LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl Ukrainos atsakingos institucijos ir aviakompanijos po to, kai virš Rytų Ukrainos buvo numušinėjami sraigtasparniai ir lėktuvai, nenukreipė skrydžių nuo šio regiono dar prieš „Boeing 777“ katastrofą, teigia civilinės aviacijos pareigūnas Joris Gintilas. Pasak jo, iš Lietuvos kylantys lėktuvai Rytų Ukrainą jau kurį laiką aplenkdavo.
„Gal ir lengva būtuoju laiku komentuoti, kas galėjo būti padaryta, tačiau bendros taisyklės – tiek oro kontrolės, tiek tarptautinės civilinės aviacijos rekomendacijos – nustatė, kad skrydžiai virš teritorijos, kurioje sunkiąją karinę ginkluotę naudoja abi konflikto šalys, negali būti laikomi saugiais“, – LRT radijo laidai „60 minučių sakė Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos laikinai pareigas einantis direktorius J. Gintilas.
Pasak jo, karinio konflikto atveju, net jei karo padėtis nėra paskelbta, atsakomybę dėl oro erdvės reguliavimo – ar oro erdvę uždaryti, riboti ar palikti nesiimti papildomų priemonių – prisiima šalis, kurioje vyksta neramumai. Tačiau aviakompanijos taip pat gali priimti sprendimą virš konflikto teritorijos neskristi.
„Čia yra ir pačių aviakompanijų sąmoningumo reikalas“, – teigia ekspertas.
J. Gintilas primena, kad Tarptautinė civilinės aviacijos asociacija prieš kelias savaites buvo išleidusi rekomendacijas oro linijoms vengti vykdyti skrydžius virš Rytų Ukrainos, tačiau šios rekomendacijos buvo neprivalomo pobūdžio ir galutinį sprendimą turėjo priimti Ukraina ir aviakompanijos.
„Aviakompanija turėjo vadovautis savo vidine skrydžių saugos valdymo politika ir kaip įmanydama mažinti riziką – būtent padaryti didesnį lankstą savo sąskaita. Padidėtų kuro sąnaudos, laiko sąnaudos, tačiau skrydis būtų vykdomas daug saugiau“, – LRT radijui teigė J. Gintilas.
Pasak jo, iš Lietuvos oro uostų kylantys reguliarių reisų lėktuvai per Donecko ar Rytų Ukrainos regioną apskritai nevykdavo, o užsakomųjų skrydžių bendrovės kaip „Small Planet Airlines“ ar „Grand Cru Airlines“ dar iki numušant „Malaysian Airlines“ lėktuvą darydavo lankstą ir apskrisdavo Rytų Ukrainą.
„Malaysian Airlines“ padėtis, pasak J. Gintilo, yra „nepavydėtina“, tačiau jos atsakomybė priklausys nuo to, ar bus nustatyta, kad aviakompanija arba orlaivio vadas pažeidė procedūras ar nesilaikė reikalavimų.
Ketvirtadienį priėmus skrydžių draudimą Rytų Ukrainos teritorijoje aviakompanijos pradėjo nebeskristi ir per visos Ukrainos oro erdvę.
„Ukrainos negautos pajamos už jos teritorijos praskridimą skaudžiai atsilieps pačiai Ukrainai ir gali būti, kad tokio įvykio pasekmės bus labai ilgalaikės“, – sako aviacijos specialistas.
Pasak Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos vadovo, kai dėl Krymo okupacijos Ukrainos valdžia dar nebuvo priėmusi sprendimo uždaryti šio pusiasalio oro erdvės, Lietuvos aviakompanijos atsižvelgdamos į padidėjusią riziką jį jau apskrisdavo. „Užsienio aviakompanijos irgi tokios politikos laidydavosi. Tai yra sveikintinas dalykas“, – LRT radijui teigė J. Gintilas.
