Šią savaitę Švedijoje prasideda mokymai „Aurora 17“: 20 tūkst. karių iš devynių Vakarų valstybių, įskaitant ir ne mažiau nei 1 tūkst. JAV jūrų pėstininkų, pradės masines treniruotes, kurių tikslas – atremti bet kurį hipotetinį Rusijos puolimą.
Kitame Baltijos jūros krante Rusija taip pat surengs karines pratybas „Zapad 2017“. Manevruose gali dalyvauti iki 100 tūkst. Rusijos ir jos sąjungininkių karių, rašoma straipsnyje.
Karinės pratybos, kurios vyks beveik vienu metu, atspindi augančios trinties karinėje sferoje ir nepasitikėjimo augimą, kuris susiklostė tarp Vakarų Europos ir Rusijos po šios 2014-aisiais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos bei tolimesnių provokacijų Ukrainos rytuose.
„Aš baiminuosi ne to, kad JAV puola Rusija arba Rusija puola JAV ar Baltijos šalis, o to, kad milžiniška karinės technikos sankaupa ir gausūs kariniai mokymai išprovokuos situaciją su netikėtomis pasekmėmis“, – pasakojo anksčiau aukštas pareigas užėmęs švedų diplomatas Svenas Hirdmanas.
Švedija manė, kad Šaltasis karas baigėsi
Švedija laiko save socialdemokratijos ir diplomatinio neutraliteto bastionu, ji taip pat pasirinko nestoti į NATO, primena autorius. Sugriuvus SSRS Švedija labiau, nei kitos šalys, prarado budrumą. Tačiau dabar švedai sėkmingai stiprina savo gynybą. Pažymima, kad Švedija, kaip ir Lietuva, atnaujino privalomąją tarnybą (tiesa, šaukiamieji turi teisę jos atsisakyti), padidino karines išlaidas gynybai, nukreipė karinius dalinius į „strateginius karštuosius tarškus“ ir sustiprino bendradarbiavimą su NATO šalimis. Kai kurie švedai, savaime suprantama, protestuoja prieš šalies „militarizaciją“.
„Nepaisant Rusijos povandeninių laivų provokacinių manevrų, o taip pat keistų galimo Kremliaus kišimosi į polinius Švedijos reikalus epizodų – panašių į tuos, kurie jau yra žinomi Vakarų šalims, – mažai kas tiki, kad Rusija kada nors atakuos Švediją ar įsiverš į ją“, – rašoma straipsnyje. Pagrindinis nerimas yra susijęs su tuo, kad Švediją gali „paliesti“ Maskvos bandymas „iš naujo užgrobti“ Estiją, Latviją ir Lietuvą.
S. Hirdmanas pažymėjo, kad Šaltojo karo metais Švedija buvo atsidūrusi SSRS ir JAV priešpriešos paraštėse. „Dabar dėl Ukrainos, Baltijos šalių ir Lenkijos konfrontacijos linija pasistūmė į šiaurę ir atsidūrė čia. Ir Švedijai tai yra blogai“, – pareiškė buvęs diplomatas.
Švedija, savo ruožtu, iš metų į metus ignoravo požymius, kad Rusijos grėsmė iš rytų nenusilpo. Autorius taip pat primena, kad Norvegija prieš keletą metų pardavė didžiulę karinių oro pajėgų bazę Arktyje, kurios statyboms NATO išleido milijardus dolerių, už kokius 4 mln. dolerių, o pirkėjas, vietos verslininkas, nedelsiant išnuomojo ją „Gazprom“ – koncernui, susijusiam su Kremliumi.
Pakitusios taisyklės
Tačiau vėliau nutiko 2014-ųjų įvykiai. Dalis tų Rusijos karinių dalinių, kurie dalyvavo 2013-ųjų „Zapad“, vėliau kariavo Ukrainoje.
„2014-ieji pakeitė žaidimo eigą, – pasakojo leidiniui Mikaelis Tofvessonas, Švedijos ypatingųjų situacijų situacijų ministerijos kibernetinio saugumo grupės vadas. – Tuomet viena europiečių valstybė įsiveržė į kitą ir sumelavo dėl to. Tai buvo ženklas, kad vienas šalis žaidžia pagal kitas taisykles“.
„Aurora 17“
Pratybos vykta nuo rugsėjo 11-osios Gotlando miškuose ir keliose kontinentinės Švedijos vietovėse. Be švedų, pratybose dalyvauja JAV, Suomijos, Vokietijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Prancūzijos, Danijos ir Estijos kariai. Vietos valdžia prašo gyventojų nepanikuoti išvydus užsienio karius ir šarvuočius.
„Rusija – tai pagrindinis iššūkis, – gegužę apie „Aurora 17“ kalbėjo Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas. – Rusija metė iššūkį Europos saugumo tvarkai. Tai sukelia destabilizacinį efektą Šiaurės Europoje ir už jos ribų“.
„Anksčiau santykiai su JAV buvo gerokai slaptesni. Buvo vykdomi apsikeitimai žvalgybos duomenimis. Dabar tai daroma atvirai ir pastebimai“, – apie „Aurora 17“ leidiniui pasakojo analitikas Pieteris Wezemanas.
Pasak straipsnio autoriaus, po 2014-ųjų įvykių strategai iš Švedijos ir NATO pradėjo baimingai žvilgčioti į Gotlandą, kuris yra laikomas vienu iš svarbiausių strateginių taškų, jeigu Rusija nuspręstų pulti Baltijos valstybes. „Praėjusiais metais, pirmą sykį per daugiau nei 10 metų, Švedija dislokavo šioje saloje kariuomenę, baimindamasi, kad nedidelė Rusijos desantininkų grupė ją užgrobs ir įrengs ten priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios neleistų Vakarams apginti Lietuvos, Latvijos ar Estijos,“ – rašomas traipsnyje.
Švedų politinės partijos iš esmės sutarė didinti išlaidas gynybai 2018-aisais iki 250 mln. dolerių, o vėlesnius 3 metus dar 340 mln.
Rusų žurnalistas
„BuzzFeed“ taip pat pateikia jauno ruso, prieš kelerius metus atgal sugrįžusio Jegoro Putilovo istoriją. Jis pradėjo rašyti straipsnius vienam iš didžiausių šalyje leidinių „Aftonbladet“, pasisakydamas prieš migrantų atvykimą į šalį. Kartais J. Putilovas savo straipsniuose polemizavo su apžvalgininku Tobiasu Lagerfeldu, kuris palaikė migrantų teises.
„Praėjusiais metais dar vienas jaunas rusų kilmės vyras, Alexanderis Fridbakas, įsitaisė ultradešiniųjų partijos „Švedų demokratai“, kuri pasisako už griežtą antiimigracinę politiką, parlamentinės frakcijos pagalbininku“, – praneša autorius.
„Pasirodo, Putilovas, Lagerfeldas ir Fridbakas – tai vienas ir tas pats žmogus, – rašoma straipsnyje. – Visa tai galima būtų laikyti kažkokiu nesusipratimu ar jauno žmogaus išsišokimu, tačiau švedų radijas išsiaiškino, kad Putilovas-Fridbakas-Lagerfeldas įsigijo Stokholme namą už 750 tūkst. dolerių iš rusų verslininko, kurį vadina korumpuotu, o netrukus perpardavė jį dvigubai brangiau. Įsiplieskė skandalas, ir Putilovas pasitraukė iš paralamento. Putilovas „BuzzFeed News“ pasakojo, kad tapo nesąžiningos juodinimo kampanijos auka dėl savo rusiškų šaknų, ir neigė, kad dirbo Rusijos valdžiai“.
Pasak autoriaus, daugelis švedų mano, kad incidentas su Putilovu sutampa su Kremliaus elgesio stiliumi, kuris pasižymi kišimusi į kitų šalių reikalus, nepagrįstų abejonių ir ginčų kėlimu.
Švedijoje yra nerimaujančių, kad bendros pratybos su JAV, pakartotina Gotlando militarizacija ir šauktinių idėjos atgaivinimas gali išprovokuoti Rusiją, kurios karinė galia lenkia Baltijos ir Skandinavijos šalių kariuomenių galią. Tačiau Švedija, rodosi, tvirtai numačiusi auginti savo karines pajėgas ir stiprinti ryšius su stipresniais sąjungininkais, rašoma leidinyje.
