Šis priekaištas nuskambėjo besibaigiančios konferencijos dalyvėms sunkiai sekantis susitarti dėl priemonių, turinčių apsaugoti mūsų planetą nuo katastrofinio atšilimo.
Beveik 200 šalių atstovai susirinko į Škotijos mieste Glazge vykstančias įtemptas derybas, per kurias siekiama užtikrinti, jog būtų įgyvendintas 2015 metų Paryžiaus sutartimi nustatytas tikslas – neleisti pasaulio klimatui atšilti daugiau kaip 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Tačiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis toliau kasmet didėja, o jeigu būtų įvykdyti iki šiol pateikti įsipareigojimai, atšilimas tikriausiai vis tiek smarkiai viršytų nustatytą ribą. Derybininkai nesutaria dėl daugelio klausimų – pradedant pastangomis sumažinti ŠESD išlakas, baigiant užmojais užtikrinti deramą finansavimą neturtingoms šalims, jau dabar kenčiančioms nuo klimato kaitos padarinių, tokių kaip galingos audros potvyniai ir sausros.
„Pranešimai čia, Glazge, teigia vilčių, bet jie toli gražu nepakankami“, – A. Guterresas sakė priešpaskutinę COP26 dieną ir paragino derybininkus „paspartinti tempą“.
„Pažadai skambės tuščiai, kai iškastinio kuro pramonė tebegauna trilijonus subsidijomis“, – pabrėžė jis“
COP26 prezidentas Alokas Sharma perspėjo, kad lieka vis mažiau laiko susitarti iki konferencijos pabaigos penktadienį vakare.
„Mums tebėra iškilęs monumentalus iššūkis“, – sakė jis ir paragino delegatus būti ambicingesnius.
„Nemažai buvo pasiekta. Tačiau vis dar esame tolokai nuo pačių kritiškiausių dar neišspręstų problemų sprendinio“, – pabrėžė A. Sharma.
Jis sveikino Kinijos ir JAV bendrą planą šį dešimtmetį paspartinti veiksmus, turinčius lėtinti klimato pokyčius. Pasak ekspertų, šis susitarimas turėtų išsklaidyti nuogąstavimus, kad COP26 pradžioje tvyrojusi įtampa gali sužlugdyti derybas.
JAV pasiuntinys Johnas Kerry ir Kinijos šalies vyriausiasis klimato derybininkas Xie Zhenhua netikėtai paskelbtame pranešime pareiškė, kad daugiausiai ŠESD išleidžiančios šalys „pripažįsta klimato krizės rimtumą ir primygtinumą“, taip pat būtinybę sumažinti metano išlakas, nors išsamesnių detalių apie kitus veiksmus nebuvo pateikta.
Mokslininkų perspėjimas
Paryžiaus sutartį pasirašiusios šalys pasižadėjo imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų „gerokai mažiau“ negu 2 °C, taip pat, jeigu tai įmanoma, siekti, kad nebūtų viršyta saugesnė 1,5 °C riba, smarkiai mažindamos savo ŠESD išlakas.
Palyginus su laikotarpio iki pramonės revoliucijos pasaulio klimatas jau yra atšilęs 1,1 laipsnio, ir tai jau dabar lemia dažnesnius ekstremalius orų reiškinius. Bendruomenės visame pasaulyje kenčia nuo dažnesnių ir smarkesnių gaisrų ir sausrų, liūčių ir potvynių, verčiančių gyventojus palikti savo namus ir skatinančių didžiulius ekonominius nepriteklius.
Vis dėlto JT pažymėjo, kad įgyvendinus iki šiol valstybių pateiktus naujausius įsipareigojimus mažinti ŠESD išlakas pasaulio klimatas per šį šimtmetį veikiausiai atšiltų 2,7 laipsnio.
Ketvirtadienį daugiau kaip 200 mokslininkų pasiuntė COP26 dalyviams atvirą laišką, ragindami šalis imtis „nedelsiamų, tvirtų, sparčių, tvarių ir didelio masto veiksmų“ pasaulio šiltėjimui stabdyti.
Keletas šalių jau yra pateikusios įsipareigojimų palaipsniui atsisakyti naftos ir dujų gavybos. Kreipimosi organizatorės Danija ir Kosta Rika viliasi, kad tai įkvėps pasaulinį judėjimą už iškastinio kuro atsisakymą.
„Iškastinio kuro era turi pasibaigti“, – sakė Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministras Danas Jorgensenas.
„Tačiau kaip akmens amžius baigėsi ne dėl akmens stygiaus, iškastinio kuro era nesibaigs dėl to, kad žemėje nebeliko naftos. Ji pasibaigs, nes vyriausybės nusprendė pasielgti teisingai“, – pridūrė jis.
Vis dėlto didžiausios teršėjos prie šios iniciatyvos neprisidėjo.
„Patikimumo testas“
Trečiadienį buvo paskelbtas COP26 baigiamojo dokumento juodraštis, kuriame minimi sprendimai pateikė pirmųjų užuominų, ką konferencijos dalyviams pavyko pasiekti per 10 dienų trukusias itin techniškas diskusijas.
Per dvi paskutines COP26 dienas vykstant ministrų debatams šis tekstas neabejotinai bus keičiamas, bet dabartinės redakcijos dokumente šalys raginamos „persvarstyti ir sustiprinti“ savo planus dėl išlakų mažinimo, žinomus kaip nacionaliniu lygiu nustatyti įpareigojimai (angl. Nationally Determined Contributions, NDC), per ateinančius metus, o ne iki 2025-ųjų, kaip buvo anksčiau sutarta.
Tačiau iki šiol neišspręsta, kaip pažeidžiamos šalys bus remiamos finansiškai, kad jų ekonomikos taptų labiau tausojančios aplinką ir kad būtų pasiruošta ateities sukrėtimams.
Taip pat tebediskutuojama dėl skaidrumo, bendrų taisyklių ataskaitoms apie priemones klimato kaitai stabdyti ir prekybos taršos leidimais sistemų.
Į baigiamojo dokumento juodraštį taip pat įtraukta ginčijama frazė, kad reikia „spartinti laipsnišką anglių ir subsidijų iškastiniam kurui atsisakymą“. Pasak deryboms artimų šaltinių, didžiosios teršėjos yra nusistačiusios prieš tokį reikalavimą.
Šiuo metu nuo klimato kaitos jau kenčiančios šalys taip pat reikalauja, kad turtingosios teršėjos kompensuotų jų patiriamus „nuostolius ir žalą“.
Vis dėlto daugiausiai rūpesčių kelia ambicijų stygius, ypač kalbant apie būtinybę mažinti išmetamų ŠESD kiekį pakankamai sparčiai, kad būtų išvengta pavojingo atšilimo.
„Mums reikia veiksmų, kad įsipareigojimai atlaikytų patikimumo testą“, – sakė A. Guterresas ir paragino derybininkus nepasitenkinti mažiausiu bendru vardikliu.
„Mes žinome, kas privalo būti padaryta“, – pabrėžė JT vadovas.
