„Pagrindinis klausimas, kurį mes siekiame kelti – humanitarinio koridoriaus iš pasienio per Gardiną atidarymas tiems žmonėms grįžti atgal į jų namus“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Gardino oro uostą galima būtų naudoti kaip išgabenimo oro uostą“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, Lietuva turi informacijos, jog norinčių grįžti žmonių Lietuvos ir Lenkijos pasienyje Baltarusijoje yra.
„Esame kalbėję ir su Irako vyriausybe apie tai, gabenti galime pasiūlyti ir mes, ir ES (...). Gabenimas nėra iššūkis“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė, kad JT Saugumo Tarybos posėdžio darbotvarkė dar nėra patvirtinta, bet „žinomos mums valstybės turi galimybę tą klausimą iš darbotvarkės išbraukti“.
JT Saugumo Taryba ketvirtadienį ketina surengti nepaprastąjį posėdį migrantų krizei prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos aptarti. Čia įstrigę yra keli tūkstančiai migrantų.
Dėl šios krizės Lenkija apkaltino Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą „valstybiniu terorizmu“.
Posėdis rengiamas Estijos, Prancūzijos ir Airijos iniciatyva. Jungtinės Tautos anksčiau pareiškė, kad prie sienos įstrigusių migrantų padėtis yra „netoleruotina“.
Vakarai kaltina A. Lukašenką apgaulingais pažadais prisiviliojus šiuos žmones į savo šalį ir siunčiant juos veržtis per Lenkijos ir kitų kaimyninių ES šalių sienas, keršijant už Bendrijos įvestas sankcijas Minsko režimui.
JT Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, penkios iš jų yra nuolatinės: Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Rusija ir Kinija.
G. Landsbergio teigimu, Jungtinės Tautos yra vienintelė tarptautinė organizacija, kuri „gali daryti spaudimą iš Baltarusijos vidaus“.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, per 6 tūkst. jų neįleista.
