Tai prezidentas Petro Porošenka paskelbė kalbėdamas kasmetinio pranešimo Aukščiausiajai Radai metu.
„Kol kas nėra jokių ženklų, kad Maskva būtų pasirengusi atsitraukti iš Donbaso ar išeiti iš Krymo. O štai įrodymų dėl jos pasirengimo kontinentinio masto puolimui, deja, vis daugėja“, – aiškino P. Porošenka.
Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės mokymai šalia NATO valstybių sienų neramina daugelį Vakarų valstybių, ypač kaimynines Baltijos šalis ir Lenkiją, kurios netiko viešai Maskvos pareiškimai, kad mokymai bus išskirtinai gynybiniai ir juose dalyvaus mažiau nei 13 tūkst. karių.
„Prisidengus strateginėmis vadovybės ir štabo pratybomis nėra atmetama galimybė, jog susidarys nauja smogiamoji Rusijos kariuomenės, kuri gali smogti Ukrainai“, – aiškino P. Porošenka.
Rusija ragina NATO nesijaudinti dėl pratybų „Zapad“
Rusijos pajėgų vadas ketvirtadienį per retą susitikimą su NATO aukšto rango vadu atmetė Aljanso nuogąstavimus dėl kitą savaitę vyksiančių Maskvos karinių pratybų su Baltarusija.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas NATO karinio komiteto – aukščiausios karinės institucijos Aljanse – pirmininkui Petrui Pavelui sakė, kad šios bendros pratybos su Baltarusija yra „seniai planuotos ir gynybinės, nenukreiptos prieš jokią trečiąją šalį“.
„V.Gerasimovas akcentavo pagrindinį pratybų tikslą – (Rusijos ir Baltarusijos) gynybą“, – rašoma ministerijos pareiškime, išplatintame po Azerbaidžano sostinėje įvykusio susitikimo.
NATO savo ruožtu nurodė, jog šis susitikimas „demonstruoja aiškų abipusį interesą išlaikyti karines bendradarbiavimo linijas“, bet nepateikė detalių dėl to, kas buvo aptarta.
Bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“ kelia nerimą Lenkijai ir Baltijos valstybėms.
Rusija yra sakiusi, kad pratybose dalyvaus maždaug 12,7 tūkst. rusų ir baltarusių karių, ir kad jų pobūdis yra „visiškai gynybinis“, bet Lietuva ir Estija mano, kad gali dalyvauti iki 100 tūkst. karių.
Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų „Zapad“ scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.
Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly ketvirtadienį pasmerkė prie Europos Sąjungos ir NATO sienų vyksiančias pratybas ir pavadino jas tyčine „bauginimo strategija“.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo ruožtu trečiadienį sakė, kad nemato „neišvengiamos grėsmės“ , bet pridūrė, kad Aljansas „atidžiai stebės“ pratybas.
Anot Vakarų pareigūnų, iš pasiruošimo „Zapad“ matyti, kad tai gali būti kur kas didesnės pratybos, nei teigia Maskva. J Stoltenbergas taip pat pažymėjo, kad pratyboms trūksta skaidrumo.
Stebėti pratybų buvo pakviesti trys NATO ekspertai, tačiau Aljanso vadovas teigia, kad „to nepakanka ... pagal ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) standartus“.
Azerbaidžano sostinėje Baku susitikę P.Pavelas ir V.Gerasimovas kovo mėnesį kalbėjosi telefonu – tai buvo pirmas abiejų šalių karinių vadų pokalbis po karinių kontaktų nutraukimo dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
