„NATO gynybos ministrų Briuselyje pasiektas susitarimas dėl rotacinio oro gynybos modelio yra svarbus dokumentas, kurio Lietuva siekė artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje“, – nurodoma penktadienį išplatintame Prezidentūros komentare.
„Toks modelis leistų efektyviausiai panaudoti NATO šalių resursus“, – teigiama jame.
Komentuodamas NATO gynybos ministrų sprendimą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šis modelis „nustato principus, kuriais remiantis šalys galės skirti antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, pradedant nuo NATO rytinio pakraščio“.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva pasirengė ir užtikrins palankias sąlygas rotaciniam oro gynybos modeliui įgyvendinti.
Anksčiau A. Anušauskas yra sakęs, kad dėl dalyvavimo šiame modelyje „šalys turės apsispręsti pačios“.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau kurį laiką siekia, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.
Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
Vis dėlto suprantant tokios ginkluotės trūkumą, Baltijos šalys pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
„Prezidentas, vizituodamas NATO šalių sostines, ne kartą aptarė šį klausimą su sąjungininkų lyderiais. Prezidentas sveikina NATO ministrų sprendimą, kurį Vilniuje patvirtinus visiems NATO šalių vadovams bus reikšmingai sustiprinta Baltijos šalių oro gynyba“, – rašoma komentare.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
