Kitaip nei Sovietų Sąjunga, kuri pradėjo “nenaudoti pirmai” politiką, moderni Rusija šį pasirinkimą atvirai atmetė 1993 metais. Iš tikrųjų, tuo metu, kai Maskvos konvencinės pajėgos ėmėsi atrofuotis per ekonominę ir socialinę 1990-ųjų krizę, Rusija sukūrė doktriną, pavadintą deeskalacija. Kalbant paprastai, jei Rusijai tektų susidurti su didelio masto ataka, kuri galėtų neutralizuoti jos konvencines pajėgas, Maskva gali griebtis branduolinių ginklų. 2010 metais Rusija peržiūrėjo doktriną, nes jos konvencinės pajėgos ėmė atsigauti po Sovietų Sąjungos griuvimo – dabartinėje doktrinos versijoje teigiama, kad Maskva panaudotų branduolinius ginklus situacijose, “kurios keltų grėsmę valstybės egzistavimui”. Kadangi RAND tyrimas parodo, kad Rusija galėtų Baltijos valstybes užimti gana lengvai, simuliacija nebuvo tikrinama, kas nutiktų, jei NATO sureaguotų priešiškai. RAND tyrimas paprasčiausiai nurodo:
“Toks greitas pralaimėjimas paliktų NATO ribotą pasirinkimų, kurie visi yra blogi, skaičių; kruvina kontrataka, rimtai rizikuojant ir bandant išlaisvinti Baltijos šalis; eskaluoti situaciją, siekiant išvengti pralaimėjimo; pripažinti pralaimėjimą ir priimti neaiškias, bet tikrai tragiškas pasekmes aljansui ir, be abejonės, Baltijos šalių žmonėms.
NATO kontrataka būtų viena iš tikėtiniausių Rusijos invazijos pasekmių. Tokiu atveju Rusijos konvencinės pajėgos – iš kurių tik dalis yra gerai treniruotos ir aprūpintos ginklais – patirtų labai didelius nuostolius ar net būtų sunaikintos. Dar daugiau, jei NATO pajėgos smogtų taikiniams Rusijoje ar kirstų jos sieną, Maskva gali nuspręsti, kad jau kyla pavojus valstybės egzistavimui .
Vis tik Rusija praeityje jau yra pareiškusi susirūpinimą, kad Vakarų siekis pakeisti režimą šalyje yra realus pavojus. Tokiu atveju Rusija NATO pajėgas ji tikrai gali pasitkti visu savo branduolinių ginklų arsenalu.
Dabar Rusijos turimas arsenalas, žinoma, nėra toks didelis kaip Sovietų Sąjungos, tačiau skaičiai neramina. Manoma, kad Sovietų Sąjunga turėjo tarp 15 ir 25 tūkstančių įvairiausių branduolinių ginklų.
Kadangi Maskva demonstruoja, kad ji mažina savo arsenalą nuo Šaltojo karo pabaigos, manoma, kad Rusija vis dar gali turėti apie 4 tūkstančius branduolinių ginklų.Tačiau kai kurie šaltiniai tvirtina, kad Rusija turi “tik” apytiksliai 2 tūkstančius panaudojimui tinkamų taktinių branduolinių ginklų.
Anot kitos, Karališkojo jungtinių tarnybų tyrimų instituto neseniai atliktos analizės, Rusija turi daugiausiai 1040 branduolinių ginklų. Tarp jų - 128-210 karinių galvučių, paskirtų Rusijos sausumos pajėgoms. Rusijos laivynas turi aptiksliai 330 taktinių branduolinių ginklų, o oro pajėgos - 334 ginklus. Rusijos oro gynybos pajėgos taip pat turi nuo 68 iki 166 taktinių branduolinių ginklų. Dar vienas pranešimas, parengtas Amerikos mokslininkų federacijos, nurodo, kad šalies branduoliniai ginklai nėra dislokuoti.
