Daugelis kalba, kad įvyksiantis 22-asis pasaulio futbolo čempionatas taps prieštaringiausiu sporto renginiu per ilgą laikotarpį.
Tačiau kartu, kalbant viena apie sportinę pusę, žadama milžinišką konkurencija ir graži kova dėl galimybės laimėti išsvajotą titulą.
Per pastaruosius 20 metų Kinija iš viso surengė dvi olimpines žaidynes. Tuo metu Rusija per pastarąjį dešimtmetį organizavo ne tik žiemos, bet ir 2018 m. įvykusį futbolo čempionatą.
Nepaisant šių dviejų valstybių vykdomų nusižengimų masto, susijusių su žmogaus teisėmis, bei joms mestų kaltinimų, kad Kinijos ir Rusijos ryžtas suorganizuoti šiuos sporto renginius yra tarsi bandymas išaukštinti autokratizmo idėją, dabar teigiama, kad didžiausią pyktį per 12 metų sukėlė FIFA leidimas Katarui surengti futbolo čempionatą.
Nors neatmetama, kad surengtas sporto renginys ir futbolas bus įspūdingas, tačiau lekia kritikos strėlės, susijusios su renginio organizavimu.
Pasiūlymas ir pasekmės
Buvusiam FIFA prezidentui Seppui Blatteriui 2010 m. paskelbus apie Kataro laimėjimą, kilo daugybė įtarimų, kaip ši maža dykumos valstybė, niekaip nesusijusi su pasaulio čempionatu, gavo progą surengti itin didelį sporto renginį.
Po šio įvykio FIFA buvo mesti kaltinimai vykdant korupciją, organizuojant balsų klastojimą, taip pat įžvelgtos sąsajos dėl galimų prekybinių sandorių sudarymo aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tačiau organizatoriai visa tai neigė, o kaltinimai taip ir liko neįrodyti.
Visgi negalima nepastebėti, kad iš 22 vykdomojo FIFA komiteto atstovų, kurie prieš 12 metų dalyvavo lemtingame balsavime, kai tuo tarpu dar du atstovai jau buvo nušalinti dėl korupcinių sąsajų atiduodant savo balsą, daugeliui įtakingų asmenų vėliau buvo pareikšti kaltinimai dėl galimos korupcijos vykdymo ar kitų neteisėtų veikų atlikimo.
Dar 2020 m., kai FTB pareigūnai vykdė didelio masto tyrimą dėl galimos korupcijos FIFA valdymo organe, JAV prokurorai metė kaltinimus trims aukšto rango FIFA atstovams, kaip teigiama, gavusiems kyšius, kad šie balsuotų už Katarą.
Nors prieš kelerius metu FIFA savo ruožtu skelbė, kad neva išlaisvino Katarą nuo korupcinių ryšių, tačiau daugelis žmonių mano, kad ši islamiška valstybė tiesiog nusipirko galimybę rengti pasaulio futbolo čempionatą. S. Blatteris tikino, kad įvykęs balsavimas iš dalies yra įvykdyto ginklų sandorio susitarimo tarp Kataro ir Prancūzijos rezultatas.
Tiesa, šią vasarą S. Blatteris kartu su buvusiu UEFA vadovu Micheliu Platin šveicarų tesmo buvo užteisinti, bet šios šalies prokuratūra šį sprendimą apskundė.
Įdomu tai, kad dabar jau jau buvęs FIFA vadovas vos prieš savaitę duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Tages Anzeiger“ pripažino, kad suteikti teisę čempionatą rengti Katarui buvo klaida.
„Tai per maža šalis. Pasaulio čempionatas yra per didelis renginys tokiai šaliai. Tai buvo blogas pasirinkimas. Ir aš, kaip tuometinis prezidentas, buvau už tai atsakingas“, – sakė jis.
O prie nerimą keliančių dalykų Katare priduriama, kaip gi žaidėjai bei sirgaliai pajėgs ištverti ekstremalią temperatūrą Katare. Taip pat kritika išreikšta ir dėl čempionato įsiterpimo į klubinių pirmenybių tvarkaraštį, saugumo stygiaus, griežtų alkoholio vartojimo taisyklių.
Paskutinėmis žiniomis, alkoholinia gėrimai galės būti pardavinėjami specialiose vietose tik už paties stadiono ribų.
Užsimenama ir apie kitą, susirūpinimą keliantį klausimą – tai poveikį aplinkai. FIFA jau dabar pripažįsta, kad 2022 m. Kataras paliks daug didesnį anglies dioksido pėdsaką nei bet kuris kitas rengiamas sporto renginys vienoje iš mažiausiai tvarių pasaulio šalių. Ekspertai savo ruožtu teigia, kad išmetamų teršalų kiekis į aplinką gali tris kartus viršyti leistiną normą.
Taigi gandai, kad pasaulio futbolo čempionato metu Kataras išlaikys neutralų išmetamųjų dujų kiekį, yra netikslingi. Tačiau renginio organizatoriai tikina priešingai – neva šis čempionatas bus kaip niekad „kompaktiškas“, vyks viename mieste, kur važinės elektriniai autobusai.
Be to, raginama atsižvelgti ir į pastatytas erdves, skirtas pasaulio čempionatui. Štai vienas iš stadionų sukonstruotas iš logistinių sandėliavimo konteinerių. Teigiama, kad „Stadionas 974“, pasibaigus turnyrui, bus demontuotas, o kitos šešios erdvės galės teikti viešbučių paslaugas ar atitekti bendruomenėms.
Tačiau dalis futbolo sirgalių skundžiasi, kad apgyvendinimo galimybės turnyro metu yra ribotos, be to, tai kainuoja pakankamai didelius pinigus.
Migrantų mirtys ir LGBT atstovų nerimas
Bene didžiausią reputacinę žalą Katarui sudavė uždėta našta žmonėms, kurie buvo įpareigoti pastatyti sportui skirtas erdves per itin trumpą laiką ir esant itin karštam klimatui. Negana to, Katare egzistuoja diskriminaciniai įstatymai, draudžiantys homoseksualius santykius, taip pat varžantys moterų laisves.
Nors Kataro valdžia tvirtina, kad nuo 2014 m., kuomet buvo pradėta statyti čempionatui reikalingą infrastruktūrą, statybų vietose žuvo 3 asmenys. Priduriama, kad dar 37 mirtys neva nebuvo susijusios su statybomis.
Tuo metu oficialūs duomenys rodo, kad nuo 2010 m. iki 2019 m. Katare mirė 15 tūkst. užsieniečių. Valdžios atstovai tvirtina, kad mirčių skaičius yra proporcingas migrantų jėgos dydžiui, tačiau iki šiol lieka neaišku, kiek asmenų mirčių įvyko statybų metu ir kiek iš žuvusių mirė atlikdami darbus, susijusius su pasaulio futbolo čempionato pasiruošimu.
Žmogaus teisių aktyvistai savo ruožtu tvirtina, kad paaiškinti tūkstančių migrantų mirčių negalima dėl pernelyg menko tyrimo.
Visgi dar pernai portalas „The Guardian“ skelbė, kad 2010–2020 m. Katare mirė 6,5 tūkst. migrantų darbuotojų iš penkių skirtingų valstybių – Indijos, Bangladešo, Pakistano, Šri Lankos ir Nepalo.
Nepaisant skelbiamų duomenų ir fakto, ar Kataras savo ruožtu galiausiai įgyvendins naujas su darbu susijusias reformas, kampanijos dalyviai tvirtina, kad rengiamas pasaulio čempionatas bus suteptas krauju.
Tuo metu čempionato organizatoriai tvirtina, kad visi lankytojai bus maloniai laukiami, nepaisant jų religijos, lyties ar seksualinės orientacijos, tačiau taip pat pabrėžė besitikintys, kad atvykėliai gerbs šalies įstatymus ir kultūrą. Tačiau LGBT atstovai tvirtina, kad Kataras nedavė jokių garantijų dėl jų saugumo užtikrinimo.
Štai visai neseniai paskelbtoje „Human Rights Watch“ aktyvistų ataskaitoje nurodoma, kad Kataro LGBTQ+ bendruomenės nariai buvo sulaikyti, o šalies saugumo tarnybos prieš juos naudojo fizinį smurtą, tad ši paviešinta žinia, nepaisant valdžios atstovų pažadų, nesumažino kylančios įtampos.
Ar pasaulio čempionatas gali lemti socialinius pokyčius?
Teigiama, kad 2022 m. įvyksiantis futbolo čempionatas Katare privers apsvarstyti, ar tokie turnyrai gali lemti socialinius pokyčius šalyje. Tačiau akivaizdu, kad didelių sporto renginių organizavimas Rusijoje ir Kinijoje naujų pokyčių, susijusių su socialinėmis temomis, neatnešė.
Nors dalis politikų ir futbolo sirgalių tvirtina, kad į Katarą nevyks, laikydamiesi savų principų, o kai kurie Europos miestai nusprendė apskritai nerodyti čempionato rungtynių viešosiose vietose, tokiu būdu protestuodami prieš žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus Katare, yra ir palaikančių, kurie mano, kad pasaulio futbolo čempionatas kaip tik turėtų būti rengiamas musulmoniškose šalyse tam, kad konservatyvų pažiūrų asmenys praplėstų akiratį, suvoktų esmę.
Visgi FIFA įstatuose nurodomas įsipareigojimas nediskriminuoti asmenų nusižengia šiai laikysenai, mat Kataras galiausiai buvo įpareigotas surengti pasaulio futbolo čempionatą.
„Dėmesys futbolui!“
Pastebima, kad į diskusijų pliūpsnį buvo įtraukti ir garsūs futbolo žaidėjai. Pavyzdžiui, buvęs Anglijos futbolo rinktinės gynėjas Gary‘is Neville‘as sulaukė kritikos už tai, kad priėmė vienos iš Kataro televizijos pasiūlymą komentuoti vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą.
Kritikos sulaukė ir kitas žymus buvęs „Manchester United“ žaidėjas – Ericas Cantonas. Šiam futbolininkui priekaištai buvo išreikšit už tai, nes sutiko prisiimti pelningą pasaulio futbolo čempionato ambasadoriaus rolę.
Tačiau FIFA, reaguodama į kylančias pasipiktinimo bangas, paragino „susikoncentruoti į futbolą“, o ne ideologinius ar politinius ginčus. Tačiau 10 Europos futbolo asociacijų tvirtina, kad laikais, kai kiekvienas žaidėjas yra vis labiau linkęs išreikšti savo nuomonę socialiniais ir politiniais klausimais, o žmogaus teisės laikomos visuotinėmis ir neginčijamomis, toks raginimas atrodo nerealus.
Pažymima, kad per pastaruosius dvejus metus pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į pandeminį laikotarpį, o vėliau buvo susirūpinta dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Tačiau pastarosiomis savaitėmis, artėjant pasaulio futbolo čempionatui, atsirado daugybė pranešimų, nukreiptų prieš Kataro veiksmus – skelbtos žinios ne tik apie šios islamiškos valstybės galimai vykdytas internetinio įsilaužimo operacijas, tačiau užsiminta ir apie šnipinėjimą, kuomet futbolo sirgaliams už tai galėjo būti sumokami pinigai.
Kataro valdžia savo ruožtu nerimsta ir kritikus vadina veidmainiais, kurie tokiu būdu neva išreiškia rasizmą.
Be to, pasigirsta raginamų, kad dalyvauti pasaulio futbolo čempionate turėtų būti uždrausta ir Iranui, ne tik Rusijai, mat būtent minėta islamiška valstybė, kaip manoma, Maskvai tiekė bepiločius karinius dronus ir tokiu būdu prisidėjo prie karinės invazijos Ukrainoje.
Parengta pagal BBC straipsnį.
