Ji šiame poste pakeit dėl seksizmo skandalo prieš kurį laiko atsistaydinusį Yoshiro Mori.
S. Hashimoto teks sunki užduotis vadovauti, kai pačioje Japonijoje yra gana didelis susipriešinimas dėl artėjančios olimpiados, kuri dėl pandemijos iš praėjusių metų buvo nukelta į šią vasarą.
O kur dar vis iki galo neįveikta koronaviruso pandemija.
„Dėsiu visas pastangas, kad žaidynės būtų sėkmingos. Pati esu buvusi sportininkė, tad puikiai suprantu situaciją“, – sakė S. Hashimoto.
58 metų moteris yra pati buvusi olimpietė. Ji dalyvavo net septyneriose žaidynėse, įskaičiuojant tiek vasaros, tiek žiemos.
S.Hashimoto 1988, 1992 ir 1996 metais vasaros olimpinėse žaidynėse varžėsi dviračių lenktynėse, o 1984, 1988, 1992 ir 1994 žiemos olimpadose atstovavo Japonijai kaip greitojo čiuožimo atletė.
Jos sąskaitoje yra vienas olimpinis medalis – iškovota bronza 1992 metais 1500 metrų greitojo čiuožimo rungtyje.
S. Hashimoto įsipareigojo padidinti moterų skaičių Tokijo olimpiados vykdomojoje valdyboje nuo maždaug 20 iki 40 proc., ragindama sugrįžti olimpinio deglo nešėjus ir savanorius, kurie atsisakė savo pareigų, reikšdami protestą prieš Y. Mori komentarus.
Iki ketvirtadienio 56-erių S. Hashimoto taip pat ėjo lyčių lygybės ir moterų įgalinimo ministrės pareigas.
„Pripažįstu, kad (Japonijos visuomenėje,- aut. past.) vis dar dažnai ir sąmoningai vaidmenys skirstomi pagal lytį. Svarbu yra tai, kas gali būti padaryta, siekiant pokyčių per organizacinio komiteto reformas“, – pažymėjo buvusi atletė.
Pranešama, kad ji nenoromis sutiko imtis šio darbo. Be to, jos laukia sunki užduotis – įgyti visuomenės palankumą iki Olimpiados numatytos pradžios liepos 23 dieną.
S. Hashimoto pabrėžė, jog kovos su infekcija priemonės turėtų būti artėjančios olimpiados „pagrindinis prioritetas“, žadėdama „pasirūpinti, kad visuomenė tiek šalyje, tiek užsienyje pajustų, kad šios olimpinės žaidynės bus saugios“
