Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose vertinami esami tyrimai, siekiant parodyti mums, kur esame ir ką turime padaryti iki 2100 m., kad pasiektume savo tikslus, ir kas gali atsitikti, jei to nepadarysime.
Neseniai paskelbtame Jungtinių Tautų nacionaliniu mastu nustatyto indėlio (NDC) vertinime įspėjama, kad su dabartiniais vyriausybių pažadais 2100-aisiais pasieksime labai pavojingą 2,7 laipsnio Celsijaus temperatūrą. Tai reiškia precedento neturinčius gaisrus, audras, sausras, potvynius ir karštį, taip pat skurdžią žemę ir vandens ekosistemos kaitą.
Nors yra ilgesnės trukmės klimato prognozių, kurios numato, kaip viskas gali būti ir po 2100-ųjų, šiandien į jas neatsižvelgiama priimant sprendimus dėl aplinkos. Tai stebina, nes dabar gimusiems žmonėms 2100-aisiais bus tik 70 metų. Kokį pasaulį matys jų vaikai ir anūkai?
Norėdami suvokti, planuoti ir pranešti apie visą erdvės ir laiko poveikį klimatui pagal bet kokį scenarijų, net ir tą, kuris atitinka Paryžiaus susitarimą, mokslininkai ir politikos formuotojai turi atsižvelgti ir į ilgesnės trukmės prognozes.
Po 2100-ųjų
Ar 2100-aisias klimatas nustos šilti? Jei ne, ką tai reiškia žmonėms dabar ir ateityje? Naujausiame atviros prieigos straipsnyje, publikuotame „Global Change Biology“, atsakoma į šiuos klausimus.
Sudarytose pasaulines klimato modelio projekcijose, pagrįstose reprezentaciniais koncentracijos keliais (RCP), kurios yra „nuo laiko priklausančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos projekcijos“. Prognozės iki 2500 metų modeliavo žemo (RCP6.0), vidutinio (RCP4.5) ir didelio švelninimo scenarijus (RCP2.6, kuris atitinka „gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus“ Paryžiaus susitarimo tikslą).
Taip pat modeliuotas dabartinių pagrindinių pasėlių augalų augimo pasiskirstymas, karščio bangos ir augimo sąlygos, kad suprastume, kokius aplinkosaugos iššūkius šiandienos vaikams ir jų palikuonims gali tekti pritaikyti XXII amžiuje.
Be to, mes nustatyta, kad atogrąžų regionuose, kuriuose šiuo metu yra daug gyventojų, karščio bangos žmonėms gali būti mirtinos. Tokios teritorijos gali tapti negyvenamos. Net pritaikius labai švelninančias priemones, nustatyta, kad jūros lygis nuolat kyla dėl besiplečiančio ir besimaišančio vandens šiltėjančiuose vandenynuose.
Nors atradimai pagrįsti vienu klimato modeliu, jie patenka į kitų projekcijų diapazoną ir padeda atskleisti galimą klimato pokyčių mastą ilgesniu laikotarpiu.
Svetima ateitis?
Nuo 1500-ųjų iki šių dienų mes perėjome kolonizaciją ir pramonės revoliuciją, stebėjome šiuolaikinių valstybių, identitetų ir institucijų gimimą, masinį iškastinio kuro deginimą ir su tuo susijusią pasaulinės temperatūros kilimą. Jei nepavyks sustabdyti klimato atšilimo, per ateinančius 500 metų ir vėliau Žemė pasikeis taip, kad mums bus sunku išlaikyti daugelį dalykų, būtinų išlikimui, ypač istoriškai ir geografiškai įsišaknijusių kultūrų, suteikiančių mums prasmę ir tapatybę.
Aukščiausios klasės projekcijomis sukurta Žemė yra svetima žmonėms. Yra du pasirinkimai – arba skubiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir toliau prisitaikyti prie atšilimo, kurio iki šiol negalime išvengti dėl išmetamųjų teršalų, arba pradėti galvoti apie gyvenimą Žemėje, kuris labai skiriasi nuo dabartinio.
