Savo ruožtu britų atstovas pažadėjo, kad Ukrainai ir toliau bus teikiama finansinė pagalba, ginklai tam, jog ši valstybė sugebėtų apsiginti nuo agresoriaus.
„[Rusų kariuomenė] neįgyvendina karinių tikslų, tad vargu, ar kada nors [rusams] pavyks okupuoti Ukrainą.
Karinė invazija susilpnėjo, karinės strategijos yra keičiamos, o šiuo metu sutelkiamas didžiausias dėmesys pietinėse ir rytinėse [Ukrainos teritorijose], kaip reikiant atitolstant nuo tariamos 3 dienų „specialiosios operacijos“.
3 dienos dabar tapo 150 dienų, tad tai jau beveik 6 mėnesiai, per kuriuos Rusija ne tik masiškai praranda karinį personalą, bet ir įrangą“, – kalbėjo jis.
B. Wallace'as pridūrė, kad V. Putinas tikėjosi, jog Vakarai, prabėgus kuriam laikui, Ukrainai nebesuteiks tokios paramos kaip karo pradžioje.
„V. Putinas pralošė, kadangi jis manė, kad, atėjus rūgpjūčiui, prabėgus keliems mėnesiams, kad tarptautinė bendruomenė nebeskirs tokio didelio dėmesio suteikiant pagalbą Ukrainai. Tačiau šiandien matome priešingą reiškinį“, – pridūrė britų atstovas.
Vakarai pažadėjo skirti daugiau ginklų ir kitokios paramos Ukrainai
Vakarų šalys ketvirtadienį įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai, visiškai įsigaliojus draudimui importuoti rusiškas anglis į Europos Sąjungą ir žvalgybai pranešant, kad sankcijos daro poveikį su gynybos sektoriumi susijusiam Maskvos eksportui.
Vokietija, Rusijos invazijos pradžioje laikyta vangia Ukrainos sąjungininke, anot kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), iš pagrindų keičia savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo karo krečiamai šaliai.
O. Scholzas sakė, kad Vokietija „siunčia ginklus – ir labai daug, sparčiai ir labai veiksmingai. Ir toliau tai darysime artimiausiu laiku.“
Vokietijos vyriausybė patvirtino mažiausiai 710 mln. JAV dolerių (694 mln. eurų) vertės karinį eksportą ir planuoja toliau teikti Ukrainai finansinę pagalbą, sakė kancleris.
Jungtinė Karalystė ir Danija paskelbė panašių įsipareigojimų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos, smarkiai nuniokojusios šalį ir sukėlusią atgarsių visame pasaulyje.
„Mes jūsų nenuvilsime“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen, Kopenhagoje atidarydama tarptautinę donorų konferenciją.
Danija sakė, kad jos naujausias indėlis bus 113 mln. dolerių (110 mln. eurų) vertės ir kad bendra Ukrainai skirtos paramos vertė viršys 500 mln. dolerių (489 mln. eurų). Premjerė sakė, kad 5,8 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai yra „didžiulė auka“.
Pagrindinė Ukrainos donorė – Jungtinės Valstijos – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau yra pažadėjusi skirti Ukrainai saugumo pagalbos, kurios vertė – 9,1 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).
Kad padidintų spaudimą Rusijai, Britanija paskelbė pasiųsianti Ukrainai daugiau salvinių raketų ugnies sistemų ir valdomų raketų. Pasak JK vyriausybės, šios raketos gali itin tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu.
Nauji ginklai, kurių skaičius nebuvo nurodytas, papildys anksčiau Britanijos perduotas kelias salvinės raketų ugnies sistemas.
Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) sakė, kad sustiprinta karinė parama, įskaitant beveik 300 mln. dolerių (293 mln. eurų) papildomą JK indėlį, rodo, jog Vakarai „stovės petys į petį, teikdami gynybos karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų jiems apsiginti nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino invazijos“.
Per konferenciją Kopenhagoje 26 donorės pažadėjo iš viso 1,5 mlrd. eurų vertės papildomą pagalbą Ukrainos pajėgoms technikos ir mokymų pavidalu, sakė Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas.
„Šiandien ant stalo buvo paklota 1,5 mlrd. eurų, – per spaudos konferenciją sakė jis. – Šie pinigai bus panaudoti 2022-aisiais, šiemet ir ateinančiais metais.“
„Mūsų partnerės žino, kad mums reikalingas finansavimas, ir jie išreiškė pasirengimą palaikyti mus finansiškai“, – sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, sveikindamas pranešimus apie papildomą paramą.
„Tai – maratonas, ir per maratoną reikia energijos. Kalbant atvirai, šiuo atveju pagrindinė energija yra pinigai“, – pridūrė jis.
Donorės susitarė vėl susitikti kitą mėnesį.
Per ankstesnę donorių konferenciją, gegužę surengtą Varšuvoje, Kyjivui buvo surinkta daugiau kaip 6 mlrd. eurų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vaizdo ryšiu prašė susitikimo dalyvių skirti daugiau pagalbos.
„Juo greičiau sustabdysime Rusiją, juo greičiau galėsime jaustis saugūs“, – sakė jis.
