Pirmiausia – sausumo pojūtis. Ar kada nors išlipę iš ilgo skrydžio jautėtės kaip išdžiūvusi mumija? Tai tikriausiai ženklas, kad jums trūksta skysčių. Šis pojūtis pasireiškia todėl, kad pačiame lėktuve yra labai mažai drėgmės. Aplink cirkuliuojantis oras yra kur kas sausesnis nei gražioje ir šiltoje vietoje, į kurią greičiausiai skrendate, nes jis paimtas iš lauko oro, kuris dideliame aukštyje yra labai sausas. Dėl to gali išsausėti oda, lūpos, nosis ir akys, skelbia portalas „IFL Science“.
Gerkite pakankamai vandens
Nors ir jaučiate sausumą, maža drėgmė lėktuve nesukels dehidratacijos klinikine prasme. Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, per 8 valandų skrydį netenkama vos apie 150 mililitrų skysčių.
Be to, galite dehidratuoti apskritai, jei negeriate pakankamai vandens arba vartojate gėrimus, kurie verčia daugiau šlapintis, pavyzdžiui, alkoholį ir kofeino turinčius gėrimus. Tai gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį ir galvos skausmą, o tai nėra ideali situacija, kai išlipę iš lėktuvo atsiduriate ryškioje saulėje ir svilinančiame karštyje.
Kaip to išvengti?
Kad nesijaustumėte kaip razina, laikykitės senų hidratacijos patarimų – gerkite daug skysčių, ypač vandens.
Odai ir lūpoms skirkite drėkinamųjų produktų (bent jau tiek, kiek iš tikrųjų galite įsidėti į rankinį bagažą), pavyzdžiui, kremų ir lūpų balzamų. Nosies purškalai ir akių lašiukai gali padėti išvengti jų išsausėjimo ir sudirginimo, taip pat verta kontaktinius lęšius pakeisti akiniais.
Kraujo krešulių susidarymas
Dar vienas galimas šalutinis tolimų kelionių lėktuvu poveikis – kraujo krešulių susidarymas kojose, vadinamas giliųjų venų tromboze (GVT). Tačiau iš tikrųjų riziką susirgti GVT didina ne buvimas ore, o ilgalaikis nejudėjimas.
Kai per ilgai sėdime vienoje padėtyje, kraujotaka kojų venose gali sulėtėti. Tai gali padidinti kraujo krešulio susidarymo tikimybę. Vienoje apžvalgoje nustatyta, kad kuo ilgesnis skrydis, tuo didesnė tikimybė, kad taip nutiks.
Nors apskritai tikimybė, kad susidarys kraujo krešulys, yra nedidelė, tačiau neseniai atlikta operacija ar gimęs kūdikis, nėštumas, pakaitinė hormonų terapija ar kontraceptikai, kurių sudėtyje yra estrogenų, ir kraujo krešulių atsiradimas šeimoje taip pat gali padidinti riziką.
Kaip to išvengti?
Paprasčiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti, kad tokioje situacijoje išvengtų kraujo krešulių susidarymo, yra judėti: atsistoti ir kuo daugiau vaikščioti po lėktuvą ir įsitikinti, kad yra pakankamai vietos kojoms, kad būtų galima keisti sėdėjimo padėtį. Yra net pratimų, kuriuos galite atlikti ir kurie padės net ir sėdint, pavyzdžiui, lenkti ir ištiesti kulkšnis.
Žmonėms, kurie turi padidėjusią kraujo krešulių susidarymo riziką, sveikatos priežiūros specialistai taip pat gali rekomenduoti kompresines kojines, kurios padeda pagerinti kraujotaką.
Jei krešulys susidaro, jis dažnai gali išnykti savaime, o jūs net nesuprasite, kad jis ten buvo.
Štai keletas pagrindinių įspėjamųjų požymių, į kuriuos galite atkreipti dėmesį po skrydžio:
- Kojos, kulkšnies ar blauzdos patinimas;
- Raudona ar pakitusios spalvos oda;
- Oda, kurią liečiant jaučiasi toje vietoje padidėjusi šiluma.
Jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, turėtumėte kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Organizmo paros ritmo sutrikimas
Šis simptomas pasireiškia po tolimojo skrydžio, o ne jo metu, tačiau, kadangi jis gali būti labai baisus, jį tikrai verta paminėti – tai organizmo paros ritmo sutrikimas.
Kuo ilgesnį laiką praleidžiate lėktuve, tuo didesnė tikimybė, kad kirsite kelias laiko juostas. Kai nusileidžiate, jūsų kūno vidinis laikrodis (cirkadinis ritmas), nustatytas pagal pradinę laiko juostą, ir laiko juosta, kurioje atsidūrėte, nesutampa.
Ši būsena gali sukelti klasikinius organizmo paros ritmo sutrikimo simptomus:
- Sutrikusį miegą;
- Išsekimą dienos metu;
- Skrandžio problemas;
- Atminties sutrikimus;
- Dėmesio koncentracijos sutrikimus.
Kaip sumažinti organizmo paros ritmo sutrikimo sukeltą diskomfortą?
Nors organizmo paros ritmo sutrikimas yra laikinas, tikrai norėtumėte pirmąsias atostogų dienas būtent dėl jo praleisti lovoje ir jaustis blogai. Visiškai išvengti jo neįmanoma, tačiau yra bent keli dalykai, kuriuos galima padaryti, kad ši būsena nebūtų tokia intensyvi.
Ilgesnėse kelionėse dažnai rekomenduojama kelias dienas prieš išvykstant leisti organizmui prisitaikyti prie naujos laiko juostos. Tai reiškia, kad jei keliaujate į vakarus, eikite miegoti bent valandą vėliau nei įprastai, o jei į rytus – bent valandą anksčiau.
Jei nusileidus lėktuvui bus naktis, gali būti naudinga pabandyti miegoti lėktuve. Tačiau jei lėktuvas atskris dieną, geriausia išlikti budriems, o tai padaryti galima strategiškai mankštinantis.
Kai pagaliau nueisite miegoti, nepamirškite įsijungti žadintuvo – tai nėra tai, ką norėtųsi daryti per atostogas, tačiau tai padės išvengti per ilgo miegojimo, dėl kurio problema gali dar labiau paaštrėti.
