• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pradeda kovas Eurolygoje, kur Lietuvos čempionų šį sezoną laukia tik patys galingiausi Europos klubai. Pirmasis mūšis jau šį penktadienį įvyks Atėnuose, kur mūsiškiai susikaus su vietos „Panathinaikos“ ekipa. Pats Eurolygos sezonas pagal naująjį turnyro formatą bus itin ilgas, tad sėkmingi komandos rezultatai priklausys ne tik nuo to, kaip žalgiriečiams pavyko pasiruošti sezonui taktiškai, bet ir kokia bus krepšininkų sportinė forma.

7

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pradeda kovas Eurolygoje, kur Lietuvos čempionų šį sezoną laukia tik patys galingiausi Europos klubai. Pirmasis mūšis jau šį penktadienį įvyks Atėnuose, kur mūsiškiai susikaus su vietos „Panathinaikos“ ekipa. Pats Eurolygos sezonas pagal naująjį turnyro formatą bus itin ilgas, tad sėkmingi komandos rezultatai priklausys ne tik nuo to, kaip žalgiriečiams pavyko pasiruošti sezonui taktiškai, bet ir kokia bus krepšininkų sportinė forma.

REKLAMA

Abejoti, kad komandai pritrūks fizinių jėgų, greičiausia, nereikėtų. Juolab, kad papildomos energijos žalgiriečiams suteiks milžiniška sirgalių armija, kuri jau seniai tapo tuo šeštuoju „Žalgirio arenos“ tribūnose įsitaisiusiu žaidėju. Kauno „Žalgirio“ sirgaliai itin aktyviai įsitraukė į klubo paskelbtą Pasaulinį fanų surašymą, kuriame jau oficialiai užsiregistravo 31,5 tūkst. gerbėjų. Surašymą palaikantis „Utenos alus“ tiki „Žalgirio“ sėkme naujame sezone ir linki komandos fanams žaliai baltai nudažyti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulio šalis, kuriose yra bent vienas žmogus, „Žalgirio“ vardą tariantis su pasididžiavimu.

Apie žalgiriečių fizinį pasiruošimą tv3.lt skaitytojams papasakojo Kauno „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris Justinas Grainys. Jaunasis specialistas ne tik atskleidė, kas iš žalgiriečių per pasirengimo laikotarpį labiausiai nustebino pagal fizinį pasirengimą, tačiau ir papasakojo, kokią įtaką jo karjeroje padarė broliai Lavrinovičiai.

REKLAMA
REKLAMA

- Justinai, papasakokite trumpai apie save – kaip pasirinkote savo profesiją ir koks buvo jūsų kelias į „Žalgirį“?

REKLAMA

- Nuo mažens mane supo žmonės, kurie buvo susiję su sportu. Būdamas 7 metų pradėjau sportuoti krepšinį, vėliau perėjau į lengvąją atletiką ir kai atėjo laikas po mokyklos baigimo rinktis universitetą, net nesvarstęs pasirinkau LKKA (dabartinį LSU). Iš pradžių tikrai negalvojau, jog būsiu treneris, juk aš buvau sportininkas! (juokiasi – aut. past.).

Vėliau mokslai pradėjo patikti ir būdamas 4 kurse, sulaukiau pasiūlymo iš Pauliaus Motiejūno dirbti su jaunaisiais krepšininkais. Nuo tada viskas ir prasidėjo... Norėdamas tobulėti įstojau į biomedicinos magistro studijas (sporto fiziologiją). Tada net negalvojau, kad kada nors būsiu pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje. Tačiau metai po metų, tobulėjimo, darbo ir pastangų atvedė mane ten, kur šiuo metu ir esu.

REKLAMA
REKLAMA

- Prisiminkite savo pirmą dieną „Žalgiryje“. Kaip naujoką priėmė krepšininkai?

- „Žalgiryje“ pradėjau dirbti 2011/2012 metų sezone. Tuomet treneris buvo Juanas Plaza. Pirmąją dieną tikrai buvo didelis jaudulys, tuomet komandoje buvo visi „vilkai“ – broliai Lavrinovičiai, Marko Popovičius, Paulius Jankūnas, Rimantas Kaukėnas, Robertas Javtokas, Mantas Kalnietis ir daug kitų patyrusių bei daug mačiusių krepšininkų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl buvo baisu, jog kažką darysiu ne taip. Galvojau, kaip susitvarkyti su jais, kaip reikės sudrausminti (juokiasi – aut. past.). Bet viskas buvo paprasčiau nei galvojau, patys krepšininkai rodė didelį norą dirbti ir pasitikėjo tuo, ką tuo metu dariau. Būtent tą sezoną įgavau labai daug patirties, kas buvo pagrindas mano tolesnei fizinio rengimo trenerio karjerai. Manau daugiausiai pamokymų bei patarimų gavau iš brolių Lavrinovičių. Jie visada mėgo pakritikuoti juoko forma, suprantam, nepaisant to, kad viską padarydavai lyg ir gerai.

REKLAMA

- Kas per treniruotes yra dažniau linkę „simuliuoti“ – lietuviai ar legionieriai?

- Turiu tokį nusistatymą, kad jeigu sportininkas simuliuoja – tai yra mano kaip trenerio bėda, reiškia pats nesugebu sportininkui įrodyti pratimo naudos ir nesugebu jo sudominti taip, kad jis viską atliktų įdėdamas maksimalias pastangas.

Negaliu teigti, kad visi dirba „nesimuliuodami“, tačiau visada stengiuosi surasti to simuliavimo priežastis. O išskirti lietuvius ar legionierius tikrai negaliu, kol kas visi legionieriai, kurie buvo „Žalgiryje“ tikrai buvo darbštūs.

REKLAMA

- Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė treniruočių metodikos?

- Treniruočių metodika per paskutiniuosius metus pasikeitė labai stipriai. Daugiau dėmesio pradėta skirti kokybei, individualizavimui, specifikai, traumų prevencijai. Atsirado daugiau technikos leidžiančios labiau atsižvelgti į sportininko individualumą, taikyti krūvį būtent tokį, kuris duos jam naudos.

Visiems suprantamas pavyzdys: anksčiau sportininkai išėję į lauką bėgdavo visi kartu, tačiau vienas tą darydavo įdėdamas 50-60 proc. savo pastangų, o kitas net 80 proc. Kad taip nebūtų yra daromi išsamūs medicininiai tyrimai, išsiaiškinamas maksimalus širdies susitraukimo dažnis, aerobiniai – anaerobiniai slenksčiai ir pagal gautus duomenis kiekvienam sportininkui duodamas pulsometras, tad krepšininkas atlieką krūvį pagal savo galimybes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kuo skiriasi treniruotės lauke ir patalpose?

- Tai du skirtingi dalykai. Kalbant apie krepšininkų rengimą, mes negalime daug laiko skirti treniruotėms lauke. Keldami aerobinį sportininkų pajėgumą daugiau dirbame lauke. Sezono metu, didelis dėmesys skiriamas taktiniam pasiruošimui, todėl detalės turi būti atidirbamos krepšinio aikštelėje (kartais turime net 3 rungtynes per savaitę).

REKLAMA

Treniruotės lauke mūsų atveju, tai yra aplinkos pakeitimas ir atsigavimo treniruotės po didelių krūvių ar varžybų. Jeigu kalbėtume apie paprastus, savo malonumui sportuojančius žmones, visada siūlyčiau rinktis treniruotes lauke. Ten ir didesnis deguonies įsisavinimas, ir skirtingas paviršius bėgant, kas padeda „įjungti“ daugiau raumenų grupių negu bėgant ant bėgimo takelio.

REKLAMA

- Kuris šio sezono „Žalgirio“ krepšininkas demonstruoja geriausius fizinius rodiklius?

- Pagrindiniai fiziniai rodikliai krepšinyje yra paremti – galingumu. Klaidinga manyti, kad krepšininkas turi būti greitas ir ištvermingas. Greitumas – yra fizinė ypatybė pasireiškianti 40-50-tame bėgimo metre, o kaip žinome krepšinio aikštės ilgis yra tik 28 metrai. Todėl naudojamas terminas galingumas (didžiausia jėga per trumpiausią laiką).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paprastai sakant, aukštas šuolis per trumpą atsispyrimo laiką, greiti pirmieji žingsniai ir t.t. Tas pats ir su ištverme – galingumo ištvermė, krepšininkui nereikia ilgai bėgti ratu aplink salę, jiems reikia sugebėti atlikti kuo daugiau ir kuo aukštesnių šuolių bei sprintų.

Pagal šiuos rodiklius testuojami krepšininkai ir taikomi atitinkami pratimai treniruočių procese. Kalbant apie dabartinio sezono žalgiriečius, galima išskirti Edgarą Ulanovą bei Luką Lekavičių, kurie yra lyderiai pagal galingumo rodiklius, iš didelių krepšininkų Augusto Lima taip pat pasižymi gerais rodikliais.

REKLAMA

- Ką rekomenduotumėte lavinti jauniems vaikinams, kurie nori tapti krepšininkais?

- Sakyčiau viską po truputį. Kaip bebūtų, reikia „lipdyti pamatą“, tai yra aerobinis organizmo pajėgumas ir traumų prevencijos pratimai. Jaunimui stengiamės įskiepyti kokią svarbą sportininkui teikia nuobodūs balanso, stabilumo, mobilumo, tempimo pratimai. Tik išugdžius šias ypatybes, galima eiti prie krepšinio specifikos galingumo pratimų ar paprastų jėgos pratimų.

REKLAMA

- Kodėl kartais būna taip sudėtinga jaunimui pereiti į vyrų krepšinį?

- Jau septyneri metai dirbu įvairiose jaunimo rinktinėse. Ir galėčiau sakyti, kad pagrindinis faktorius, kuris lemia, jog savo metuose buvę lyderiai atėję į vyrų krepšinį nedemonstruoja aukšto lygio krepšinio yra skirtingas brendimo amžius bei jėgos ir antropometriniai duomenys (galūnių ilgis). Kartais daug kas priklauso ir taktinio pasiruošimo.

REKLAMA
REKLAMA

- Kaip tinkamas pasirengimas padeda išvengti traumų?

- Pagrindinis faktorius lemiantis didelį traumų skaičių šiuolaikiniame krepšinyje, tai yra didelis specifikos kiekis. Pagalvokite, kad kiekvieną dieną apkraunamos būtent specifinės raumenų grupės, atsiranda nuovargis, kompensaciniai veiksniai. Keista bet kryžminis kelio raištis (ACL) yra vienas stipriausių žmogaus kūne, tačiau jis dažniausiai plyšta dėl pastovios apkrovos.

Įdomus pavyzdys, kad atliekant maksimalų šuolį ir nusileidžiant viena koja, žmogaus kelio sąnariui tenkanti jėga yra 800–1200 kg. Įsivaizduokite, kiek tokių šuolių padaroma per varžybas bei treniruotes. Tik kryptingas darbas, pradedant nuo stabilizacinių viso kūno pratimų ir einant prie jėgos pratimų, padeda užkirsti kelią traumoms.

- Kas Kauno „Žalgirio“ krepšininkams padeda atstatyti jėgas po varginančių rungtynių?

- Lyginant krepšininkus pagal amžių, visada reikia pabrėžti atsistatymą. Jaunieji krepšininkai greičiau atsistato po buvusio krūvio. Tačiau jiems reikia ir daugiau dirbti. „Žalgirio“ sistema yra tokia, kad siekiame visų sportininkų tobulėjimo, o ypač jaunesnių. Todėl nors ir jaunieji krepšininkai atsistato greičiau, tačiau jie gauna daugiau papildomo krūvio.

Siekiant, kuo greičiau atstatyti krepšininkus po krūvio dirba visas štabas – tiek daktarai, tiek fizinio rengimo treneriai. Po kiekvieno sunkaus krūvio naudojami papildai, gerinantys atsistatymą, ledo vonios, vakuuminės kojinės, tempimai bei kitos priemonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų