„Turime užtikrinti, kad pasinaudotume šia krize judėjimui į priekį ir kad negrįžtume prie nešvaraus iškastinio kuro“, – kelioms Europos žiniasklaidoms priemonėms duotame interviu teigė Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen.
„Tai yra plona linija ir dar nežinome, ar sukame teisingu keliu“, – pridūrė ji.
Šis poslinkis, skatinamas Europą energijos poreikio mažėjant rusiškų dujų ir naftos tiekimui, gali smarkiai pakenkti ES siekiams iki 2050 metų tapti neutralia klimato kaitos atžvilgiu.
Minėtas tikslas yra vienas kertinių U. von der Leyen politikos akmenų.
Vokietija, Austrija ir Nyderlandai pastarąsias kelias dienas paskelbė, kad sušvelnins apribojimus elektrinėms, kūrenamoms iškastiniu kuru.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas antradienį pareiškė, kad Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“.
Nors Vokietija, didžiausia Europos ekonomika ir didžiausia energijos vartotoja regione, teigė, kad vis dar planuoja iki 2030 metų atsisakyti anglių, aplinkosaugos grupės nusiteikusios skeptiškai.
Sprendimas grįžti prie anglių „yra blogas pasirinkimas“, turėsiantis struktūrinių pasekmių, mano „Climate Action Network“ atstovas Neilas Makaroffas.
„Šalys ir toliau remia iškastinę energiją, o ne pakankamai investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius“, – teigė jis.
„Rizika yra pakeisti vieną priklausomybę kita: importuoti Kolumbijos ar Australijos anglis, JAV ar Kataro suskystintas gamtines dujas, siekiant pakeisti Rusijos angliavandenilius“, – kalbėjo jis.
Kita grupė – „Carbon Market Watch“ – sutiko, kad perėjimas prie anglių kelia „nerimą“, ir išreiškė viltį, jog tai bus „kiek įmanoma laikina“.
Europos Sąjunga, vykdydama griežtesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, palaipsniui įveda rusiškų anglių ir naftos draudimą.
Maskva savo ruožtu ėmė sustabdyti dujų tiekimą ES šalims.
