Vokietija, Rusijos invazijos pradžioje laikyta vangia Ukrainos sąjungininke, anot kanclerio Olafo Scholzo, iš pagrindų keičia savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo karo krečiamai šaliai.
O. Scholzas sakė, kad Vokietija „siunčia ginklus – ir labai daug, sparčiai ir labai veiksmingai. Ir toliau tai darysime artimiausiu laiku.“
Vokietijos vyriausybė patvirtino mažiausiai 710 mln. JAV dolerių (694 mln. eurų) vertės karinį eksportą ir planuoja toliau teikti Ukrainai finansinę pagalbą, sakė kancleris.
Jungtinė Karalystė ir Danija paskelbė panašių įsipareigojimų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos, smarkiai nuniokojusios šalį ir sukėlusią atgarsių visame pasaulyje.
„Mes jūsų nenuvilsime“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen, Kopenhagoje atidarydama tarptautinę donorų konferenciją.
Danija sakė, kad jos naujausias indėlis bus 113 mln. dolerių (110 mln. eurų) vertės ir kad bendra Ukrainai skirtos paramos vertė viršys 500 mln. dolerių (489 mln. eurų). Premjerė sakė, kad 5,8 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai yra „didžiulė auka“.
Pagrindinė Ukrainos donorė – Jungtinės Valstijos – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau yra pažadėjusi skirti Ukrainai saugumo pagalbos, kurios vertė – 9,1 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).
Kad padidintų spaudimą Rusijai, Britanija paskelbė pasiųsianti Ukrainai daugiau salvinių raketų ugnies sistemų ir valdomų raketų. Pasak JK vyriausybės, šios raketos gali itin tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu.
Nauji ginklai, kurių skaičius nebuvo nurodytas, papildys anksčiau Britanijos perduotas kelias salvinės raketų ugnies sistemas.
Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad sustiprinta karinė parama, įskaitant beveik 300 mln. dolerių (293 mln. eurų) papildomą JK indėlį, rodo, jog Vakarai „stovės petys į petį, teikdami gynybos karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų jiems apsiginti nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino invazijos“.
Per konferenciją Kopenhagoje 26 donorės pažadėjo iš viso 1,5 mlrd. eurų vertės papildomą pagalbą Ukrainos pajėgoms technikos ir mokymų pavidalu, sakė Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas.
„Šiandien ant stalo buvo paklota 1,5 mlrd. eurų, – per spaudos konferenciją sakė jis. – Šie pinigai bus panaudoti 2022-aisiais, šiemet ir ateinančiais metais.“
„Mūsų partnerės žino, kad mums reikalingas finansavimas, ir jie išreiškė pasirengimą palaikyti mus finansiškai“, – sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, sveikindamas pranešimus apie papildomą paramą.
„Tai – maratonas, ir per maratoną reikia energijos. Kalbant atvirai, šiuo atveju pagrindinė energija yra pinigai“, – pridūrė jis.
Donorės susitarė vėl susitikti kitą mėnesį.
Per ankstesnę donorių konferenciją, gegužę surengtą Varšuvoje, Kyjivui buvo surinkta daugiau kaip 6 mlrd. eurų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vaizdo ryšiu prašė susitikimo dalyvių skirti daugiau pagalbos.
„Juo greičiau sustabdysime Rusiją, juo greičiau galėsime jaustis saugūs“, – sakė jis.
