Priešaky jų laukia nelengva užduotis iki nustatyto termino – ateinančių metų birželio – reformuoti prieglobsčio taisykles.
Po daugiau nei dvi valandas vykusių aštrių diskusijų rytinių ES valstybių lyderiai nepakeitė savo pozicijos ir toliau griežtai pasisakė prieš pabėgėlių priėmimo kvotas.
Šios kvotos daugumos ES valstybių sutarimu buvo patvirtintos 2015 metais, siekiant parodyti solidarumą su Graikija ir Italija, atsidūrusiomis Europą užklupusios pabėgėlių krizės epicentre.
Kitaip nei šiuo atveju, kuomet abi stovyklos atkakliai laikosi priešingų pozicijų, dauguma Bendrijos lyderių sutaria, kad būtų tęsiamas ES išorės sienų apsaugos stiprinimas pasirašant bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Turkija ir Libija.
„Solidarumas negali egzistuoti tik išorės aspektu. Jis turi egzistuoti ir vidaus aspektu“, – po susitikimo žurnalistams sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Čia dar turime nemažai nuveikti. Požiūriai nepasikeitė. Tačiau turime aiškią užduotį tęsti darbus iki ateinančių metų birželio“, – pažymėjo ji.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas suerzino kai kurias bloko valstybes, kai lyderiams skirtame laiške prieš viršūnių susitikimą pareiškė, kad patvirtinta privalomų pabėgėlių priėmimo kvotų sistema kursto nesantaiką ir yra neefektyvi.
Rytinės bloko valstybės – Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija – pritarė jo požiūriui. Vokietija ir kai kurios kitos narės savo ruožtu pareiškė, kad kvotos būtinos, nes jos yra priemonė parodyti solidarumą Bendrijoje.
