Graikijos indėlininkai panikuoti pradėjo prieš tris dienas – nuo birželio 15 iki 18 – iš Graikijos bankų depozituose buvo atsiimti 2 mlrd. eurų, teigia britų laikraštis. Europos centrinis bankas paskelbė, kad graikų bankai, tikriausiai, pirmadienį nedirbs. Šią dieną numatytas neeilinis ES posėdis, kurio pagrindinė tema bus Graikijos skolos.
(papildyta 12.36) Turi būti padaryta viskas, kad iki pirmadienio būtų rastas kompromisas dėl Graikijos, sako Paryžius
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį pareiškė, kad turi būti padaryta „viskas“, kad iki pirmadienį numatyto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo būtų rastas kompromisas dėl Graikijos skolų krizės.
„Turime padaryti viską, kad derybos būtų atnaujintos ir jose rastas kompromisas, tačiau toks, kuris atitiktų Europos taisykles“, - sakė Prancūzijos vadovas po derybų Bratislavoje su Slovakijos prezidentu.
Vėliau penktadienį F.Hollande'as ketina aptarti situaciją su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Graikijos krizė: TVF siūlo Atėnams „suaugti“, ES viršūnės rengia skubų posėdį
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį perspėjo, kad ieškant sprendinio jau penkis mėnesius besitęsiančiose alinančiose derybose dėl Graikijos skolų krizės turi vykti „tarp suaugusiųjų“, akivaizdžiai priekaištaudama graikų pareigūnams.
„Šiuo metu mums stinga dialogo; opiausias uždavinys – atkurti dialogą tarp suaugusiųjų“, – Ch. Lagarde sakė per spaudos konferenciją po naujausių euro zonos finansų ministrų derybų, kurios baigėsi be jokio susitarimo, likus mažiau negu dviem savaitėms iki galutinio termino, kai Atėnai turės grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų.
Šį komentarą jis išsakė po to, kai Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pareiškė, kad Vašingtone įsikūrusi skolinanti institucija turi prisiimti „baudžiamąją atsakomybę“ dėl Atėnų krizės.
„TVF komandos prieinamos dieną ir naktį. Jos laukė Briuselyje ištisas savaites ir yra pasiruošusios grįžti“, – sakė Ch.Lagarde, praėjus dviem savaitėms po to, kai TVF atšaukė savo derybininkus iš techninių derybų su Graikija, nes jose nebuvo pasiekta pakankama pažanga.
Graikijos pasiūlymai „negali būti vien akių dūmimas – jie turi būti įtikinami“, pridūrė ji.
„Institucijos parengė labai protingus pasiūlymus“, – pabrėžė Ch.Lagarde, likus 12 dienų iki galutinio termino, kai Graikija turi pervesti TVF svarią sumą, grąžindama pribrendusias skolas.
„Laukiame ir tikimės, kad ateinančios kelios dienos bus panaudotos Graikijos vyriausybės parengti apčiuopiamoms priemonėms“, – sakė TVF vadovė.
Graikija jau laimėjo šiek tiek laiko, apjungdama keturis mokėjimus Tarptautiniam valiutos fondui į vieną, kurį reikėtų pervesti iki paskutinės birželio dienos. Ji tapo pirmąja šalimi, pasinaudojusia tokia galimybe po Zambijos 9-ame dešimtmetyje.
Ch.Lagarde atsisakymas svarstyti galimybę atidėti mokėjimą didina spaudimą radikaliai kairiajai Graikijos vyriausybei, kuriai tarptautiniai skolintojai atsisako pervesti paskutinę išmoką pagal anksčiau Atėnams skirtą didžiulio masto finansinio gelbėjimo programą, irgi pasibaigsiančią birželio 30 dieną.
„Nelaimingas atsitikimas“ ginče dėl Graikijos skolų yra „pavojingai arti“, sako finansų ministras Varufakis
Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) ketvirtadienį perspėjo, kad „nelaimingas atsitikimas“ įtemptame ginče dėl gyvybiškai svarbios išmokos tarp Atėnų ir jų skolintojų – Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – „pavojingai priartėjo“.
„Pasakiau, kad esame pavojingai arti nusiteikimo, priimančio nelaimingą atsitikimą. Pasakiau savo kolegoms nesusitaikyti su tokiu mąstymu“, – J.Varufakis sakė po to, kai derybos su Graikijos partneriais euro zonoje baigėsi be susitarimo ir padidėjo grėsmė, kad šalis pasitrauks iš ES vieningosios valiutos erdvės.
Paklaustas, ar susitarime buvo aptariami Graikijos pasiūlymai, kuriuos skolintojai daugiausiai vadino nerimtais, J.Varufakis atsakė: „Nebuvo nei vieno komentaro.“
„Mūsų pusė pasiuntė stiprų signalą partneriams ir institucijoms, pateikdama išsamų pasiūlymą, kuris jeigu būtų priimtas, galėtų išspręsti Graikijos krizę per trumpą laiką“, – aiškino jis.
„Mums reikia reformų, o ne daugiau karpymų. Graikijos vyriausybė visiškai įsipareigojusi tolesniam tikslinimui“, – pridūrė ministras.
ES surengs neeilinį viršūnių susitikimą, nepavykus susitarti dėl skolų krizės sprendinio
Europos Sąjunga ateinančią savaitę surengs neeilinį euro zonos viršūnių susitikimą, kai derybos dėl Graikijos skolų krizės baigėsi be sutarties, skambant perspėjimams dėl blogiausio scenarijaus, kuris gali išstumti Atėnus iš Bendrijos vieningosios valiutos erdvės, jeigu iki šio mėnesio pabaigos nebus pasiektas proveržis.
Euro zonos finansų ministrų susitikimas Liuksemburge nesugebėjo įveikti penkis mėnesius besitęsiančios priešpriešos tarp Atėnų vyriausybės, nusistačiusios prieš griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų – ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), reikalaujančių vykdyti sunkias reformas.
Graikija iki birželio pabaigos turi susitarti dėl reformų, kad užsitikrintų paskutinę išmoką pagal tarptautinę finansinio gelbėjimo programą. Tos lėšos reikalingos, kad šalis išvengtų bankroto, jeigu iš savų šaltinių nesugebės sumokėti 1,6 mlrd. eurų, grąžindama pribrendusias skolas TVF.
„Vis dar įmanoma rasti susitarimą ir pratęsti dabartinę programą iki mėnesio pabaigos, bet kamuolys aiškiai yra graikų aikštelės pusėje, kad būtų galima pasinaudoti šia paskutine galimybe“, – aiškiai susikrimtęs Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijssebloemas (Jerunas Deiselblumas) sakė per spaudos konferenciją..
Liekant vis mažiau laiko, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas skubiai paskelbė 19 euro zonos šalių lyderių neeilinį susitikimą, kuris vyks pirmadienį Briuselyje. Tuo tarpu ateinantį ketvirtadienį vyks visos ES viršūnių susitikimas.
„Laikas skubiai aptarti Graikijos padėtį aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – pabrėžė D.Tuskas.
Atėnuose apie 6 tūkst. žmonių susirinko prie parlamento, reikalaudami, kad Graikija liktų euro zonoje, pranešė policija, nors šis mitingas buvo mažesnis, negu griežto taupymo priešininkų protestas, vykęs sostinėje trečiadienį.
„Graikijos išėjimas“ būtų euro zonos pabaigos pradžia, sako premjeras Cipras
Atėnų pasitraukimas iš euro zonos būtų Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės pabaigos pradžia, vienas Austrijos laikraštis penktadienį citavo Graikijos premjerą Aleksį Ciprą (Alexis Tsipras).
„Garsusis „Grexit“ (Graikijos išėjimas iš euro zonos) negali tapti išeitimi nei graikams, nei Europos Sąjungai. Tai būtų negrįžtamas žingsnis; tai būtų euro zonos pabaigos pradžia“, – sakoma dienraščio „Kurier“ paskelbtame interviu su su A.Cipru.
„Graikija vyriausybė negali priimti taupymo programos, peršamos ES ir Tarptautinio valiutos fondo. Jos (reformos) taip pat nebūtų palankios Graikijos ekonomikai. Graikija netaptų labiau konkurencinga, o skolos taip pat nebūtų sumažintos. Visą koncepciją reikia keisti“, – pabrėžė jis.
Šie komentarai buvo paskelbti po to, kai ketvirtadienį Liuksemburge vykusios euro zonos finansų ministrų derybos baigėsi be jokio susitarimo, o Atėnams lieka mažiau negu dvi savaitės užsitikrinti 7,2 mlrd. eurų išmoką, kuri leistų grąžinti pribrendusias skolas ir išvengti bankroto.
Graikija nelinkusi pritarti kai kurioms griežto taupymo priemonėms, o šalies skolintojai taip pat neatlyžta, todėl ši priešprieša gali baigtis Atėnų nemokumu, kuris savo ruožtu vestų prie Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
