Jis taip pat pažymėjo, kad šių santykių pagrindas yra šalių gynyba, o bendradarbiavimas šioje srityje vystosi daug greičiau ir glaudžiau, negu galima būtų tikėtis.
„Švedijos ir Suomijos bendradarbiavimas gynybos srityje – daug glaudesnis, negu tarp bet kurių kitų valstybių. Rezultatai kalba patys už save,“ – pažymi jis.
Dar prieš dešimt metų mintis apie glaudų ir plataus masto Suomijos bei Švedijos bendradarbiavimą būtų laikoma neįgyvendinama svajone.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija atsisakė teritorinės gynybos ir nukreipė savo pagrindines jėgas tarptautinių krizių sprendimui. Daugiau jokio karo Europoje nebus, manė Stokholme. Baltijos jūra turi tapti taikos jūra.
2007 metų pavasarį finansų ministras Andersas Borgas piliečiams pažadėjo mokesčių lengvatas, kurių vertė – milijardai kronų. Tam prireikė plataus masto gynybos išlaidų mažinimo. Buvo nuspręsta atsisakyti šauktinių, bendros su Suomija programos AMOS dėl granatsvaidžių naudojimo, o taip pat nuo bendrų jūrinės teritorijos kontrolės projektų.
Netikėtas Švedijos pasitraukimas iš projektų sukėlė Suomijos pasipiktinimą. Nuolatinis kaimyninės valstybės gynybinių pajėgumų silpninimas Helsinkyje buvo sutiktas kaip bloga naujiena.
Suomiams natūraliai iškilo klausimas, ar Švedija nesiekia savo gynybos problemų sprendimo perkelti Suomijai.
Signalas ir šokas
Rusijos karas su Gruzija 2008-aisiais, po kurio Rusija iki šiol laiko okupavusi Gruzijai priklausančią teritoriją, nebuvo nepastebėta Švedijoje. Ji suteikė impulsą kariniams planams, kurie tam tikram laikotarpiui buvo atidėti.
Pasak Švedijos gynybos tyrimų agentūros specialisto Niklaso Granholmo karas Gruzijoje buvo perspėjimo signalas Švedijai, tačiau po šešerių metų įvykdytas Krymo okupacija tapo tikrų tikriausiu šoku.
N. Granholmas Rusiją, vadovaujamai Vladimiro Putino, vadina „nepatenkinta valstybe“, kuri, be didesnių dvejonių pažeidinėja tarptautinės bendruomenės nuostatas savų tikslų siekimui.
„Kremlius nori sukurti Rusijos pasienyje buferinę zoną, sanitarinę užkardą, o valstybės, į jį įeinančios, turėtų savo saugumo planus pateikti tvirtinti Kremliui,“ – tikina ekspertas.
Rusija siekia „naujos kartos karo“. Šią sąvoką apima plataus spektro poveikio būdai, pradedant diplomatija ir žiniasklaida, ir baigiant kibernetiniais puolimais, politinėmis žmogžudystėmis ir plataus masto karais.
Žvelgiant iš Rusijos perspektyvų, tai karas jau vyksta, o jo frontas tęsiasi nuo per visą Europą, nuo Barenco iki Viduržemio jūros. Suomija ir Švedija Kremliaus akyse vienareikšmiškai išdėstytos šios linijos vakarinėje pusėje ir yra priešininkės.
Arkties teritorijos, Šiaurės Atlantas ir Baltijos jūros regionas formuoja, pasak N. Granholmo, vieningą strateginę teritoriją. Tai siejasi ir su karinių technologijų vystymusi. Jeigu regione išsivystys karinis konfliktas, tai nė viena iš šalių, į jį įeinančių, negalės likti šalyje.
Karinis-strateginis gynybinis bendradarbiavimas į karinius blokus neįeinančioms Švedijai su Suomija tokioje situacijoje yra būtina.
„Nesitikėti pagalbos iš šalies“
Žodžiai „nesitikėkite pagalbos iš išorės“ yra iškalti ant Sveaborgo pilies Karališkųjų vartų. Šią žinutę šimtmečiais vertino įvairiai. Tačiau, jeigu svarstytume apie jų pagrindinę esmę, tai į galvą neabejotinai šauna žodis „pasitikėjimas“.
„Didesnę reikšmė, negu visi pasirašyti valstybiniai susitarimai, turi tas faktas, mes vienas kitą žinome ir pasitikime vienas kitu lemiamais momentais“, – leidiniui pasakojo pasiuntinys Andersas Ahnlidas. Valdžios atstovų ir kariuomenės vadovybės bendravimas vyksta kaip niekad aktyviai. Oficialių ir neoficialių susitikimų skaičius ženkliai išaugo.
Pasak ambasadoriaus, daug glaudesnis bendradarbiavimas vyksta ir ministerijų lygmeniu. Pavyzdžiui, švedų atstovas ekonomikos klausimais dirba kartu su kolegomis iš Suomijos Helsinkyje, o suomiai turi savo atstovą Europos saugumo taryboje Švedijoje.
„Stiprindami bendradarbiavimą gynybos srityje, mes turime pateikti vieningą politiką ir saugumo politiką tiek ES lygmenyje, tiek ir dvišaliuose santykiuose,“ – pasakojo ambasadorius.
