S. Manley pasirinko apsistoti viešbutyje. Trumpalaikė nuoma nėra vienintelis įprotis, kurio ji atsisakė. Ji nebesinaudoja tokiomis pavėžėjimo paslaugomis kaip „Uber“ ir „Lyft“. Ji pastebėjo, kad kelių dienų stovėjimas oro uoste iš tikrųjų yra pigesnis nei kelionės į abi puses kaina.
„Jei naudočiausi pavežėjimo paslaugomis, pristatymo programėlėmis ir viskuo taip, kaip iki šiol, kiekvieną mėnesį man pritrūktų pinigų“, – sakė ji.
Kai kuriems, kaip S. Manley, tai reiškia, kad reikia grįžti prie senamadiško tam tikrų dalykų atlikimo būdo: ieškoti viešbučių pasiūlymų, daugiau važinėti viešuoju transportu ir sportuoti namie, naudojantis vaizdo įrašuose rodomomis fitneso pamokomis.
Patrauklios kainos greitai priviliojo vartotojus
Kurį laiką atrodė, kad pinigų stokojantiems jaunesniems amerikiečiams pasisekė sudaryti gerą sandorį: galbūt jų karjeros perspektyvos buvo niūrios arba jie neturėjo jokių galimybių įsigyti būstą, bet jie bent jau galėjo lankyti fitneso užsiėmimus už 5 dolerius (4,6 euro) ar net nemokamai.
S. Manley sakė, kad subsidijuojamos paslaugos buvo tarsi skirtos žmonėms: „Tai skamba labai dramatiškai, bet tai buvo tarsi, o, šaunu, mes susibūrėme, kad sukurtume šias pigesnes, geresnes alternatyvas nei vienintelė galimybė, kurią kada nors turėjome“.
Staiga prabangos prekės, kurios buvo nepasiekiamos recesijos išvargintiems amerikiečiams, ypač tiems, kurie gyveno atokiau nuo miesto arba kovojo su nereguliariu viešuoju transportu, tapo šiek tiek prieinamesnės. Už priimtiną kainą buvo galima gauti maistą, pristatomą į namus, galimybę lankyti fitneso pamokas ar važinėti privačiu automobiliu. Tūkstantmečio jaunuoliai, kurie dar tik siekė ankstyvosios pilnametystės, tapo priklausomi.
Tačiau daugelio šių paslaugų pradinės kainos didėja. 2022 m. sporto platforma „Peloton“ padidino narystės mokestį nuo 39 iki 44 JAV dolerių (nuo 36 iki 41 euro) ir įdiegė papildomas prenumeratas. Cituodama „YipitData“, „Bloomberg“ pranešė, kad 2019–2022 m. vidutinė „Uber“ kaina padidėjo 45 proc., o „Instacart“ paslaugų mokesčiai – 61 proc.
Tai privertė kai kuriuos žmones suabejoti, ar verta naudotis programėlėmis ir prenumeratomis – ar nereikėtų grįžti prie to, kuo naudojosi jų tėvai.
26 metų Grantas Plotkinas, kuris, taip pat pajuto prieinamas kainas prieš 2020 m., naudojosi įvairiomis, pigiomis pavėžėjimo paslaugomis. Vietoj viešbučių jis rinkosi „Airbnb“. Per programėles jis užsisakinėjo ir maistą.
Tačiau pakilus kainoms jis pakeitė savo kasdienybę: vietoj to, kad jį sutiktumėte automobilyje, kur kas dažniau jį sutiksite kelte. Užuot ėjęs į „WeWork“ tipo bendradarbystės erdvę, jis naudosis savo pastato patogumais. Jis mažiau valgo mieste, o kai jam vis dėlto prireikia kur nors važiuoti automobiliu, jis lygina kainas įvairiose platformose.
G. Plotkinas apskaičiavo, kad jei jis naudotųsi tomis pačiomis paslaugomis, kuriomis naudojosi iki pandemijos, jo išlaidos padvigubėtų.
„Prisimenu, kad „Uber“ būdavo tiesiog nesudėtinga, ir tai būdavo 20 JAV dolerių (18 eurų) čia, 15 JAV dolerių (14 eurų) ten, labai paprasta. O dabar – 40 arba 50 dolerių (37 arba 46 eurai), ir yra kuo abejoti, – sakė G. Plotkinas. – Turiu omenyje, kad tai gali kainuoti daugiau nei mano maistas“.
Didesnės kainos visose šalyse
Didėjantis darbo užmokestis, nepaisant infliacijos, daugelio amerikiečių finansus išlaikė palyginti geros būklės, todėl programėlių naudojimas vis dar didelis. Šį pavasarį „Airbnb“ pranešė apie rekordinį pirmojo ketvirčio užsakymų skaičių, tačiau į trumpalaikės nuomos rinką įsitraukus vis daugiau šeimininkų, daugelis sako, kad apsistojančiųjų skaičius mažėja.
Puikus kainų didėjimo pavyzdys – „Netflix“ neseniai padidino kai kurių savo planų kainas ir, sumažėjus abonentų skaičiui, apribojo slaptažodžių dalijimąsi. Tai padėjo privilioti daugiau pavienių klientų.
Kolumbijos verslo mokyklos ekonomikos skyriaus profesinės praktikos profesorius Brettas House‘as sakė, kad mažos kainos niekada neturėjo būti ilgalaikė dovana vartotojams – jos turėjo veikti kaip trikdžiai.
Tačiau šis modelis nėra tvarus didesnių palūkanų normų aplinkoje. Kai buvo galima pigiai pasiskolinti pinigų ir juos įlieti į naują įmonę, investuotojai galėjo subsidijuoti pradinių kainų išlaidas, tikėdamiesi, kad dėl begalinio augimo atsiras priklausoma auditorija. Tačiau dabar, kai palūkanų normos pasiekė dviejų dešimtmečių aukštumas, kapitalas yra brangesnis.
Be to, infliacija mažina žmonių biudžetus, todėl jie ieško būdų, kaip pakeisti savo įpročius. Kai kurie iš jų atsisako maisto rinkinių ir prenumeratos. Net ir pasiturintys pirkėjai renkasi tokius nuolaidų prekių ženklus kaip „Dollar General“ ir „Aldi“.
