Šie krepšininkai suprato vienas kitą iš pusės žodžio ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų. Tad sirgalių neturėjo nustebinti ir tai, kad baigę profesionalias karjeras tiek Saulius, tiek Dainius pasirinko tą patį kelią – tapo krepšinio treneriais.
Nors po „Žalgirio“ triumfo Eurolygoje prabėgo net 17 metų, buvusių žalgiriečių atmintyje iki šiol išlikusios to skambaus triumfo akimirkos. Prieš šį Eurolygos sezoną „Žalgiris“ pasiryžo sužinoti, kiek iš viso yra žaliai baltų klubo gerbėjų. Į paskelbtą Pasaulinį „Žalgirio“ fanų surašymą, kurį palaiko „Utenos alus“, jau atsiliepė daugiau kaip 30 tūkstančių ištikimiausių klubo fanų (plačiau: www.zaliabalta.lt). Prie šios gausios sirgalių armijos, galima drąsiai priskirti ir Saulių su Dainių, kurių širdyse „Žalgiris“ visada užims ypatingą vietą.
Buvę žalgiriečiai ne tik pasidalijo prisiminimais apie laimėtą Eurolygą, tačiau atskleidė ir daugiau įdomių dalykų apie tų laikų „Žalgirį“.
- Prabėgo beveik du dešimtmečiai nuo istorinio „Žalgirio“ triumfo. Ar mintimis dar sugrįžtate į tuos laikus?
Saulius: išlikę tik patys maloniausi ir geriausi prisiminimai. Būna, kad kažkas apie tai paklausia ir sugrįžti į tuos laikus. Bet viskas buvo taip seniai. Dabar jaunimas nebent pasiskaito ir nustemba, kad buvome čempionais. O ką mes? Kai su buvusiais komandos draugais susitinkame, taip pat prisimename. Krepšininko karjera – trumpa, bet kai įvyksta tokių smagių dalykų, tai smagu ir prisiminti. Apima puikus jausmas, kai kažko sieki ir tau pavyksta. O trofėjai lieka širdyje.
Dainius: dažniausiai prisimeni tuos laikus, kai susitinki su to triumfo dalyviais (juokiasi – aut. past.). Buvome kažkada net susitikimą susiorganizavę su lietuviais iš tų laikų „Žalgirio“. O su klubo legionieriaus dabar daugiausia tik susirašome. Gal po triumfo Eurolygoje su George‘u Zideku daugiau tik matėmės. Kiti legionieriai išsisklaidė po platų pasaulį.
- Kas buvo sunkiausia 1999-siais keliaujant Eurolygos finalo link?
Saulius: visko ten nutiko. Tikrai nebuvo viskas tarsi sviestu tepta. Turėjome tiek gerų, tiek blogų rungtynių. Bet svarbiausia yra lemiamu momentu pataikyti. Ypač, kai verda kova dėl čempionų titulo. Tikrai gerą krepšinį demonstravome, patrauklų akiai. O kai laimi, tai nėra ir ko kaltinti.
Dainius: sezono pradžia, nes patys nežinojome, ko tikėtis. Atrodė, kad komanda yra gera, tikslai buvo keliami nedrąsiai. Todėl žaisdavome nuo varžybų iki varžybų. Niekas negalvodavo apie tai, kas bus vėliau. Pamenu, kad patyrėme keletą pralaimėjimų, bet po to įsibėgėjome ir niekas mūsų nebesustabdė. Per trejus metus buvome gerai susižaidę – buvome apsišaudę, nedrebėjo kojos. Juolab, žaidėme drauge ne tik „Žalgiryje“, bet ir Lietuvos rinktinėje. Svarbiausia, kad visi suprato, jog artimiausios rungtynės yra svarbiausios. Žengėme į aikštelę užsidegę, nes norėjome įrodyti, kad nesame prastesni.
- Kas tuometiniame „Žalgiryje“ buvo didžiausi pokštininkai, kurie pakeldavo nuotaiką net ir po pralaimėjimų?
Saulius: daug kas pokštaudavo. Bet dažniausiai šioje srityje pasižymėdavo A. L. Bowie. Jis buvo patyręs žaidėjas, o mes dar pakankamai jauni. Toks jo elgesys mums pridėjo užtikrintumo.
Dainius: kiekvienas stengdavosi prisidėti prie geros komandos nuotaikos. Buvome tarsi darni šeima. Ir tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl ta komanda buvo laiminti. Bendravome ne tik treniruočių metu, bet ir po treniruočių, šeimomis. Iš to sezono, kai laimėjome R. Saportos taurę, tai daugiausia juokaudavo Franjo Arapovičius, o po metų iš jo estafetę perėmė Anthony Lee Bowie.
- Krepšinis ir emocijos – neatskiriami dalykai. Kaip sekdavosi susitvardyti krepšinio aikštelėje?
Saulius: kiekvienas jaunas krepšininkas turi pereiti viską, kad pajaustų tas emocijas ir nusibrėžtų aiškias ribas. Jaunystėje teko žaisti su žymiai protingesniais ir vyresniais krepšininkais. Mokiausi iš jų. Niekas negimė mokėdamas iš karto. Man tikrai nebuvo lengva, teko daug dirbti. Juk teko žaisti su tikromis legendomis, o pats tuomet buvau dar labai jaunas. Supratau, kad karščiavimasis aikštelėje tikrai nepadeda, todėl stengdavausi vengti to.
Dainius: ramybė krepšinio aikštelėje yra kažkiek charakterio bruožas. Stengdavausi tas emocijas suvaldyti, bet viduje iš tikrųjų viskas tiesiog virdavo. Emocijų buvo daug, tik gal žiūrovui jų nesimatydavo.
- Kas buvo geriausias komandos draugas su kuriuo išvykose įsikurdavote viename kambaryje?
Saulius: daugiausia viename kambaryje gyvenau su Dainiumi Adomaičiu ir Mindaugu Žukausku. Tikriausiai sutapdavo charakteriai. Tarsi amžiną priesaiką vieni kitiems duodavome (juokiasi – aut. past.).
Dainius: su Sauliumi Štombergu. Taip tiesiog sutapo. Ryšys kažkoks tarp mūsų buvo. Tikrai gerai sutardavome ir sutariame iki šiol. Treniruotėse dažnai tekdavo poroje dirbti. Be to, dar ir rinktinėje tas pats būdavo.
- Koks jūsų pėdos dydis ir ar sunku būdavo nusipirkti sportinius batelius?
Saulius: tikrai nelengva būdavo. Mano kojoms tikdavo 48 dydžio batai. Bet karjeros pradžioje būdavo sunku tokius gauti. Tekdavo avėti, kas pakliūdavo. Pamenu, kad pirmi kedai buvo pumos, nors jie trynė beprotiškai, likdavo mazoliai, bet žaisdavau ir šypsodavausi.
Dainius: man reikėdavo 47 dydžio sportinių batų. Problemų susirasti tokius kildavo nebent tada, kai lankiau sporto mokyklą. Pamenu, kad viena mano teta padėdavo prižiūrėti Valdemaro Chomičiaus vaikus. Tai vienus kedus buvo iš jo parvežusi. Tai daug draugų sporto mokykloje turėdavau, nes vis iš manęs skolindavosi tuos kedus.
- Koks krepšinio elementas jums teikdavo daugiausia malonumo?
Saulius: sunku pasakyti, nes viskas patikdavo. Gal labiausiai tritaškiai metimai, prasiveržimai, verpstės arba dėjimas iš viršaus. Pagal nuotaiką (juokiasi – aut. past.).
Dainius: labiausiai džiaugdavomės komandos pergalėmis. Nebūdavo, kad kažkas taip išskirtinai patikdavo.
- Jei dabar išbandytumėte taiklumą nuo tritaškio linijos, kiek metimų iš 10 pataikytumėte?
Saulius: dabar? Manau 8 iš 10 tikrai pataikyčiau. Sūnus auga, nori pakonkuruoti, tai tenka pasigalynėti.
Dainius: neturiu supratimo. Bet kai paklausėte, tai būtinai išbandysiu. Tikiu, kad bent penkis tai tikrai pataikyčiau.
Eurolygos transliacijas tiesiogiai galima stebėti internetu per įvarius išmaniuosius įrenginius ir kompiuteryje videotransliacijų internetu platformoje www.viaplay.lt. Eurolygos rungtynes taip pat rodo ir kanalas „Viasat Sport Baltic“.
www.viaplay.lt tiesioginių transliacijų tvarkaraštis: spalio 12 d. 21.45 val. „Real“ – „Olympiacos“ (taip pat ir „Viasat Sport Baltic“), 13 d. 20.55 val. „Emporio Armani“ – „Maccabi“, 21.55 val. „Crvena Zvezda“ – „Darussafaka“ (taip pat ir „Viasat Sport Baltic“), 00.00 val. „Emporio Armani“ – „Maccabi“, 14 d. 18.45 val. „Uniks“ – „Barcelona“ (taip pat ir „Viasat Sport Baltic“), 20.25 val. „Fenerbahce“ – „Brose“, 21.00 val. „Panathinaikos“ – „Žalgiris“ (taip pat ir „Viasat Sport Baltic“), 23.15 val. „Fenerbahce – „Brose“.
