Neapsikentę dėl jų nuomone autoritarinio valdymo Lietuvos bokso federacijoje (LBF), galimai neskaidraus biudžeto lėšų skirstymo, abejotinos federacijos vadovų reputacijos, šalies bokso atstovai ėmė ieškoti teisinių būdų, kaip įlieti demokratijos į šią olimpinės sporto šakos organizaciją.
LBF vadovybės opozicijoje esantys atstovai savo viltis sieja su naująja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei viceministru Linu Obcarsku. Anot LBF opozicijos atstovų, žinant L. Obcarsko principingą veiklą vadovaujant šalies sambo federacijai, galima tikėtis, kad jis neliks nuošalyje bei pasidomės, kaip veikia nepriekaištingos aukščiausio lygio vadovų reputacijos įstatymas kitose sporto organizacijose.
Pašalino opozicijos klubus
Įvairūs nesutarimai bei skandalai LBF padangėje sklando jau ne vienerius metus. Prieš keletą metų aistras pakaitino LBF sprendimas iš savo veiklos pašalinti kelis opozicinius klubus. Vėliau jie kreipėsi į teismą ir jau teisiniu keliu privertė federaciją atstatyti jų narystę. Ta pati istorija 2020 metų birželį pasikartojo su Vilniaus apskrities bokso federacija (VABF).
VABF viceprezidento Romualdo Lukošiaus teigimu, pernai iš LBF veiklos buvo išstumti valdžiai oponuojantys nusipelnę Lietuvos bokso treneriai ir specialistai Vladimiras Bajevas, Stanislavas Mižigurskis, užauginę ne vieną Europos, pasaulio ar olimpiniu žaidynių prizininką. Taip pat buvo apšmeižtas ir iš savo pareigų pašalintas ilgametis šalies bokso federacijos generalinis sekretorius ir pasaulio bokso federacijos tarptautinės kategorijos teisėjas, nusipelnęs šalies sporto darbuotojas Antanas Arėška. Jis, beje, vėliau teismo keliu buvo sugrąžintas atgal į užimtas pareigas.
Pasak Lietuvos nusipelniusio trenerio Vytauto Sinkevičiaus, dabartiniai LBF vadovai menkina trenerių, veteranų indėlį į bokso vystymą, nekreipdami jokio dėmesio į sporto mokyklų atstovų nuomonę, nors būtent ten ir atliekamas didžiausias darbas ugdant jaunuosius talentus. Tad keista, jog iš visų biudžetinių įstaigų trenerių yra atimta teisė dalyvauti priiminėjant svarbiausius sprendimus federacijoje. LBF aiškina, kad pagal federacijos įstatus biudžetinės įstaigos (sporto mokyklos ir sporto centrai) nėra federacijos nariai. Tačiau jose dirba itin patyrę specialistai, kurių nuomonė turėtų būti itin svarbi priimant svarbius sprendimus LBF veikloje ir sprendžiant aktualius klausimus.
Įtarti sunkiais nusikaltimais
Tačiau tai tik viena iš daugelio dėmių federacijos veikloje. Ne ką mažiau jos įvaizdį teršia LBF vadovų reputacija. Net keli aukščiausi federacijos vadovai buvo teisiami už įvairius finansinius bei kitokius nusikaltimus. Šia prasme pasižymėjo pats LBF prezidentas Darius Šaluga. Šis bokso organizacijos vadovas prieš keletą metų buvo linksniuojamas plačiai nuskambėjusioje kyšininkavimo byloje. 2011 m. gruodį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas D. Šalugai skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Anot žiniasklaidos, tokių sankcijų šis vilnietis sulaukė už tai, kad eidamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas iš vieno verslininko reikalavo 100 tūkst. litų kyšio už poveikį priimant šiam reikalingus sprendimus.
Beje, ne taip seniai D. Šaluga galimai buvo priverstas palikti ir dar vienas pareigas - „JET MS“ („Avia Solutions Group“ grupė) bendrovės vadovo - po atlikto audito šioje įmonėje.
Ne ką geresnė yra ir LBF generalinio sekretoriaus Donato Mačiansko reputacija, kuris šiame poste yra nuo 2016 metų. Jis taip pat buvo teisiamas baudžiamojoje byloje dėl svetimo turto (LBF biudžeto lėšų) pasisavinimo ir dokumentų klastojimo.
Nesąžiningumu D. Mačianskas pasižymėjo jau tik pradėjęs dirbti LBF. Prokurorai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad Donatas Mačianskas dar 2014-2015 metais, tuo metu dirbdamas LBF generalinio sekretoriaus Antano Arėškos referentu, pasisavino daugiau kaip 3,6 tūkstančių eurų biudžetinių lėšų.
Šie pinigai būdavo sistemingai pervedinėjami į įvairias asmenų, nesusijusių su LBF veikla, bankų sąskaitas, o po to išgryninti būdavo gražinami jam pačiam. Taip teigė apklausti liudininkai baudžiamojoje byloje. Tarp jų galimai buvo ir D. Mačiansko vaikystės draugas garsus aktorius Žilvinas Tratas.
D. Mačianskas teisme prisipažino, kad jis sistemingai savinosi biudžeto lėšas, ir dėl to esą labai gailėjosi, todėl Apygardos apeliaciniame teisme buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paliekant trijų metų laidavimo terminą turint laiduotoją. Apeliacinis teismas nepaneigė Vilniaus apylinkės teismo sprendimo dėl nustatytų aplinkybių fakto, kad jis savinosi LBF lėšas.
Nors D. Mačianskas teisme buvo priremtas liudininkų parodymų, o ir pats kaltę pripažino, savo tolimesniais veiksmais visiškai neparodo, kad jis dėl to labai gailėtųsi ir viešai atsiprašytų sporto visuomenės. Atvirkščiai, jis net gyrėsi žiniasklaidai ir bokso bendruomenei melavo, kad esą įrodė savo nekaltumą bei džiaugėsi, kad praėjo tokią sunkią gyvenimo mokyklą, bet, anot jo, teisingumas triumfavo.
Įdomu tai, kad tiek teisminių procesų, tarp jų ir išprovokuotų paties D. Mačiansko prieš savo kolegas, LBF istorijoje ankščiau nėra buvę. D. Mačianskas, sukaupęs jau pakankamai teismų praktikos, manoma, yra tiesiog linkęs bylinėtis galimai siekiant sau ir materialinės naudos.
Biudžetas federacijos ar asmeninis?
Romualdo Lukošiaus teigimu, klausimus dėl vadovų reputacijos bei galimai neskaidriai tvarkomų federacijos finansų jis bandė kelti 2020-ųjų rudenį Kėdainiuose įvykusioje LBF metinėje ataskaitos konferencijoje. Įprastai opozicijos atstovams itin sudėtinga patekti į LBF renginius, kuriuose sprendžiami svarbūs klausimai olimpinei sporto šakai. Pasak R. Lukošiaus, jam bei bokso visuomenei taip ir nebuvo atvirai ir aiškiai atsakyta, kas lemia keistus LBF sprendimus skirstant federacijos biudžetą, kuris siekia beveik 400 tūkst. eurų.
Beje, LBF nariams visiškai nebuvo suteikta jokio laiko galimybei susipažinti bei aptarti biudžeto projektą, nes jis turėjo būti priimtas iš karto po pristatymo. Pabrėžtina, jog LBF biudžete buvo numatytos ir nemenkos išlaidos teismų procesams, kurių anksčiau bokso federacijoje niekada nebuvo. Vien praėjusiais metais teisinėms išlaidoms iš LBF kišenės panaudota apie 9 tūkst. eurų, o šiemet numatyta dar keletas tūkst. Tai nenuostabu, nes LBF vadovai, įsivėlę į teisinius karus su opozicija, pralaimėjo jau ne vieną procesą, bet savo išlaidas kompensuoja ne iš asmeninių, o iš federacijos lėšų.
LBF šių metų biudžete numatytos metinės sąnaudos kelių asmenų atlyginimams jau sudaro virš 34 tūkst. eurų, nepaisant to, kad per pandemijos laikotarpį darbo krūvis yra gerokai sumažėjęs, nes sporto renginiai buvo masiškai nukėlinėjami, D. Mačianskas pats nubalsavo, kad jo atlyginimas padidėtų iki 1,3 tūkst. eurų į rankas. Tuo pat metu daugelis jaunų Lietuvos boksininkų ar jų trenerių yra priversti savo lėšomis vykti į Europos, pasaulio čempionatus bei kitus svarbius tarptautinius turnyrus.
Konferencijos Kėdainiuose metu D. Mačiansko buvo konkrečiai paklausta, ar federacija turi bent vieną privatų rėmėją. Šis atsakė neigiamai: neturi nei vieno. Tad per D. Mačiansko septynių metų darbo laikotarpį ne tik, kad neatsirado naujų rėmėjų, bet ir buvę seni rėmėjai, matomai, išsilakstė.
Anot Vilniaus apskrities bokso federacijos viceprezidento Romualdo Lukošiaus, Lietuvoje veikia nepriekaištingos reputacijos įstatymas organizacijų vadovams, tačiau LBF jis kažkodėl visiškai negalioja.
„Jiems labai lengva dorotis su opozicija, nes visas pralaimėtas bylas gali apmokėti iš federacijos lėšų, kuomet mes turime gintis savo asmeninėmis lėšomis. Tuo tarpu pinigų perspektyvių sportininkų stipendijoms arba jų trenerių išvykoms į turnyrus užsienyje jie neranda. Tokių paradoksų federacijos veikloje apstu, todėl mes tikrai nesėdėsime rankų sudėję, o viešinsime šiuos nusižengimus prieš mūsų mylimą sporto šaką, - pabrėžė R. Lukošius. - Kadangi LBF vadovų reputacija yra stipriai suteršta, prašysime nuodugniai patikrinti finansinę jų veiklą bei reikalausime nepriklausomo audito. Nustačius ar pasitvirtinus nesąžiningumo ir grobstymo faktams, reikalausime šių veikėjų skubaus atsistatydinimo“.
