NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį palankiai įvertino Afrikos lyderių taikos misiją Ukrainoje, tačiau perspėjo, kad tik teisingas sprendimas, kuriame Rusija būtų traktuojama kaip agresorė, gali būti veiksmingas.
„Palankiai vertinu tai, kad Kyjive apsilankė Afrikos lyderiai, ir manau, kad svarbu žinoti, jog dedamos įvairios pastangos rasti sprendimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau, žinoma, bet koks sprendimas turi būti teisinga ir ilgalaikė taika“, – pridūrė jis.
„Turime vieną agresorių – prezidentą (Vladimirą) Putiną, Maskvą ir Rusijos pajėgas, taip pat turime agresijos auką – Ukrainą“, – sakė Vakarų karinio aljanso vadovas.
„Bet kokios pastangos rasti taikų sprendimą turi prasidėti nuo suvokimo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios esame tokioje padėtyje, kokioje esame šiandien, yra būtent tokia“, – sakė jis.
Pasakė ar Vilniuje įvyks istorinis žingsnis
NATO vadovas J. Stoltenbergas spaudos konferencijos metu taip pat sakė, kad sąjungininės šalys sutinka, kad Ukraina ateityje galėtų tapti Aljanso dalimi.
Tačiau, pasak NATO vadovo, viršūnių susitikimo, vyksiančio liepos mėnesį Vilniuje, metu atskiro pakvietimo Ukrainai tapti NATO nare nebus.
Visgi J. Stoltenbergas viliasi, kad susitikimo metu bus rasta sprendimų, kaip būtų galima, kad Ukrainos siekis tapti NATO nare taptų dar artimesnis, pavyzdžiui, narystės procedūrų trumpinimas. Be to, užsimenama ir apie ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai užtikrinimą.
Teigiama, kad Ukrainai galimybė įstoti į NATO galėtų būti atvira pasibaigus karui.
Rotacinė oro gynyba leistų efektyviausiai panaudoti NATO šalių resursus
NATO gynybos ministrams sutarus dėl rotacinės oro gynybos, Prezidentūra sako, kad toks modelis leistų efektyviausiai panaudoti Aljanso šalių resursus.
„NATO gynybos ministrų Briuselyje pasiektas susitarimas dėl rotacinio oro gynybos modelio yra svarbus dokumentas, kurio Lietuva siekė artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje“, – nurodoma penktadienį išplatintame Prezidentūros komentare.
„Toks modelis leistų efektyviausiai panaudoti NATO šalių resursus“, – teigiama jame.
Komentuodamas NATO gynybos ministrų sprendimą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šis modelis „nustato principus, kuriais remiantis šalys galės skirti antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, pradedant nuo NATO rytinio pakraščio“.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva pasirengė ir užtikrins palankias sąlygas rotaciniam oro gynybos modeliui įgyvendinti.
Anksčiau A. Anušauskas yra sakęs, kad dėl dalyvavimo šiame modelyje „šalys turės apsispręsti pačios“.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau kurį laiką siekia, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.
Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
Vis dėlto suprantant tokios ginkluotės trūkumą, Baltijos šalys pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
„Prezidentas, vizituodamas NATO šalių sostines, ne kartą aptarė šį klausimą su sąjungininkų lyderiais. Prezidentas sveikina NATO ministrų sprendimą, kurį Vilniuje patvirtinus visiems NATO šalių vadovams bus reikšmingai sustiprinta Baltijos šalių oro gynyba“, – rašoma komentare.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
