuras. Taip pat teigiama, kad vaikai Ukrainoje dažniausiai žūsta dėl sprogimų.
Pasak biuro ataskaitos, beveik 100 dienų trunkantis karas Ukrainoje padarė tokį žalingą poveikį vaikams, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Birželio 1 d. UNICEF fondo duomenimis, humanitarinės pagalbos reikėjo 5,2 mln. Ukrainos vaikų. Iš jų 3 mln. yra Ukrainoje, o daugiau kaip 2,2 mln. – šalyse, į kurias persikėlė nuo karo siaubo besitraukiantys ukrainiečiai.
Taip pat pabrėžiama, kad sąlygos, kuriomis gyvena ukrainiečių vaikai, darosi vis nepakenčiamesnės.
17:45 | Apšaudytas Mykolajivas
Rusų okupantai apšaudė Mykolajivą, pranešė miesto meras Oleksandras Senkevičius. Sprogimai pasigirdo šiek tiek prieš 15 val. Gyventojai įspėti vykti į slėptuves.
Pastarosiomis dienomis Rusijos okupantai suintensyvino Mykolajivo apšaudymą, naikinami miesto gyvenamieji rajonai, nukenčia civiliai gyventojai. Pasak Ukrainos kariškių, rusai nuo gegužės 26-osios tęsia Mykolajivo apšaudymą iš 203 mm 2S7 Pion patrankų.
17:18 | Rusijos parlamentaras: rusų kariai Ukrainoje nuo kovo mėnesio faktiškai nežūsta
Rusijos Dūmos gynybos komiteto atstovas Andrejus Kartapolovas pareiškė, kad šalis kare su Ukraina faktiškai nepatiria netekčių. Jo teigimu, nuo kovo mėnesio Rusijos kariai Ukrainoje nebemiršta, yra tik sužeistų.
„Mes faktiškai nustojome sulaukti žmonių netekčių. Paskutiniai Gynybos ministerijos viešinti skaičiai – 1351 žuvęs. Nuo tol ministerija duomenų neskelbė ir aš paaiškinsiu kodėl. Šiuo metu, aišku, yra sužeistųjų, tačiau tokio kiekio žuvusiųjų nebėra. Ir tai yra pasikeitusio požiūrio ir karo veiksmų vykdymo pasekmė“, – aiškino A. Partapolovas.
17:06 | Donecke sužeistas Pušilinas
Donecko srityje esančiame Limane buvo sužeistas vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas. Apie tai, pasak UNIAN, patvirtino Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andruševas.
D. Pušilinas yra apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderis, pavaldus Maskvai.
16:57 | Rusija smogė Sumų regionui
Rusai smogė Sumų regionui, praneša „Kanal 24“. Preliminariais duomenimis, okupantai paleido mažiausiai šešias raketas.
Rusijos pajėgos smogė į Šostkos rajono Šalyhino bendruomenės teritoriją. Pranešama, kad raketos buvo paleistos iš lėktuvų. Kol kas nėra duomenų apie aukas ar tai, kas buvo sunaikinta.
Pasak vietinės valdžios, raketos buvo paleistos apie 13:30. Apie 13:25 Ukraina užfiksavo du palei sieną su Rusija skrendančius lėktuvus.
16:48 | Ministras: Ukraina išgyvena kritinį karo etapą
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad Ukraina šiuo metu išgyvena kritinį karo etapą. Pasak jo, šalis neturi pakankamai sunkiosios ginkluotės, kad galėtų atremti Rusijos pajėgas.
Apie tai, kaip praneša UNIAN, O. Reznikovas kalbėjo savo „Facebook“ įraše.
„Šiuo metu Ukraina išgyvena kritinį karo etapą. Rytuose vyksta labai kruvinos kovos. Neturime pakankamai sunkiosios ginkluotės priešui atremti. Todėl nesustojame nė minutei“, – rašė ministras.
Pasak jo, kiekviena diena, kai ukrainiečiai atsilaiko prieš rusus, verčia vis labiau tikėti, kad Ukraina tikrai nugalės.
Ministras sako besitikiantis gerų naujienų iš Lenkijos, kur šiuo metu Ukrainos Gynybos ministerijos delegacija baiginėja darbus. O. Reznikovas skaičiuoja, kad vien gegužę ministras turėjo tris dešimtis oficialių tarptautinių susitikimų, taip pat dešimtis darbo kontaktų.
„Svarbiausias gegužės mėnesio įvykis buvo antrasis Ramšteino formato pagalbos Ukrainai koordinavimo ir patariamosios grupės susitikimas, o po dviejų savaičių trečiajame susitikime aptarsime pažangą. Šio bendravimo rezultatai jau veikia fronte arba keliauja į Ukrainą“, – teigė jis.
O. Reznikovas antradienį susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu,
„Artimiausiu metu tikimės naujų gerų naujienų dėl išskirtinės JAV lyderystės remiant Ukrainos kovą su Rusijos invazija“, – sakė O. Reznikovas.
16:28 | Rusų parlamentaras kalba apie referendumą Chersone ir Zaporižėje
Rusijos parlamentaras Sergejus Cekovas sako, kad dar šiemet Chersone ir Zaporižėje gali būti surengti referendumai, rašo Rusijos valstybinė žiniasklaidos priemonė „RIA Novosti“.
Rusijos pajėgos yra užėmusios didžiąją dalį Chersono, taip pat dalį Zaporižės regiono.
„Manau, kad visos Rusijos kontroliuojamos teritorijos turi labai daug šansų vėl būti prijungtos prie Rusijos Federacijos. Tai iš pradžių buvo Rusijos teritorijos“, – sakė S. Cekovas.
XVIII a. pabaigoje Chersonas buvo aneksuotas Rusijos, tačiau nuo 1991 m. priklauso Ukrainai.
16:12 | Ukrainos rankose – tik apie 20 proc. Severodonecko
Ukrainos pajėgų rankose šiuo metu yra tik 20 proc. Severodonecko miesto. Tai „Reuters“ patvirtino miesto administracijos vadovas Oleksandras Striukas.
Pasak jo, vis dar yra vilties, kad Ukrainos pajėgos gali sutrukdyti Rusijai visiškai perimti miesto kontrolę. Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja 60 proc. miesto, o likusi dalis yra tapusi savotiška „niekieno žeme“.
„20 proc. teritorijos įnirtingai gina mūsų ginkluotosios pajėgos. Mūsų kariai laiko gynybines linijas. Bandoma išstumti Rusijos karius. Turime vilties, kad, nepaisant visko, išlaisvinsime miestą ir neleisime, kad jis būtų visiškai okupuotas“, – sakė jis.
Anksčiau trečiadienį Ukrainos Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai pareiškė, kad Rusija dabar „kontroliuoja 70 proc. Severodonecko“ ir kad Ukrainos kariai „atsitraukė į palankesnes, iš anksto paruoštas pozicijas“.
Skaičiuojama, kad mieste yra likę nuo 12 tūkst. iki 13 tūkst. žmonių, neįmanoma įvežti maisto produktų ar pagalbos, taip pat neįmanoma išvežti žmonių, sakė O. Striukas.
Jis pridūrė, kad nėra informacijos, kiek žmonių pastarosiomis dienomis mieste žuvo.
15:31 | ES ir JK susitarė neleisti apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius (žiniasklaida)
Eurupos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl suderinto draudimo apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, skelbia britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis savais šaltiniais.
Anot leidinio, toks žingsnis uždarytų Maskvai didžiausią draudimo rinką „Lloyd's of London“, „smarkiai apribotų naftos eksporto galimybes“ ir „verstų ieškoti draudikų nedidelėse, mažiau išsivysčiusiose rinkose“.
„Financial Times“ pašnekovai pažymėjo, kad Graikija, Kipras ir Malta – aktyviosios laivyboje ES narės – sutiko su tokia nauja baudžiamąja priemone prieš Ukrainą kariaujančiai Rusijai po to, kai JK pažadėjo pasekti jų pavyzdžiu ir „neilgai trukus apie tai paskelbti“.
JAV verslo leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ES pareigūnais ir diplomatais, taip pat pranešė, kad ES į šeštąjį sankcijų Rusijai paketą ketina įtraukti sprendimą neleisti Bendrijoje veikiančioms draudimo kompanijoms apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, o ši priemonė įsigaliotų palaipsniui per šešis mėnesius.
Per anksčiau šią savaitę vykusį ES viršūnių susitikimą susitarta dėl šeštojo sankcijų Maskvai paketo, numatančio iki šių metų pabaigos atsisakyti maždaug 90 proc. Rusijos naftos importo į ES, padarius laikiną išlygą jos perpumpavimui „Družba“ vamzdynu Vengrijos kryptimi.
15:10 | Kremlius: naują ginkluotę Ukrainai tiekti nusprendusios JAV „pila alyvos į ugnį“
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas, nusprendęs siųsti Ukrainai pažangias raketų sistemas, „pila alyvos į ugnį“.
„Manome, kad Jungtinės Valstijos sąmoningai ir tyčia pila alyvos į ugnį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Toks tiekimas“ neskatina Kyjivo atnaujinti taikos derybas, teigė D. Peskovas ir pridūrė, kad Vašingtonas nori „kovoti su Rusija iki paskutinio ukrainiečio“.
Antradienį JAV paskelbė, kad tieks Ukrainai pažangias raketų sistemas, tarp jų mobilias HIMARS, galinčias vienu metu paleisti daug tikslaus nutaikymo raketų.
Ir Ukraina, ir Rusija jau naudoja salvinės raketų ugnies sistemas, bet HIMARS yra pranašesnės nuotoliu ir tikslumu.
Ukraina negaus HIMARS raketų, galinčių nuskrieti 300 kilometrų, bet gaus iki maždaug 80 km nuskriejančių raketų. Vis dėlto jų nuotolis yra reikšmingai didesnis už dabartinius Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
Anksčiau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad planas pristatyti Ukrainai naujų JAV ginklų, įskaitant pažangias raketų sistemas, didina Jungtinių Valstijų įsitraukimo į tiesioginį konfliktą su Rusija riziką
„Bet koks tęsiamas, didinamas ginklų tiekimas didina tokios plėtotės riziką“, – S. Riabkovas sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, atsakydamas į klausimą apie Maskvos ir Vašingtono konfrontacijos galimybę.
Pasak S. Riabkovo, JAV yra pasiryžusios „kariauti [su Maskva] iki paskutinio ukrainiečio, kad pasiektų, kaip jie sako, strateginį Rusijos pralaimėjimą“.
„Tai neturi precedento, tai – pavojinga“, – pareiškė S. Riabkovas.
14:32 | Rusijoje prabilta apie konkrečius planus aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas
„Manau, kad Chersono sritį, LNR ir DNR (okupuotos Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos, red. past.) gali prisijungti prie Rusijos jau liepos mėnesį“, – pareiškė Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis.
Jis taip pat pridūrė, kad „Rusijai užteks resursų aprūpinti šias teritorijas“.
Anksčiau Kremlius neigė kaltinimus, kad Rusija siekia užgrobti Ukrainos teritorijas, kaip tai padarė 2014-aisiais. Tačiau vėliau šios šalies informacinėje erdvėje, o taip pat įvairaus lygio politikų, viešai svarstytos galimybės „surengti referendumus“ ir „leisti apsispręsti žmonėms“.
Rusija šiuo metu yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Pagrindiniai mūšiai vyksta dėl Luhansko ir Donbaso sričių, kur pastarosiomis savaitėmis sutelktos pagrindinės Rusijos kariuomenės pajėgos.
14:18 | Rusijos atstovas Varšuvoje: Maskva nesirengia pulti Lenkijos
Rusijos atstovas Varšuvoje Sergejus Andrejevas pareiškė, kad Maskva nesirengia pulti Lenkijos. „Rusija nenori grasinti jos saugumui“, – žadėjo diplomatas.
Primename, kad Kremliaus atstovas D. Peskovas šių metų vasario 20-ąją (likus 4 dienoms iki karo Ukrainoje pradžios), paklaustas ar Rusija ruošiasi pulti Ukrainą, emocingai aiškino, kad „Rusijai nėra prasmės ko nors pulti“. „Rusija, kuri išgyveno tiek karų, – tai yra paskutinė šalis Europoje, kuri išvis norėtų kalbėti ar ištarti net žodį „karas“, – aiškino tuomet jis.
13:45 | Ukrainiečiams sekasi netoli Chersono
Ukrainos pajėgos pasiekė tam tikrą sėkmę netoli pietinio Chersono miesto ir veržiasi į kai kurias Charkivo srities dalis į rytus nuo Kyjivo, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Reuters“.
V. Zelenskis gyrė savo kariškių „didžiausią drąsą“ ir sako, kad jie „išlieka padėties fronte šeimininkai“. Tačiau Ukrainos prezidentas sakė, kad Rusijos pajėgos turi „didelį pranašumą“ tiek įranga, tiek skaičiumi.
13:21 | Kalba apie konflikto eskalaciją
Planas pristatyti Ukrainai naujų JAV ginklų, įskaitant pažangias raketų sistemas, didina Jungtinių Valstijų įsitraukimo į tiesioginį konfliktą su Rusija riziką, trečiadienį pareiškė Maskva.
„Bet koks tęsiamas, didinamas ginklų tiekimas didina tokios plėtotės riziką“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Taip jis atsakė į klausimą apie Maskvos ir Vašingtono konfrontacijos galimybę.
Antradienį Vašingtonas paskelbė, kad tieks Ukrainai pažangias raketų sistemas, tarp jų mobilias HIMARS, galinčias vienu metu paleisti daug tikslaus nutaikymo raketų.
Ir Ukraina, ir Rusija jau naudoja salvinės raketų ugnies sistemas, bet HIMARS yra pranašesnės nuotoliu ir tikslumu.
Ukraina negaus HIMARS raketų, galinčių nuskrieti 300 kilometrų, bet gaus iki maždaug 80 km nuskriejančių raketų. Vis dėlto jų nuotolis yra reikšmingai didesnis už dabartinius Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
Pasak S. Riabkovo, JAV yra pasiryžusios „kariauti [su Maskva] iki paskutinio ukrainiečio, kad pasiektų, kaip jie sako, strateginį Rusijos pralaimėjimą“.
„Tai neturi precedento, tai – pavojinga“, – pareiškė S. Riabkovas.
12:33 | Vokietija perduos Ukrainai moderniausias turimas oro gynybos sistemas IRIS-T
Vokietija perduos Ukrainai moderniausią turimą oro gynybos sistemą IRIS-T SLM, paskelbė šalies kancleris Olafas Scholzas savo kalbos Bundestage metu.
IRIS-T SLM sistemos gali atremti ne tik sparnuotųjų raketų, artilerijos sviedinių ar dronų atakas, bet ir numušti priešo lėktuvus ar sraigtasparnius.
Tiesa, „Bild“ duomenimis, ši oro gynybos sistema Ukrainoje galės būti pradėta naudoti tik ne anksčiau nei lapkričio mėnesį.
Balandžio pabaigoje Vokietijos parlamentas įpareigojo vyriausybę suteikti Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir paskelbė atitinkamą bendrą valdančiosios koalicijos ir opozicijos pareiškimą.
Vokietijos valdžia ilgai delsė ir, skirtingai negu kitos Vakarų šalys, „sabotavo“ ginkluotės Ukrainai tiekimo klausimą.
UNIAN pažymima, kad tokiu atveju, jei vokiečių gamybos oro gynybos sistemos Ukrainoje galėtų pradėti veikti tik lapkričio mėnesį, O. Scholzas galimai siekia nutildyti tokias kalbas, bet tuo pačiu ir netiekti ginkluotės kuri galėtų padėti Ukrainos kariuomenei jau artimiausiu metu.
11:49 | Haidajus: Rusija dabar kontroliuoja 70 proc. Severodonecko
Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus teigia, kad Rusija dabar kontroliuoja 70 proc. Severodonecko miesto, kuris šiuo metu yra pagrindinis Rusijos puolimo tikslas regione, jei Rusijos pajėgos nori kontroliuoti visą Donbasą.
Tuo metu kitą svarbų Luhansko miestą, Lysyčanską, anot S. Haidajaus, šiuo metu kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
11:14 | Zelenskis Rusijos pajėgas apkaltino „beprotybe“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „beprotybe“ pavadino Rusijos karių sprendimą antradienį subombarduoti chemijos gamyklą Rytų Ukraino Severodonecko mieste. Zelenskis vaizdo žinutėje pasmerkė sprogdinimą, sakydamas:
„Atsižvelgiant į tai, kad Severodonecke vykdoma didelio masto cheminių medžiagų gamyba, Rusijos armijos smūgiai ten yra tiesiog beprotiški.
Tačiau 97-ąją tokio karo dieną jau nieko keisto, kad Rusijos kariškiams, rusų vadams, rusų kariams bet kokia beprotybė yra visiškai priimtina“, – sakė V. Zelenskis.
10:40 | Iš viso žuvo 243 vaikai
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 243 vaikai, o dar 446 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Skaičiai nėra galutiniai, nes neįtrauktos aukos tose vietose, kur vyksta „aktyvūs karo veiksmai“, ir ten, kur yra Rusijos pajėgų.
10:18 | Silpnoji Rusijos pajėgų vieta
Rusijos dėmesys Rytų Ukrainai sukūrė pažeidžiamumą kitose šalies dalyse, kurias Ukrainos pajėgos gali išnaudoti kontratakoms, teigia JAV Karo studijų institutas (ISW).
„Putinas pasirinko sutelkti visas pajėgas ir išteklius, kuriuos buvo įmanoma apjungti, žūtbūtiniam ir kruvinam postūmiui užimti Rytų Ukrainos sritis, kas jam daugiausia suteiktų simbolinės naudos“, – skelbiama naujausioje Karo studijų instituto analizėje.
„Ukrainos atsakomieji puolimai Chersone rodo, kad Ukrainos vadai atpažįsta šias realijas ir naudojasi [Rusijos pajėgų] pažeidžiamumu“.
09:58 | Bidenas parašė laišką: ką JAV darys ir ko nedarys Ukrainoje
JAV prezidentas Joe Bidenas parašė savo komentarą „The New York Times“ pavadinimu „Ką Amerika darys ir ko ne Ukrainoje“. Jame amerikiečių lyderis papasakojo apie šalies tikslus Rusijos kare Ukrainoje.
J. Bidenas pareiškė, kad JAV jau perdavė Ukrainai didelį kiekį ginkluotės, „kad ši galėtų kautis kovos lauke ir užimti maksimaliai stiprią poziciją prie derybų stalo“.
Vašingtonas taip pat tieks Kyjivui šiuolaikines raketų sistemas, pažymėjus, kad JAV „neskatins Ukrainos ir nesuteiks jai galimybių suduoti smūgį už šalies teritorijos ribų“.
JAV prezidentas taip pat užtikrino, kad nespaus Ukrainos derybose atsisakyti dalies teritorijų dėl greitesnio karo baigties. Anot J. Bideno, taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos pateko į aklavietę, nes „Rusija ir toliau kariauja, kad galėtų perimti kuo didesnę Ukrainos kontrolės dalį“.
J. Bidenas taip pat pridūrė, kad JAV ir sąjungininkės toliau tieks Ukrainai ginkluotę, taikys sankcijų politiką Rusijai ir stiprins rytinę NATO aljanso sieną. Tuo pačiu buvo akcentuojama, kad NATO nekariaus su Rusija, o JAV šiuo metu nemato požymių, kad Rusijos Federacija ketintų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.
09:44 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 30 700 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 208 lėktuvus, 175 sraigtasparnius, 1361 tanką, 3343 šarvuočius, 659 artilerijos pabūklus, 207 raketų sistemas, 13 laivų, 2290 mašinų, 76 kuro cisternas, 519 bepiločių orlaivių, 94 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 49 specialiosios įrangos vienetus.
09:26 | JAV sveikina ES sprendimą dėl rusiškos naftos embargo
Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.
„Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Jis sakė, kad JAV sąjungininkės „plačiai remia“ pastangas „atkirsti finansavimo šaltinį Rusijos karo mašinai“.
„ES žengė svarbų žingsnį šiuo artimojo laikotarpio keliu, tačiau yra ir ilgesnio laikotarpio kelias, kuris susijęs ne tiek su kasdienybe, kiek su ilgalaikėmis tendencijomis ir platesniu poreikiu mažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos energijos“, – kalbėjo N. Price'as.
Jis pridūrė, kad šis Europos sprendimas taip pat atitinka JAV prezidento Joe Bideno remiamus tikslus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, siekiant kovoti su klimato kaita.
09:00 | Kanada įvedė sankcijas numanomai V. Putino meilužei, keliems Rusijos bankams
Kanada į savo sankcijų Rusijai sąrašus antradienį įtraukė numanomą prezidento Vladimiro Putino meilužę, 21 rusų pareigūną ir keturias finansų institucijas.
„Taikomės į bankus, Putino režimui artimus oligarchus, taip pat jo, nežinau, kaip ją pavadinti, partnerę“, – Otavoje reporteriams sakė užsienio reikalų ministrė Melanie Joly, turėdama galvoje buvusią gimnastę Aliną Kabajevą.
Į sankcijų, skelbiamų dėl Rusijos karo Ukrainoje, sąrašą įtrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenis, įskaitant A. Kabajevą, bankus „Rosselchozbank“ bei „Investtradebank“ ir dvi fondų valdymo firmas, bus taikomas turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Kanadą.
Europos Sąjunga nurodo, kad A. Kabajeva yra „Nacionalnaja Medija Gruppa“ – kontroliuojančiosios bendrovės, turinčios beveik visų pagrindinių Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių akcijų paketus, valdybos pirmininkė.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ji ir Rusijos prezidentas palaiko romantiškus santykius, nors V. Putinas tai paneigė, kai 2008 metais apie tai buvo pirmą kartą pranešta.
08:36 | Rusija praneša vykdanti pratybas su branduolinėmis pajėgomis
Rusijos branduolinės pajėgos rengia pratybas Ivanovo provincijoje, esančioje į šiaurės rytus nuo Maskvos, skelbia „Reuters“. Pranešimą trečiadienį pateikė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Rusijos gynybos ministerija.
Skelbiama, kad maždaug 1000 kariškių treniruojasi intensyviuose manevruose, kuriuose naudojama daugiau nei 100 transporto priemonių, įskaitant tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo įrenginius „Yars“.
Pranešimas buvo paskelbtas netrukus po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad JAV atsiųs 700 mln. USD vertės saugumo pagalbos paketą, įskaitant vidutinio nuotolio raketas, Ukrainai.
07:54 | Zelenskis: Ukraina kasdien praranda iki 100 karių
Ukraina kasdien praranda 60–100 karių, antradienį interviu „Newsmax“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Padėtis [Ukrainos] rytuose yra labai sunki. Kasdien prarandame nuo 60 iki 100 karių ir maždaug 500 sužeistų per mūšį“, – sakė V. Zelenskis.
Kartu prezidentas įvertino ir J. Bideno pažadą Ukrainai tiek raketų sistemas.
„Žinau, kad kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose arba Baltuosiuose rūmuose sako, kad mes galime jas panaudoti puldami Rusiją. Žiūrėkite, mes neplanuojame pulti Rusijos. Mūsų nedomina Rusijos Federacija. Mes nekovojame jų teritorijoje“, – sakė V. Zelenskis.
„Mūsų teritorijoje vyksta karas. Jie atvyko į mūsų šalį. Mes norime įveikti savo miestų blokus. Tam mums reikia amunicijos, galinčios pasiekti net 100 kilometrų“, – pridūrė jis.
07:27 | Ukraina ragina E. Macroną atvykti vizito, kol Prancūzija pirmininkauja ES
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis.
„Būtų gerai, kad Macronas atvyktų Prancūzijai pirmininkaujanti ES, o geriausia būtų, kad jis atvyktų su tolesnėmis ginklų siuntomis Ukrainai. Tai vertingiausia pagalba, kokią tik galime gauti iš Prancūzijos“, – sakė D. Kuleba prancūzų naujienų televizijai LCI.
07:03 | JT: Rusijos kare Ukrainoje žuvo 4113 civilių, 4916 buvo sužeisti
Jungtinių Tautų žmogaus teisių agentūros duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios iš viso užregistruota 9 029 civilių aukos, nors, agentūros nuomone, šie skaičiai yra gerokai didesni.
06:39 | Ragina sprukti iš Donecko
Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenka paragino likusius žmones bėgti ir „gelbėti savo gyvybes“, nes per Rusijos atakas žūsta vis daugiau civilių.
„Donecko srityje nėra saugių vietų, todėl dar kartą raginu: evakuokitės – gelbėkite savo gyvybes“, – „Telegram“ skelbė jis.
Antradienį Donecke žuvo dar keturi civiliai, o septyni buvo sužeisti, vėlesniame „Telegram“ įraše sakė K. Kyrylenko.
06:08 | Ukraina sulauks naujos ginkluotės
Amerika Ukrainai tieks raketų sistemas ir amuniciją, „The New York Times“ skiltyje patikino JAV prezidentas Joe Bidenas. Jų tikslas, pasak prezidento, paprastas: JAV nori demokratinės, nepriklausomos, suverenios ir klestinčios Ukrainos su priemonėmis atgrasyti nuo tolesnės agresijos ir nuo jos apsiginti, skelbia UNIAN.
„Pateiksime ukrainiečiams geresnes raketų sistemas ir amuniciją, kuri leis jiems tiksliau pataikyti į pagrindinius taikinius Ukrainos mūšio lauke“, – teigė J. Bidenas.
Be to, Vašingtonas ir toliau tieks Ukrainai modernius ginklus, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, priešlėktuvines raketas „Stinger“, galingą artileriją ir didelio tikslumo raketų sistemas, radarus, bepiločius orlaivius, sraigtasparnius Mi-17, amuniciją.
JAV taip pat siųs Ukrainai milijardus daugiau finansinės paramos, kurios skyrimą patvirtino Kongresas. Be to, J. Bidenas patikino, kad ir toliau bendradarbiaus su savo sąjungininkais ir partneriais dėl sankcijų Rusijai.
„Dirbsime su savo sąjungininkais ir partneriais, kad įveiktume pasaulinę maisto krizę, kurią dar labiau paaštrina Rusijos agresija. Taip pat padėsime savo sąjungininkams Europoje ir kitose šalyse sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir paspartinsime mūsų perėjimą prie švarios energetikos ateities“, – tvirtino J. Bidenas.
JAV lyderis taip pat pažymėjo, kad dabar Jungtinės Valstijos nemato jokių požymių, kad Rusija ketintų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.
„Nors kartais Rusijos retorika apie branduolinio kardo barškėjimą pati savaime yra pavojinga ir labai neatsakinga. Leiskite man aiškiai pasakyti: bet koks branduolinių ginklų panaudojimas šiame konflikte bet kokiu mastu būtų visiškai nepriimtinas mums, kaip ir visam likusiam pasauliui, tai sukeltų skaudžių pasekmių“, – sakė jis.
Anksčiau Joe Bidenas sakė, kad Vašingtonas nesiųs Ukrainai raketų sistemų, kurios „gali pasiekti Rusijos teritoriją“.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukraina nustatė kelis tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų rytiniame Donbaso regione, kur intensyviai atakuoja Rusijos pajėgos, antradienį pranešė ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
► Rusijos pajėgos kontroliuoja pusę Ukrainos rytinio Sjevjerodonecko miesto, antradienį pranešė vienas ukrainiečių kariuomenės pareigūnas, Maskvos kariuomenei nesiliaujamai veržiantis gilyn į Donbaso regioną.
► Tarptautinė žiniasklaida paskaičiavo tikėtiną smūgį Kremliaus piniginei dėl Europos Sąjungos įvedamo embargo rusiškai naftai.
► Rusija antradienį paskelbė, kad perduos 152 ukrainiečių karių, rastų tuneliuose po rusų kontroliuojamo Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“, palaikus.
► Per teismo procesą Ukrainos centrinėje dalyje du Rusijos kariai dėl karo nusikaltimų buvo nuteisti kalėti ilgiau nei 11 metų.
► Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Turkijoje, kur ves derybas dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo, antradienį pranešė Turkijos diplomatijos vadovas.
► Rusijos pajėgos perėmė dalinę Rytų Ukrainoje esančio Sjevjerodonecko miesto kontrolę, antradienį sakė ukrainiečių aukšto rango pareigūnas, Maskvos kariuomenei stumiantis gilyn į Donbaso regioną.
► Ukrainos rytiniame Slovjansko mieste praeitą naktį per Rusijos pajėgų surengtą raketų smūgį žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar šeši buvo sužeisti, antradienį pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi ukrainiečių aukšto rango pareigūnu.
► Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados Kyjivas negali eksportuoti 22 mln. t grūdų.
► Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, pirmadienį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje.
